Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. T. M. A. (M. T. M. A.), gimęs (duomenys neskelbtini), Afganistano pilietis, tadžikas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 291 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. M. A. 2019 m. spalio 7 d. apie 20.25 val. (duomenys neskelbtini) prieigose, tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ne per valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės kontrolės punktus tyčia, neteisėtai pėsčiomis perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Kaltinamasis M. T. M. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad jis supranta, jog neteisėtai perėjo valstybės sieną. Jis Afganistano pilietis M. T. M. A., gimęs (duomenys neskelbtini). Jo vardas yra M. T., pavardė Afganistane nerašoma, vietoj to rašomas tėvo vardas M. A. Jis turėjo Afganistano pasą, kuriame buvo nurodyti šie duomenys, tačiau savo pasą jis suplėšė ir išmetė būdamas Baltarusijoje, prieš neteisėtai patekdamas į Lietuvą. Iš Afganistano jis išvažiavo 2013 metais, vyko į Rusiją, į Ivanovo miestą. Jis ten buvo apie 3 metus, dirbo pagalbiniu darbininku. Į Rusiją jis atvyko teisėtai su savo Afganistano pasu, gavo ten leidimą gyventi. Dirbo Rusijoje oficialiai, mokėjo mokesčius. 2016 metais buvo išvažiavęs į Norvegiją ir ten buvo apie metus, į Norvegiją taip pat vyko teisėtai su Afganistano pasu ir leidimu gyventi Rusijoje, vizos gauti nereikėjo. Norvegijoje nedirbo, tiesiog gyveno. Po to, 2017 metais jis grįžo į Rusiją, dirbo kaip darbininkas. Kadangi Rusijoje buvo blogai gyventi, už darbą nemokėjo atlyginimo, jis nusprendė važiuoti į Europą ieškoti darbo, norėjo nuvažiuoti į Vokietiją. Būdamas Rusijoje jis pametė savo leidimą gyventi, dėl to kreipėsi į valstybinę įstaigą, kur jam išdavė leidimo gyventi dublikatą. Šį dokumentą jis gavo 2019 m. rugsėjo 24 d. Su šiuo dokumentu ir Afganistano pasu jis išvažiavo iš Rusijos maždaug prieš dvi dienas, tikslios datos neprisimena. Jis su taksi atvažiavo iš Rusijos į Baltarusiją, į Minsko miestą. Minske nakvojo vieną naktį. Tada autobusu iš Minsko atvažiavo į Ašmenos miestą. Ašmenoje susipažino su kažkokiais dviem Kirgizais, jie kalbėjo rusų kalba, sakė, kad važiuoja į Lietuvą pirkti mašinų. Jis kartu su jais taksi automobiliu važiavau iki Lietuvos sienos. Jis tų kirgizų nepažįsta, su jais tik atvažiavo iki sienos, po to juos paliko prie posto, o pats pėsčiomis nuėjo per mišką į Lietuvą. Jis paklausinėjo žmonių, kur yra Lietuvos valstybės siena ir nuėjau ta kryptimi. Dar būdamas Rusijoje, jis pakalbėjo su vienu tadžiku, kuris pasiūlė jam važiuoti į Europą, sakė, kad turėtų nuvažiuoti į Minską Baltarusijoje, o tada lėktuvu skristi į Vokietiją. Kai atvyko į Minską, sužinojo, kad negali skristi su savo turimais dokumentais į Europą. Tada jis ir nusprendė, kad neturi kitos išeities, kad tik neteisėtai gali patekti į Lietuvą. Taigi būdamas Baltarusijoje, prie posto, kur jį išleido tie du vyriškiai, jis dar paklausinėjo žmonių kur yra Lietuvos siena, ir būdamas ten prie kažkokio pastato suplėšė savo Afganistano pasą bei jį išmetė į šiukšlių dėžę tualete. Su savimi turėjo kuprinę su daiktais, joje buvo Koranas ir maldos kilimėlis, tarp šių daiktų buvo jo Rusijoje išduotas leidimas gyventi, apie kurį jis pamiršo. Savo kuprinę su daiktais jis paliko Baltarusijoje tiems dviem asmenims, bijojo, kad Baltarusijoje jį sulaikys pareigūnai ir grąžins į tėvynę, dėl to su savimi nenorėjau turėti jokių asmens dokumentų. Kur tie žmonės padėjo jo kuprinę su daiktais, nežino. Tada jis vienas ėjo pėsčiomis apie dvi ar tris valandas per miškus iki Lietuvos sienos. Ėjo tol, kol priėjo tvorą. Jis žinojo ir suprato, kad čia yra valstybės siena. Jam prieš tai papasakojo žmonės, kaip atrodys valstybės siena. Jis iš pradžių priėjo vieną tvorą, ją peršoko, ji nebuvo aukšta, tada perėjo per smėlį ir priėjo antrą tvorą, šios tvoros neperlipo, ėjo palei tvorą. Taip pat matė du stulpus, pro juos praėjo. Palei tvorą ėjo apie penkias minutes, matė Europos Sąjungos ženklą, perlipo per antrą didesnę tvorą ir toliau ėjo keliuku. Suprato, kad jau esą Lietuvoje, ėjo toliau, kol prie jo privažiavo pareigūnai ir jį sulaikė. Jis žinojo ir suprato, kad neteisėtai perėjo valstybės sieną iš Baltarusijos į Lietuvą, žinojo, kad keliauja be dokumentų, nes juos pats išmetė ir paliko Baltarusijoje. Jis žino kokia yra valstybės sienos kirtimo tvarka, žino, kad reikia su asmens dokumentais važiuoti per postą, jis tos tvarkos nesilaikė. Supranta, kad padarė nusikaltimą ir dėl to gailisi, sutinka sumokėti baudą, jei ji jam būtų paskirta (b. l. 71–73).

