Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

kaltinamajam D. B.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, nuo (duomenys neskelbtini) dirbantis M. E. AS (. pagalbiniu darbininku, deklaravęs gyvenamąją vietą P. rajono V. seniūnijos K. kaime, (duomenys neskelbtini) , gyvenantis M., (duomenys neskelbtini) , neteistas, tačiau 2016-06-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 219 straipsnio 1 dalyje bei 223 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius ir byla nutraukta, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B., pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr.4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punkto reikalavimą, numatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (9415 eurų) dydžio sumą:

2017 metų kovo 28 dieną, apie 19 val., prie P. rajone P. kaime esančios lentpjūvės iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamų prekių: 14300 pakelių cigarečių ,,Prince“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių vertė 41312 € po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, D. B. šias cigaretes nuo įgijimo vietos automobiliu VW Transporter, v. n. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini) , K. kaime, P. rajone, tol, kol 2017 metų kovo 28 dieną 19:45 val. Panevėžio rajone, M. kaime, P. – V. gatvių sankryžoje jį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai.

D. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. kovo 28 d. buvo sustojęs prie parduotuvės P. rajono P. kaime, kur sutiko tik iš matymo pažįstamą vyriškį kuris pasiūlė nusipirkti apie 30 dėžių rusiškų cigarečių „Prince“. Vyriškis sutiko cigaretes duoti skolon. Už cigaretes jis vyriškiui turėjo sumokėti apie 20000 eurų, kuriuos būtų jam grąžinęs pardavęs cigaretes, o pardavęs cigaretes pats planavo gauti apie 10000 eurų pelno. Sutarė, kad jis cigaretes tą pačią dieną pasiims prie P. kaime esančios lentpjūvės. Po to jis susitiko pažįstamą P., kurio paprašė paskolinti autobusiuką, sakydamas kad jis reikalingas parsivežti baldus ir šis sutiko. Šiuo autobusiuku jis nuvažiavo į su cigarečių pardavėju sutartą susitikimo vietą, kur pastarasis atvažiavo autobusiuku „Fiat Ducato“, ten cigaretes perkrovė į jo autobusiuką. Jam vežant šias cigaretes buvo sulaikytas pareigūnų.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir davė parodymus, bei prašė kitų įrodymų netirti, prokuroras ir kaltinamojo gynėjas tam neprieštaravo, o nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, įrodymų tyrimas po kaltinamojo apklausos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nutrauktas ir, vadovaujantis BPK 291 straipsnio nuostatomis, paskelbta ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

Liudytojo R. M. parodymais, kad 2017-03-28 kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnais V. Ž., R. J., V. V. tikrindamas informaciją apie galimą neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių - cigarečių gabenimą automobiliu „VW Transporter“ v. n (duomenys neskelbtini), 19:45 P. rajone, M. kaime, P. – V. gatvių sankryžoje sustabdė šį automobilį, priklausantį J. J., kurį vairavo D. B.. Patikrinus automobilį, jo salone buvo sukrauti juodos spalvos maišai bei kartoninės dėžės, kuriose buvo cigaretės „Prince“, pažymėtos Rusijos Federacijos akcizo ženklais. Iš viso automobilyje buvo rasta ir paimta 14300 pakelių cigarečių. D. B. pripažino, kad cigaretės priklauso jam. (T. 1, b. l. 21-22);

Analogiškais liudytojų V. V. (T. 1, b. l. 24-25) R. J. (T. 1, 27-28) V. Ž. (T. 1, b. l. 30) parodymais.

2017-03-28 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad P. r. M. k. P. – V. gatvių sankryžoje buvo atlikta automobilio VW „Transporter“, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu rasta 14300 pakelių cigarečių „Prince“ su Rusijos Federacijos akcizo ženklais (T. 1, b. l. 13-19);

2017-03-29 daiktų (cigarečių) apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad cigaretės “Prince” sudėtos į 7 kartonines dėžes po 500 pakelių kiekvienoje. Ant dėžių jokių užrašų ar etikečių nėra. Kitos cigaretės sudėtos į 20 juodos spalvos polietileninių maišų, kuriuose yra po 500 pakelių, bei į dar vieną maišą, kuriame yra 800 pakelių cigarečių. Cigaretės supakuotos į blokus po 10 pakelių. Blokai aptraukti skaidria plėvele. Visi pakeliai vienodi, standartiniai. Kiekviename pakelyje yra po 20 vienetų cigarečių „Prince“ su geltonos spalvos filtrais. Ant pakelių ir cigarečių filtrų yra užrašas „Prince". Pakelio viduje yra sidabrinės spalvos, grublėto paviršiaus folija. Ant kiekvieno pakelio yra užrašas rusų kalba „ Kurenije ubivaet“. Ant kiekvieno pakelio yra nustatytos formos Rusijos Federacijos tabako akcizo banderolės su skirtingais numeriais (T. 1, b. l. 128-134);

