- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-07-15
- Bylos Nr.
- e1-2529-992/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20916-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- M. Z.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5–ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje
M. Z. (M. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamą vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), įgijęs profesinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Z. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: M. Z. 2024 m. birželio 1 d., apie 21.25 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė ir nulaužė įspėjamuosius kelio stulpelius, užtveriančius kelią į mišką, toliau važiavo miško keliu, bandydamas išvažiuoti iš miško pro kelią užtvėrusius akmenimis, užvažiavo ant vieno iš akmenų, apgadino automobilį. Šiais savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, po to, nefiksuodamas eismo įvykio fakto, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 220 punkto reikalavimus bei, pažeisdamas KET 221 punkto reikalavimus, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kadangi policijos pareigūnai 2020 m. gegužės 1 d., apie 22.41 val., patikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 3,24 prom. etilo alkoholio koncentraciją. Šiais savo veiksmais M. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis M. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad 2024 m. gegužės 31 d. jo automobilis sugedo, todėl paprašė buvusio bendradarbio A. Z. (A. Z.) paskolinti savo automobilį „BMW“. A. Z. sutiko paskolinti automobilį savaitgaliui. 2024 m. birželio 1 d., iš ryto, nuvažiavo pas žmoną, kuri tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Žmona norėjo išvažiuoti su vaikais pas tėvus, o jis norėjo su jais pabūti, dėl to kilo barnis. Vyriausioji dukra liko su juo, žmona išvažiavo pas savo tėvus. Po kurio laiko, apie 14.00 val., nuvežė pas žmonos tėvus dukrą, pats išvažiavo pas savo draugą. Susitikęs su draugu nusipirko 0,7 l talpos degtinės butelį ir dėžutę „Corrona“ alaus, kurioje buvo 6 vnt. stikliniai 0,33 l talpos alaus buteliukai. Nusipirkę gėrimų važiavo į mišką, planavo išgerti alkoholį prie upelio. Pervažiavęs visą mišką norėjo pasukti į dešinę. Pamatęs, kad negali privažiuoti prie upelio, nes kelias užtvertas, nutarė apsisukti. Norėjo apsisukti ir važiuoti keliu, esančiu šalia (duomenys neskelbtini), ir palikti automobilį prie kelio, bei eiti pėsčiomis prie upelio. Pamatė, kad kelias yra užtvertas stulpeliais, tačiau dėl kilusio barnio su žmona dar buvo nenurimę nervai, todėl iš pykčio pervažiavo stulpelius. Toliau važiavo į priekį, po kurio laiko automobilis užstrigo ant akmens ir negalėjo pajudėti. Norėjo iškviesti tralą, kuris nutemptų automobilį, jo telefonas išsikrovė nespėjus paskambinti dėl tralo, todėl paliko automobilį ir ėjo į draugo namus pasikrauti telefono. Ten iš nervų išgėrė po stiklinę degtinės, alaus. Po kurio laiko dar išgėrė stiklinę degtinės ir alaus. Alkoholis pasibaigė, todėl nuėjo miegoti. Jį pažadino policijos pareigūnai. Nori paminėti, kad nežinojo, jog po eismo įvykio negalima vartoti alkoholio, labai gailisi. Jam išaiškinta, kas yra baudžiamasis įsakymas, ikiteisminį tyrimą norėtų užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jei yra tokia galimybė (el. b. 1 t., 64 – 67, 196 – 200 b. l.).
Liudytojas L. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. birželio 1 d. buvo savo namo teritorijoje ir pastebėjo apsauginiais stulpeliais ir akmenimis užtvertu miško keliuku keistai manevruojantį juodos spalvos automobilį „BMW“. Išėjęs iš savo namo teritorijos, ėjo link to automobilio. Prie automobilio buvo du vyriškiai, kurių jis nepažįsta, matė pirmą kartą, jie bandė traukti akmenis, kurie buvo šalia automobilio. Automobilis dar nebuvo užvažiavęs ant akmenų, tačiau jau atrodė sudaužytas, bėgo tepalai, buvo apibraižytas. Priėjęs jis paklausė, ką asmenys čia veikia. Iš kalbos vyrai buvo visiškai girti, nerišliai kalbėjo, jų judesiai buvo nekoordinuoti, jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Paklausus, ar jie išgėrę, vyrai to neneigė, sakė, kad susipyko su žmonomis, todėl vartojo alkoholį. Tai pastebėjęs jis paskambino į policiją. Vyrai prašė neskambinti pareigūnams. Vyrai, išgirdę, kad jis skambina į policiją, įsėdo į savo automobilį ir pavojingai manevruodami bandė pervažiuoti akmenis, tačiau jiems nepavyko, automobilis pakibo ant akmenų, negalėjo pajudėti iš vietos. Vairuotojas išlipo, pasiėmė savo piniginę, kažkokius daiktus ir pasišalino miško keliuku iš įvykio vietos. Po kurio laiko keleivis taip pat išėjo miško keliuku paskui vairuotoją. Kai išėjo keleivis, jis apėjo aplink automobilį, pro kurio langą matėsi stiklinė permatoma alkoholio tara, greičiausiai degtinės (el. b. 1 t., 126 – 129 b. l.).
