- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-08-01
- Bylos Nr.
- 2-2376-650/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01412-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- M. Š.
- Advokatai
- Diana Latotina
Teismo procesinio sprendimo kategorija 75.4.3; 1;113.1; 116.1
2013 m. rugpjūčio 1 d.
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovei A. Š., ieškovės atstovei advokatei Dianai Latotinai – Micevičei, atsakovui M. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui M. Š., dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė ieškinį, prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą 2012 m. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl kito sutuoktinio kaltės, palikti šalims turėtas ikisantuokines pavardes ( ieškovei – P., atsakovui – Š.), priteisti iš atsakovo turėtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė visus ieškinio reikalavimus ir paaiškino, kad santuoką su atsakovu sudarė 2012 m. birželio mėnesį Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpose, tuo metu atsakovui esant nuteistam laisvės atėmimo bausme. Iki santuokos ieškovė buvo pažįstama su atsakovu apie keletą mėnesių, bendravo telefonu, keletą kartų buvo susitikusi per trumpalaikius pasimatymus. Sudarydama santuoką, ji padarė didelę klaidą, nes ištekėjo spontaniškai, grįžusi iš užsienio jautėsi vieniša. Santuokos metu jai paaiškėjo, kad sutuoktinis melavo apie savo asmeninį gyvenimą, nes turėjo kitų moterų, be to jai tapo žinoma, kad vienos moters iniciatyva atsakovui buvo iškelta byla dėl tėvystės nustatymo vaikui; kad atsakovas iš įkalinimo įstaigos skambindavo, rašydavo SMS žinutes ne tik jai, bet ir kitoms merginoms, todėl ji nusprendė nutraukti santuoką. Atsakovas tai sužinojęs pradėjo grasinti susidorojimu, visokiais žodžiais ją įžeidinėjo, tarp jų prasidėjo esminiai nesutarimai. Santuokos metu ji nebuvo nuvykusi pas atsakovą į įkalinimo įstaigą, faktiškai su juo nevedė bendro ūkio, nebendravo intymiai; kadangi ji turi kitą gyvenimo draugą, neprieštarauja, jei teismas konstatuotų, kad dėl santuokos iširimo kaltos abi šalys.
Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdyje iš esmės sutiko su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoką, teigdamas, kad santuoka iširo būtent dėl ieškovės kaltės. Paaiškino, kad nemato savo kaltės, nes kaip sutuoktinis buvo ieškovei ištikimas, neturėjo jokių kitų moterų, su kuriomis būtų artimai bendravęs. Stengėsi palaikyti ryšius su ieškove, dažnai jai skambindamas ir rašydamas SMS žinutes iš nelegaliai turėto mobilaus ryšio telefono, dėl ko įkalinimo įstaigoje buvo gavęs 6-7 nuobaudas. Mano, kad pati ieškovė kalta dėl jų santuokos iširimo, nes susirado kitą gyvenimo draugą ir buvo atsakovui neištikima. Pateikia teismui DNR tyrimo duomenis, iš kurių matyti, kad jis nėra ieškovės nurodytos moters vaiko tėvas.