2017-03-30 Klaipėdos teritorinės muitinės raštu Dėl cigarečių vertės nustatymo Nr. (9.32.S)11D-4290, kuriame nurodyta, kad 14300 pakelių cigarečių „Prince“ su Rusijos Federacijos akcizo ženklais 2017 metų kovo mėnesį vertė įskaitant mokesčius - 41 312 €. (T. 1, b. l. 125)

Aukščiau nurodytų įrodymų visuma, atsižvelgiant ir į tai, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, teismas daro vienareikšmę ir neginčijamą išvadą, jog D. B. neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė daugiau nei keturis kartus viršija 250 MLG dydžio (9415 eurų) ir ši kaltinamojo veika visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 1 dalies sudėtį.

Skiriant D. B. bausmę teismas vadovaujasi BK VIII skyriuje numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į tai, kad D. B. padarė baigtą sunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia ir tokiu būdu neteisėtai įgijo bei gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė daugiau kaip keturis kartus viršija sumą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Nors D. B. nusikaltimą padarė pirmą kartą, t. y. neturėdamas teistumo, tačiau jo finansinė padėtis šiuo metu yra sunki – D. B. 2016 m. birželio 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir patvirtintas jo ir civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus susitarimas dėl žalos atlyginimo, pagal kurį, D. B., buvo įsipareigojęs padarytą žalą – 7126,63 Eur atlyginti iki 2016 m. lapkričio 15 d., bet to laiku nepadarė, po ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo atleisti D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės panaikinimo, tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad D. B. susitarimo atlyginti žalą neįvykdė dėl sunkios materialinės padėties, 2017 m. liepos 20 d. nutartimi prašymą atmetė ir įpareigojo D. B. visą žalą atlyginti mokant kas mėnesį po 100 eurų iki visiško žalos atlyginimo (baudžiamosios bylos Nr. 1-113-749/2016 T.5 b.l. 85-93, 166-167). Tai rodo, jog D. B. nėra pagrindo skirti BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos bausmės, nes tokios bausmės įvykdyti D. B. neturi jokių realių galimybių, todėl tokia bausme, akivaizdu, pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų šiuo atveju negalima. Esant šioms aplinkybėms D. B. už nagrinėjamo nusikaltimo padarymą skirtina tik kita įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Nustatant šios bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis prisipažino nuo pat jo sulaikymo momento, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu mažesnė nei įstatymo sankcijos vidurkis.

Nagrinėjamą nusikaltimą D. B. padarė akcizais apmokestinamų prekių neteisėtam gabenimui panaudodamas automobilį VW Transporter, v. n. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į gabentų cigarečių kiekį akivaizdu, kad ši transporto priemonė buvo būtina šio nusikaltimo padarymui, todėl ji yra nusikaltimo priemonė ir turėtų būti konfiskuojama (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Sulaikius D. B., šiame automobilyje buvo rastas jo registracijos liudijimas, kuriame nurodyta, jog automobilio savininkas yra J. J. (T. 1 b.l. 13-19, 135-144), kuris mirė 2017-02-12 (T. 1 b.l. 46). Tai rodo, kad D. B. nusikaltimo darymo metu nebuvo šio automobilio savininkas.

Atsižvelgiant į tai, jog D. B. parodymai, kad automobilį nusikaltimo padarymo dieną jam perdavė (paskolino) asmuo, vardu P., kuriam jis nurodęs, jog automobilį naudos baldų pervežimui, nėra paneigti, šio asmens tapatybė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta (T. 1 b.l. 171), o nusikaltimo padarymo metu automobilio savininkas J. J. jau buvo miręs, nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatyti pagrindai konfiskuoti kitam asmeniui priklausantį turtą, todėl šis automobilis negali būti konfiskuotas, o iš D. B. išieškotina automobilio rinkos vertę – 3260 eurų (T. 1 b.l. 127) atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kadangi nagrinėjamoje byloje 2017 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė priėmė nutarimą atskirti ikiteisminį tyrimą dėl automobilio, kuriuo D. B. gabeno akcizais apmokestinamas prekes, pirkimo pardavimo sutarčių suklastojimo ir nėra nustatytas faktinis šio automobilio savininkas, nagrinėjamos bylos daiktiniai įrodymai – automobilis, jo raktelis bei registracijos dokumentai perduotini prijungimui prie atskirto ikiteisminio tyrimo.