Liudytojas S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. birželio 1 d., apie 21.16 val., gautas pranešimas, jog važinėja automobilis „BMW“, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko liudytojas, kuris pasakė, kad vairavęs asmuo jam pasirodė neblaivus. Pamatę pėdsakus, kuriais važiavo „BMW“, sekė jais, automobilio nuolaužas rado netoli (duomenys neskelbtini), tai yra (duomenys neskelbtini) namas prie miško. Liudytojo žmona atpažino keleivį, sakė, kad keleivis yra vietinis gyventojas, pagal duomenų bazes surado jo gyvenamąją vietą. Nuvykę pas „BMW“ keleivį į namus, rado kitą asmenį, kilo įtarimas, kad tai - transporto priemonę „BMW“ vairavęs asmuo. „BMW“ vairuotojas teigė, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio, bandė pasiteisinti, kad miške stulpeliai pastatyti nelegaliai, kad rašys pareiškimą dėl to. Įvykio vietoje „BMW“ vairuotojui alkotesteriu patikrino neblaivumą, vairuotojas teigė, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio. Vairuotojas įpūtė virš 3,00 prom. Vairuotojas toliau teigė, kad vairavo transporto priemonę, tačiau vartojo alkoholį tik po eismo įvykio. Apžiūrėti transporto priemonės vidaus nepavyko, kadangi vairuotojas neturėjo automobilio raktų (el. b. 1 t., 122 – 125 b. l.).
Liudytojas A. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės 31 d. sugedo jo draugo M. Z. automobilis, jis paprašė paskolinti savo automobilį. Sutiko, automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), M. Z. paskolino savaitgaliui. Pirmadienį turėjo susitikti ir susitarti, jei automobilio reikėtų ilgesniam laikui. 2024 m. birželio 2 d., apie 10.00 val., sulaukė M. Z. skambučio, kuris pranešė, kad sudaužė jo automobilį. Jis M. Z. neklausinėjo detalių, kaip tai atsitiko, džiaugėsi, kad jis liko gyvas ir sveikas. Pirmadienį M. Z. jam papasakojo, kad važiavo per mišką, buvo kartu su draugu, kadangi buvo prieblanda, nepastebėjo akmenų ir į juos atsitrenkė. M. Z. norėjo išsikviesti tralą, tačiau mobilusis išsikrovė, todėl ėjo pas draugą pasikrauti telefono. Kas vyko toliau, jam M. Z. nepasakojo (el. b. 1 t., 110 – 113 b. l.).
Iš paaiškinime nurodytų duomenų matyti nurodytos analogiškos liudytojo L. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės (el. b. 1 t., 10 – 11 b. l.).
Tarnybiniame pranešime nurodyti analogiški duomenys, kokius nurodė liudytoju apklaustas pareigūnas S. B. (el. b. 1 t., 16 b. l.).
Iš įvykio vietos apžiūros protokole pateiktų duomenų matyti ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kurioje stovi lengvasis automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie namo yra įėjimas į mišką, užtvertas akmenimis. Akmenys yra apie 0,5 metro aukščio ir fiziškai uždaro patekimą į mišką automobiliams. Apžiūrimas automobilis stovi priekiu į gatvės pusę, galu į miško pusę, užvažiavęs ant vieno iš akmenų. Maždaug už 300 m, prie (duomenys neskelbtini) namo, taip pat yra įvažiavimas į tą patį mišką, užtvertas metaliniais 5–kiais stulpeliais, iš kurių 3 yra sulenkti po susidūrimo su apžiūrimu automobiliu, šalia guli valstybinio numerio ženklas ir automobilio dugno apsaugos (el. b. 1 t., 18 – 20, 26 – 32 b. l.).
Iš eismo įvykio schemoje pateiktų duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė „BMW 525 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. Z., automobilio savininkas – A. Z., ir nustatyti automobilio išoriniai sugadinimai: priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durys, dešinės pusės slenkstis, valstybinis numeris. Taip pat sugadinti trys metaliniai stulpeliai (el. b. 1 t., 15 b. l.).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo duomenų matyti, kad automobilio „BMW 525 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas – valdytojas yra A. Z. (el. b. 1 t., 40 b. l.).
Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų nustatyta, kad vidutinė 2004 m. laidos lengvojo automobilio „BMW 525 D“ kaina Lietuvoje su PVM yra 3 570 eurų (el. b. 1 t., 41 b. l.).