Liudytoja S. P. nurodė, kad ieškovė yra jos dukra, paaiškino, jog ieškovė su sudarė santuoką, gerai neapgalvojusi savo veiksmų, mažai pažindama atsakovą, kuris jau tuo metu buvo įkalinimo įstaigoje. Atsakovas melavo dukrai, kad greitai bus išteisintas ir paleistas į laisvę, kad neturi kitų moterų. Santuokos metu atsakovas skambindavo ne tik dukrai, bet ir jai, pradžioje tarp jų buvo normalus bendravimas. Bet kai dukra nusprendė skirtis, tada jis pradėjo kalbėti, kad dukra yra narkomanė, per anksti susenusi ir kad be atsakovo daugiau niekas į pastarąją nežiūrės. Liudytojai žinoma, kad šiuo metu ieškovė turi kitą gyvenimo draugą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš byloje dalyvaujančių šalių paaiškinimų, liudytojos parodymų bei rašytinių įrodymų ( santuokos liudijimo, pažymų, teismo nuosprendžių – 13; 6-7;8-9; 27; 28-30; 31-37 b.l.), kad šalių santuoka buvo įregistruota 2012 m. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, faktiškai sudaryta Šiaulių tardymo izoliatoriuje, atsakovui esant nuteistam laisvės atėmimo bausme; santuokos metu šalys neįgijo jokio bendro turto, nesusilaukė vaikų. Šalys nurodė neturintys kreditorių, kuriems būtų reikalinga pranešti apie bylos iškėlimą teisme.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė iš pradžių teikė reikalavimą prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; vėliau teismo posėdžiuose nurodė aplinkybes, nurodančias pačios ieškovės kaltę ir įgalinančias teismą konstatuoti, jog santuoką iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30; 3.35-3.36; 3.85; 3.92; 3.109 str. ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (Lietuvos Respublikos CK 3.27 str. 1 d.). Taip pat CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Darytina išvada, kad šalių ginče nustatyta viena iš šių CK 3.60 str. 3 d. prezumpcijų, nes ieškovės ir liudytojos pateiktais duomenimis nustatytos aplinkybės, jog visgi ieškovė buvo atsakovui neištikima, susiradusi kitą vyrą ir palaikydama artimus santykius, tačiau teismas pagal šalių pateiktus įrodymus nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti taip pat atsakovą buvus neištikimu ieškovei. Tuo pačiu konstatuotina, kad atsakovas nesiėmė jokių teisėtų veiksmų išsaugoti šeimą, nes jo nelegalių mobilaus telefono skambučių ar SMS žinučių iš įkalinimo vietos siuntimu tiek ieškovei, tiek ieškovės motinai, nebuvo pasiekta normalaus sutuoktinių bendravimo, atvirkščiai, dėl jų ieškovė pasijuto įžeista ir įbauginta, atsisakė su atsakovu turėti bet kokių fizinių kontaktų. Darytina išvada, kad sutuoktiniai, sudarytos santuokos metu gyvendami atskirai, nevesdami bendro ūkio, visiškai atitolo vienas nuo kito, nė vienas iš jų nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti ir gerinti tarpusavio santykių, abu nesilaikė lojalumo, pagarbos vienas kitam ir rūpinimosi šeima principų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 str. 2 d. numato, kad teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukiant santuoką minėtu pagrindu ir sutuoktiniams neturint vaikų, jiems paliekamos turėtos ikisantuokinės pavardės (CK 3.69 str.). Kitų su santuokos nutraukimu susijusių turtinių ir neturtinių reikalavimų byloje nebuvo pateikta.
Išnagrinėjęs šalių ginčą, teismas sprendžia ir bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymą ir priteisimą pagal ieškovės duomenis, nes atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pagrindinis ieškovės reikalavimas tenkinamas dalinai, konstatuojant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o ieškovei buvo suteikta 100 procentų apmokama valstybės antrinė teisinė pagalba byloje (3-4, 40-41;49 b.l.), todėl iš atsakovo priteistinos valstybei 50 procentų ieškovės patirtų ir dokumentais pagrįstų bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų jos reikalavimų daliai, - 72 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, 329,40 Lt teisinės pagalbos išlaidų, sumokėtų advokatui; be to 6 Lt išlaidų dalis už procesinių dokumentų siuntimą byloje, viso 407,40 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 85 str. 1 d. 6 p., 88 str., 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 384-385 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės A. Š. (iki santuokos – P.), a.k(duomenys neskelbtini) gim. 1982 m., ir atsakovo M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1980 m. , santuoką, sudarytą 2012 m. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. XXX, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti P. pavardę, atsakovui – Š. pavardę.
Priteisti iš atsakovo M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui 407,40 Lt (keturis šimtus septynis litus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.
Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimui įregistruoti.