Kaltinamojo M. T. M. A. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 291 straipsnio 1 dalyje, be jo pačio prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

2019 m. spalio 8 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad VSAT prie LR VFRM Vilniaus pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) gavus Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardos specialisto R. B. (R. B.) tarnybinį pranešimą apie tai, kad 2019 m. spalio 7 d. 20.25 val. VSSO vyr. pasienietė J. S. ir pasienietis E. G. pranešė, kad vaizdo kamera 1154-04 užfiksavo vieno asmens sienos kirtimą, (duomenys neskelbtini) prieigose ties VSŽ 1155. Žmogus kirtęs Valstybes sieną, ėjo palei tvorą link Lavoriškių PKP. 20.30 val. Jaunesnysis specialistas P. K. pranešė kad ties VSŽ 1154 sulaikė asmenį, kuris atitiko išorės požymių aprašymą, t. y. asmenį, kuris kirto Valstybės sieną. Sulaikytas asmuo prisistatęs Afganistano piliečiu M. T., gimusiu (duomenys neskelbtini), patvirtino kad kirto Valstybės sieną būtent šitoje vietoje (b. l. 1).

Apžiūros protokolos, iš kurio matyti, kad daiktų apžiūros metu apžiūrėtas CD-R diskas „Titanum“ (80 min./ 700 MB (x16 x32 x56 silver-silver), kuriame įrašyta 2019 m. spalio 7 d. vaizdo įrašai. Atidarius vaizdo įrašą „0-2019-10-07 20-22-16-738“ matomas vaizdo įrašo pavadinimas „0-2019-10-07 20-22-16-738“, vaizdo kamera K1154-04. Vaizdo įrašas prasideda 20.22.16 val., baigiasi 20.27.52 val. Vaizdo įraše matoma valstybės sienos atkarpa, tolumoje matomas valstybės sienos ženklas. Matoma, kaip vienas asmuo 20.24.40 val. ateina iš Baltarusijos Respublikos link Baltarusijos pusėje esančio valstybės sienos ženklo, pereina valstybės sieną ir 20.24.45 val. prieina prie Lietuvos Respublikos pusėje esančio valstybės sienos ženklo ir sustoja. Asmuo stovi ir dairosi iki 20.25.39 val., tada pereina kontrolinę pėdsakų juostą iki Lietuvos pusėje esančios apsauginės tvoros ir palei ją eina. Atidarius vaizdo įrašą „0-2019-10-07 20-22-16-342“ matomas vaizdo įrašo pavadinimas „0-2019-10-07 20-22-16-342“, vaizdo kamera K1154-03. Vaizdo įrašas prasideda 20.22.16 val., baigiasi 20.27.52 val. Vaizdo įraše matoma valstybės sienos atkarpa, tolumoje matomas valstybės sienos ženklas. Matoma, kaip vienas asmuo 20.23.01 val. prieina prie apsauginės tvoros Baltarusijos Respublikos pusėje, 20.23.50 val. perlipa per tvorą ir 20.24.40 val. prieina link Baltarusijos pusėje esančio valstybės sienos ženklo, pereina valstybės sieną ir 20.24.45 val. prieina prie Lietuvos Respublikos pusėje esančio valstybės sienos ženklo bei sustoja. Asmuo stovi ir dairosi iki 20.25.39 val., tada pereina kontrolinę pėdsakų juostą iki Lietuvos pusėje esančios apsauginės tvoros ir palei ją eina (b. l. 23–30).