Kiti šios bylos daiktiniai įrodymai sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 5 punktai).

Šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą D. B. padarė nepraėjus vieneriems metams po to, kai 2016 m. birželio 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, jog jis padarė veikas, numatytas BK 219 straipsnio 1 dalyje bei 223 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad būdamas Uždarosios akcinės bendrovės „G.“ direktoriumi, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 01 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai tvarkė UAB „G.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti 2013 metų UAB „G.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, bei kad laiku nesumokėjo 3 535,61 litų (1 023,98 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus ir savininko privalomojo sveikatos draudimo įmokų, po to kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius 2014-12-22 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) priminė jam pareigą sumokėti šiuos mokesčius per 10 dienų nuo priminimo gavimo dienos, t.y. iki 2015-01-02, tačiau, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

BK 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Tai reiškia, kad D. B. nagrinėjamu atveju pripažintinas kaltu ir jam skirtinos bausmės ir už veikas, už kurias jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Skiriant bausmes už šiuos nusikaltimus teismas taip pat vadovaujasi BK VIII skyriuje numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia, kad D. B. padarė tyčinius baigtus nesunkų ir apysunkį nusikaltimus finansų sistemai. Atsižvelgiant į tai, kad BK 219 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – bauda arba laisvės atėmimas, o, kaip jau buvo nurodyta aptariant bausmės skyrimą D. B. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, skirti jam baudos bausmės nėra pagrindo, už pastarąją veiką jam taip pat skiriama laisvės atėmimo bausmė. Skiriant bausmę pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiama į tai, kad D. B. šiuo metu dirba, švelniausios šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės – viešųjų darbų skirti taip pat nėra pagrindo, todėl pagal BK 223 straipsnio 1 dalį jam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Nustatant šių bausmių dydį teismas atsižvelgia į tai, kad D. B. dėl abiejų veikų savo kaltę pripažino ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl bausmės skiriamos mažesnės nei sankcijų vidurkiai.

Šios bausmės su bausme, skiriama pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, bendrinamos taikant bausmių apėmimą ir dalinį sudėjimą (BK 63 straipsnio 4 dalis, 5 dalies 2 punktas, 6 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad tiek nagrinėjama baudžiamoji byla, tiek byla, kurioje nuosprendžiu D. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės išnagrinėtos atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kad kaltinamasis dėl visų padarytų veikų prisipažino kaltu, jam skirtina subendrinta bausmė mažinama 1/3, taikant BK 64¹ straipsnį.

Atsižvelgiant į tai, kad D. B. anksčiau neteistas, šiuo metu dirba, gyvena faktinėje santuokoje, jo sugyventinė A. T. laukiasi, kas rodo, jog yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad D. B. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti atidedant jos vykdymą ir paskiriant nuteistajam įstatyme numatytus įpareigojimus. Be to, šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas neigiamai paveiktų D. B. turimus teigiamus socialinius ryšius – jis netektų darbo ir dėl to netektų galimybės įvykdyti 2017 m. liepos 20 d. nutartimi paskirto įpareigojimo atlyginti žalą, negalėtų rūpintis gimsiančiu vaiku.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 199² straipsnio 1 dalyje, 219 straipsnio 1 dalyje bei 223 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmes:

pagal BK 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 219 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams;

pagal BK 223 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.

Taikant BK 64¹ straipsnį, šią subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams. Į bausmės laiką įskaityti vieną laikino sulaikymo parą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir įpareigoti D. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis išieškoti iš D. B. 3260 eurų.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įskaitoje panaikinti, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinius įrodymus, saugomus VSAT prie LR VRM Pakrančių apsaugos rinktinės Šiaulių užkardoje – 14300 pakelių cigarečių „Prince“ su Rusijos Federacijos banderolėmis sunaikinti; automobilį VW Transporter v.n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) , jo užvedimo raktelį bei registracijos dokumentą (duomenys neskelbtini) perduoti Šiaulių apygardos prokuratūrai prijungimui prie 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimu atskirto ikiteisminio tyrimo dėl šio automobilio pirkimo pardavimo sutarčių suklastojimo; du lapelius su įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.