Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-24-278/2015

Teisėjas Algirdas Švedavičius Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00920-2014-8

2015 m. sausio 6 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1172-500/2014 pagal ieškovės S. B. ieškinį N. B. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe bei išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-12-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7513-452/2007 buvo nutraukta S. B. ir N. B. santuoka bei patvirtinta pareiškėjų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 str. 1 d. 2 p., 3.52 str. 2 d.). Minėta sutartimi sutuoktiniai paprastai susitaria dėl dalytino turto, vaikų ir tarpusavio išlaikymo, o teismas, patikrinęs sutarties sąlygų teisėtumą, ją patvirtina ir įtraukia į teismo sprendimą, kuris yra galutinis ir įgyja res judicata galią (CK 3.53 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt., nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-350/2006; Nr. 3K-3-243/2008; kt.). Tai reiškia, kad, susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie (vienas iš jų) neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo padarinių. Tokiu atveju buvę sutuoktiniai (vienas iš jų) turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo (CPK 365 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007). Tačiau ir proceso atnaujinimas civilinėje byloje galimas tik išimtiniais, įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 str. 1 d.). CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti teikiamas jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Minėtas terminas yra naikinamasis ir jam pasibaigus, nebegali būti tenkinamas prašymas atnaujinti procesą konkrečioje byloje. Nurodytos įstatymo nuostatos leidžia daryti išvadą, kad sutuoktiniams, nutraukusiems santuoką ir neišsprendusiems visų su santuokiniu turtu susijusių klausimų, yra galimybė juos išspręsti atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje, tačiau tokios galimybės realus įgyvendinimas yra apribojamas civilinio proceso atnaujinimui keliamų reikalavimų. Kasacinis teismas yra konstatvęs, jog tokiu atveju gali susiklostyti situacija, kai sutuoktinių (ar vieno) iš jų turtinė teisė liks neapginta, bus pažeisti teisės į teisminę gynybą (CPK 5 str.), nuosavybės neliečiamumo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis), teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai (CK 1.5 str.).

Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punkto nuostatos nustato, jog, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, nes byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 str.). Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.), turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 str.), o negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismą (4.75 str. 1 d., 4.80 str. 1 d.).

Kaip minėta aukščiau, šalių S. B. ir N. B. santuoka nutraukta ir turto pasidalijimo klausimas yra išspręstas teismo sprendimu 2007-12-27, t.y. daugiau nei prieš 7 metus, todėl ieškovė negali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, nes praleistas penkerių metų prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas (CPK 368 str. 2 d.). Tačiau tai nereiškia, kad tokiu atveju teismas turėjo pagrindą atsisakyti apginti ieškovo turtines teises kitais įstatymo nustatytais būdais. Ieškovė nurodo, kad santuokos metu šalys įgijo turto asmeninėn nuosavybėn, kuris nebuvo aptartas ir nurodytas 2007-11-28 santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Tačiau nurodydama, jog ji asmeniškai įsigijo turto, S. B. prašo pripažinti pirtį, esančią (duomenys neskelbtini), jos asmenine nuosavybe, išreikalauti iš neteisėto N. B. valdymo, kas leidžia daryti išvadą, jog dėl minėto daikto (ar medžiagų) priklausomumo, tarp šalių yra kilęs ginčas. Kadangi nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet, turto nepadalijus, šalys nenustoja būti jo bendraturčiais, todėl turto teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeičia į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje šalių dalys nenustatytos. Tai reiškia, kad, remiantis pirmiau pateiktais išaiškinimais, ieškovų teisėms ginti turi būti taikomos daiktinės teisės instituto normos, t. y., kadangi šalys yra bendrosios dalinės nuosavybės dalyvės ir nesutaria dėl bendro turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo tvarkos, gali būti svarstoma galimybė dėl bendraturčių dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo. Kadangi šalims nutraukus santuoką, teismas neturi pagrindo atsisakyti ginti ieškovės turtines teises, atsisakymas priimti ieškinį yra neteisėtas.

Apeliacinės instancijos teismo ieškovė S. B. prašo išspręsti ieškinio priėmimo klausimą, tačiau šį klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl panaikinus nutartį, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 137 str., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.