Iš neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvituose pateiktų duomenų matyti, kad 2024 m. birželio 1 d. 23.05 val. M. Z. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę (eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali). Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 1 val., todėl buvo atlikta neblaivumo patikra ir nustatyta, kad alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0006 (patikros sertifikatas Nr. 2066629, galioja iki 2024 m. rugsėjo 17 d.) 2024 m. birželio 1 d. 22.41 val. pirmuoju pūtimu M. Z. nustatytas 3,24 prom. girtumas, o 23.00 val. antruoju pūtimu nustatytas 3,40 prom. girtumas (el. b. 1 t., 17, 21 – 22, 24 – 25 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad M. Z. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, M. Z. savo kaltę dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, visiškai pripažino, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. M. Z. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu liudytojų L. A., S. B. ir A. Z. nurodytos aplinkybės, taip pat kita, byloje esanti rašytinė medžiaga – paaiškinimas, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio schema, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitų duomenys ir VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas. Įvertinus tai, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad M. Z. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, M. Z. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Teismas nustatė, kad M. Z. pirmasis neblaivumo tikrinimas buvo atliekamas 2024 m. birželio 1 d., 22.41 val., bet ne kaltinime nurodyta 2020 m. gegužės 1 d., 22.41 val., data, tai patvirtina byloje esantys alkotesterio kvitai (el. b. 1 t., 22, 24 – 25 b. l.). Dėl to teismas pagal nustatytas faktines aplinkybes patikslina pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu neteisingai prokuroro nurodytą neblaivumo patikrinimo datą, ją pakeisdamas tinkama.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamasis M. Z. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė leisti jam paskirtą baudą sumokėti dalimis per 2 (dviejų) metų laikotarpį (el. b. 2 t., 15 – 18 b. l.).
Skirdamas bausmę M. Z., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojas vairavo transporto priemonę, padarė eismo įvykį ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas sunkus – 3,24 girtumas. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatytina, kad praeityje M. Z. teistas nebuvo, per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas septynis kartus, turi galiojančių nuobaudų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – įgijęs profesinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Duomenų apie kaltininko gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje taip pat nėra. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam prokuroro prašomo dydžio baudos bausmę.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam M. Z. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaip jau buvo minėta, M. Z. sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė leisti paskirtą baudą sumokėti per 2 (dviejų) metų laikotarpį (el. b. 2 t., 15 – 18 b. l.).
Teismas, įvertinęs M. Z. padarytos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, atsižvelgdamas į tai, kad kaltininkas yra vedęs, šiuo metu yra nedirbantis ir negaunantis nuolatinių pajamų, sprendžia, kad kaltininko prašymas gali būti tenkinamas iš dalies. Įvertinus kaltininkui skiriamos baudos dydį, turimus duomenis apie kaltininko turtinę padėtį, spręstina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas 2 (dviejų) mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas gali būti ilginamas, tačiau ne ilgiau nei tokiam laikui, kuris būtų pakankamas bausmės tikslų tinkamam įgyvendinimui. Teismo įsitikinimu, toks terminas atitinka 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Atsižvelgiant į tai, kad M. Z. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam buvo nustatytas sunkus – 3,24 prom. girtumo laipsnis, kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, kaltininkui skirtinas vidurkio dydžio (skaičiuotino nuo vienerių iki penkerių metų) minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, jo pradžią skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. birželio 3 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, konfiskuotinu laikomas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam M. Z. nustatyta, kad jis eismo įvykį padarė automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Pagal byloje esantį VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašą automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. Z. (el. b. 1 t., 40 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad automobilio savininkas būtų žinoję, apie tai, jog M. Z. po sukelto eismo įvykio vartojo alkoholį ir jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.
Atkreiptinas dėmesys, jog turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio, požymius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. Z. tyčia vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, taigi tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo turi būti išieškota automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės „BMW“ kaina su PVM Lietuvoje yra 3 570 eurų, todėl būtent tokia suma išieškotina iš kaltinamojo.
Dėl kardomųjų priemonių tolimesnio taikymo ir kitų klausimų
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (el. b. 1 t., 68 – 83, 92 – 99 b. l.) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintinos.
Prokuroras, pateikdamas teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pažymėjo, kad M. Z. dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) yra saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5–jame policijos komisariate, dėl ko teismas, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, įpareigoja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5–jame policijos komisariatą M. Z. paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą ) perduoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
M. Z. (M. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL (4 500 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Z. paskirti 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 3 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. Z. išieškoti automobilio „BMW“ vertę atitinkančią 3 570 (trijų tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimties eurų) sumą.
M. Z. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui – panaikinti ir įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5–jame policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigūnus perduoti valstybei Įstaigai „Regitra“ vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).
1. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB Swedbank; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų valdymo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 0 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Baudą mokant už kitą asmenį, mokėjimo pavedime būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę, asmens kodą, baudžiamosios bylos numerį, tokiu atveju banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų valdymo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 0 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.
2. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.
4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.