Liudytojas R. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 7 d. jis vykdė Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardos pamainos vyresniojo pareigas. 2019 m. spalio 7 d. buvo užfiksuotas neteisėtas valstybės sienos perėjimo faktas (duomenys neskelbtini), ties VSŽ Nr. 1155. Vyresnioji pasienietė J. S. ir pasienietis E. G. pranešė, kad vaizdo kamera 1154-04 užfiksavo vaizdą, kaip vienas asmuo 2019-10-07 20.25 val. prie VSŽ Nr. 1155, tarp VSŽ Nr. 1155 ir VSŽ 1154, neteisėtai pereina valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją. Iš vaizdo kameros 1154-03 vaizdo įrašo matyti, kaip asmuo kerta Baltarusijos Respublikos valstybės sieną perlipdamas per tvorą ir eina į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną kontroline pėdsakų juosta. Žmogus, perėjęs valstybes sieną, ėjo palei tvorą link Lavoriškių PKP. Apie 20.30 val. jaunesnysis specialistas P. K. pranešė, kad ties VSŽ 1154 sulaikė asmenį, kuris atrodė panašus į asmenį, kuris kirto valstybės sieną. Sulaikytas asmuo prisistatė Afganistano Islamo Respublikos piliečiu M. T., gimusiu (duomenys neskelbtini). Nuvykus prie VSŽ Nr. 1155 asmuo patvirtino, kad kirto valstybės sieną būtent šitoje vietoje. Sulaikytas asmuo buvo pristatytas į Lavoriškių užkardą (b. l. 19–20).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. T. M. A. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia, neteisėtai pėsčiomis perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojo parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami M. T. M. A. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 291 straipsnio 1 dalį.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 291 straipsnio 1 dalyje padarymą skirti kaltinamajam baudą. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 90–93).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytas BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į asmenybę charakterizuojančius duomenis – praeityje neteistas (b. l. 80), nedirbantis. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – baudą, jos dydį parenkant artimą įstatymo numatytam minimumui.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai M. T. M. A. buvo sulaikytas nuo 2019 m. spalio 7 d. 20:30 val. iki 2019 m. spalio 9 d. 11:30 val. (b. l. 35–39), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su 2019 m. spalio 7 d. vaizdo kamerų įrašais, palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

M. T. M. A. (M. T. M. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 291 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 51 MGL (2550 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu M. T. M. A. (M. T. M. A.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 34 MGL (1700 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti M. T. M. A. (M. T. M. A.) laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 7 d. 20:30 val. iki 2019 m. spalio 9 d. 11:30 val., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę M. T. M. A. (M. T. M. A.) skirti 30 MGL dydžio (1500 eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su 2019 m. spalio 7 d. vaizdo kamerų įrašais, palikti saugoti byloje.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas BPK 352 straipsnio nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.