Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Virginija Švedienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-641-256/2013

Teisėja Alberta Baltušytė Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02122-2010-6 Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.4.6.8.; 1.1.8.; 2.1.7..; 2.1.15..1.2.;

2.4.; 2.4.5.2.; 2.4.7.

2013 m. spalio 1 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. (V. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Pagal BK 140 str. 1 d. byla nutraukta BPK 3 str. 1 d. 6 p. pagrindu.

Iš V. B. priteista 15 000 litų D. P. – neturtinės ir 6564,26 Lt Valstybinei ligonių kasai turtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad 2010-07-26, apie 12.45 val., prie (duomenys neskelbtini), priėjo prie D. P. ir iš chuliganiškų paskatų pradėjo žodžiais konfliktuoti su nukentėjusiuoju bei sudavė smūgį koja į kelio sąnarį, ranka į veidą ir rankomis iš už nugaros pagriebęs už kaklo smaugė nukentėjusįjį bei kilstelėjęs nuo žemės pargriovė ant šaligatvio, padarydamas kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžius, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes nukentėjusiojo gydymas užtruko ilgiau nei 10 dienų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo perkvalifikuoti veiką iš BK 138 str. 2 d. 8 p. į to paties straipsnio pirmąją dalį, sušvelninti bausmę ir sumažinti neturtinę žalą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis nukentėjusįjį sužalojo iš chuliganiškų paskatų, rėmėsi bylos baigtimi suinteresuoto nukentėjusiojo parodymais, prieštaringais nukentėjusiojo E. E. ir liudytojo T. G. parodymais, tuo tarpu nuteistojo ir liudytojų V. L., T. M., M. K. parodymus vertino kritiškai. Nukentėjusysis yra aukštesnis ir stambesnis už nuteistąjį, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino kažkam skambinti, buvo nusiteikęs pulti, todėl V. B. veiksmai kilo ne iš chuliganiškų paskatų. Teismas paskyrė per griežtą bausmę, nes jis praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka. Nors teisme nagrinėjama baudžiamoji byla ir pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, apkaltinamieji nuosprendžiai nepriimti. Bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, be to, priteista per didelė neturtinė žala.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė bylos įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad V. B. nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p., sudėtį.

Iš bylos aplinkybių, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, matyti, kad V. B. sužalojo D. P. būtent dėl chuliganiškų paskatų.

Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-78/2008; Nr. 2K-241/2009).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. B. nusikalstama veika pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. kvalifikuota teisingai. Iš nukentėjusiojo D. P. parodymų matyti, kad jis su E. E. ir T. G. atvyko į vieną iš namo butų montuoti plastikinių langų. Kol E. E. ir T. G. nešiojo į butą langus, D. P., pastebėjęs, kad iš penkto aukšto buto lango V. L. mėto nuorūkas ir spjaudo ant automobilio stogo, pagrįstai sudrausmino minėtą asmenį, o šiam nereaguojant apie viešosios tvarkos pažeidimą pranešė policijai. V. B., eidamas pro šalį, pastebėjo konfliktą, V. L. nurodžius priėjo prie D. P., pradėjo žodinį konfliktą ir panaudojo fizinį smurtą. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo E. E. ir liudytojo T. G. parodymai, specialistų išvados ir bylos medžiaga, be to, pats nuteistasis parodė, kad išgirdęs D. P. ginčą su V. L.. V. B. neneigė, kad nukentėjusysis D. P. jam nieko blogo nepadarė, iki įvykio jo nepažinojo, tačiau smogė jam kumščiu į veidą, po to pargriovė ant grindinio ir toliau mušė. V. B. parodė, kad praktikuoja laisvąsias imtynes, užima pirmąsias vietas, todėl privalėjo žinoti, kokios gali būti šių smūgių pasekmės.

Iš aptartų įrodymų matyti, kad V. B. smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo vien dėl to, kad nukentėjusysis sudrausmino V. L. ir apie tai pranešė policijai, t. y. dėl menkavertės dingsties, elgėsi ypatingai įžūliai, sukėlė žodinį konfliktą ir panaudojo fizinį smurtą, sukėlusį ilgalaikes pasekmes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai liudytojų V. L., T. M. ir M. K. parodymus, nes pastarieji įvykio metu buvo neblaivūs, yra V. B. draugai ir gali būti suinteresuoti bylos baigtimi.

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai V. B. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., tokią išvadą padarė vadovaudamasis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką ir kaltąjį asmenį.

BK 138 str. 2 d. sankcija numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Skiriant bausmę V. B. BK 41 str. ir 54 str. įtvirtinti bausmės tikslai bei bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nepažeisti, atsižvelgta į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paskirtoji bausmė yra mažesnė už įstatymo sankcijoje numatytą jos vidurkį ir nėra aiškiai per griežta.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą tuo atveju, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, be to, teismas privalo vadovautis ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 str. 2 d., t.y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taip pat būtina įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po veikos padarymo. Visi šie ir kiti bylos duomenys turi sudaryti prielaidą išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo.

Iš bylos matyti, kad nuteistasis padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11str.), savo kaltę pripažino tik dalinai, nors praeityje neteistas, tačiau jo atžvilgiu yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas pagal BK 181 str. 2 d., 180 str. 1 d., yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 135 str. 2 d.

Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo manyti, kad V. B. daugiau nenusikals.

Apeliacinio skundo argumentas, kad priteista per didelė neturtinė žala yra nepagrįstas.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.282 str. nurodytais kriterijais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika.

Nukentėjusysis D. P. prašė priteisti 25000 Lt neturtinę žalą. Teismas įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam sukėlė dvasinius išgyvenimus, stresą, didelį fizinį skausmą, nepatogumus, kadangi dėl kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžių buvo operuojamas, gydomas ilgiau nei 10 dienų, pablogėjo bendra sveikatos būklė, turi nuolat vartoti vaistus, sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol, gali būti atlikta dar ne viena operacija, yra nukreiptas nustatyti nedarbingumo lygį. Siekiant teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį kartu nepažeidžiant skirtingų nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų teismas pagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį iki 15000 Lt.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą paprastai priteisiama nuo 400 Lt iki 12 000 Lt neturtinės žalos, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės. Šiuo atveju 15000 Lt dydžio piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį, padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą, pobūdį ir nukentėjusiajam sukeltas pasekmes ir nėra aiškiai per didelė.

Esant tokioms aplinkybėms keisti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. B. (V. B.) apeliacinį skundą atmesti.