Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2017-10-10 · Civilinė byla Nr. 2-4232-329/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-10
Bylos Nr.
2-4232-329/2017
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01987-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Šeškuvienė
Ieškovas
A. R.
Atsakovas
V. Š.
Civilinė byla Nr.2-4232-329/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01987-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.29.1.;2.6.29.4.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.2.3.1.; 3.2.3.8.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 10 d.Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė,sekretoriaujant Eglei Valinčienei,

dalyvaujant ieškovui A. R. ir jo atstovui advokatui K. K., atsakovui V. Š. ir jo atstovui advokatui T. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. R. prašo priteisti iš atsakovo V. Š. 5213,16 Eur skolą, 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (21-23 b. l.).

Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus ir paaiškino, jog 2007 m. rugpjūčio 2 d. pasirašė su atsakovu paskolos sutartį ir paskolino atsakovui 58 000 Lt . Nors paskolos sutartyje nebuvo nurodyta jos paskirtis ir grąžinimo terminas, tačiau abi šalys žinojo, kad pinigai skolinami atsakovui sodo žemės sklypui su jame esančiu pastatu įsigyti ir žodžiu susitarė, kad pinigai bus grąžinti per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Nurodė, kad pinigus skolino grynais ir atsakovui juos perdavė visus iš karto pasirašant sutartį. Dalį skolos 40000 Lt (11584,8 Eur) atsakovas grąžino 2010 m. vasarą, apie grąžintą sumą ieškovas įrašė į paskolos sutartį. Likusią skolos sumą atsakovas pažadėjo grąžinti artimiausiu laiku, tačiau iki šiol 5213,16 Eur (18000 Lt) skolos negrąžino, todėl prašo šią sumą priteisti iš atsakovo. Nurodė, kad ieškovas ne kartą ragino atsakovą grąžinti likusią skolos dalį, atsakovas skolos neginčijo, tačiau jokių pastangų grąžinti įsiskolinimą nesiėmė, į raginimus nereagavo.

Atsiliepimas

A. V. Š pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas ir už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį (už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis) paskirti ieškovui 5792 Eur baudą, kurios pusę sumos priteisti atsakovui V. Š. (35-36 b. l.).

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad ieškovo ieškinyje pateikiamos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 2 d. ieškovas ir atsakovas iš tiesų pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas turėjo paskolinti atsakovui 58 000 Lt sumą, tačiau ieškovas savo esminio įsipareigojimo pagal paskolos sutartį perduoti pinigus atsakovui pilnai neįvykdė. Ieškovas perdavė atsakovui tik dalį sumos - 40 000 Lt iš 58 000 Lt. Ieškovas žadėjo likusią pinigų sumą 18 000 Lt perduoti atsakovui po kelių valandų po sutarties pasirašymo, o dar vėliau - jau kitą dieną. Praėjus dar keletui dienų po sutarties pasirašymo, ieškovas informavo atsakovą, kad negalės perduoti likusios pinigų sumos 18 000 Lt. Nurodė, kad atsakovas pasitikėjo ieškovu ir buvo tikras, kad ieškovas nereikalaus grąžinti to, kas atsakovui nebuvo perduota pagal paskolos sutartį, t. y. likusios 18 000 Lt sumos. Atsakovas 2010 metų vasarą grąžino ieškovui 40 000 Lt, apie atiduotus pinigus ieškovas pats įrašė savo ranka paskolos sutartyje, todėl teigia, kad su ieškovu visiškai atsiskaitė, nes grąžino jam visą realiai paskolintą sumą. Ieškovas per 7 metus nuo 40 000 Lt skolos grąžinimo niekada jokių pretenzijų atsakovui nereiškė, reikalavimą grąžinti skolą iš ieškovo jis gavo tik prasidėjus teismo procesui. Nurodė, kad ieškovas savo darbuotojų akivaizdoje yra ne kartą pareiškęs, kad atsakovas yra su juo visiškai atsiskaitęs, grąžinęs visus pasiskolintus pinigus. Kadangi 2007 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutartyje nėra užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, todėl mano, kad ieškovas turi pareigą įrodyti pinigų perdavimo faktą, tačiau ieškovas šio fakto, tai yra, kad perdavė atsakovui 58 000 Lt, neįrodė. Taip pat atsakovas mano, kad paskolos sutartis apskritai pripažintina nesudaryta, nes ji nepatvirtina paskolos dalyko - pinigų perdavimo paskolos gavėjui (atsakovui).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 2 d. ieškovas A. R. ir atsakovas V. Š. pasirašė paskolos sutartį, kurioje nurodyta, kad V. Š. pasiskolino iš A. R. 58 000 Lt. Paskolos sutartyje padarytas įrašas apie tai, kad 2010 m. vasarą atiduota 40 000 Lt. Paskolos grąžinimo terminas sutartyje nebuvo nurodytas (24 b. l.)

Šalys pripažino aplinkybes, kad pinigai buvo skolinami grynaisiais žemės sklypo su sodo pastatu įsigijimui ir kad 40 000 Lt pagal 2007 m. rugpjūčio paskolos sutartį atsakovas grąžino ieškovui 2010 m. vasarą. Byloje esanti Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties kopija patvirtina, kad 2007 m. rugpjūčio 2 d. atsakovas V. Š. už 53 000 Lt pirko iš N. M. žemės sklypą su medžių, krūmų sodiniais ir daugiamečiais želdiniais bei jame esantį nebaigtą statyti pastatą-sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini)“ (57-59 b. l. ).

Tarp šalių kilo ginčas dėl likusios 18 000 Lt, kas šiuo metu sudaro 5 213,16 Eur, paskolos dalies grąžinimo pagal tarp šalių pasirašytą 2007 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutartį.

Ieškovas nurodo, kad atsakovui paskolino 58 000 Lt, konkretaus termino paskolai grąžinti nebuvo nustatę, pinigus skolino grynais ir atsakovui juos perdavė visus iš karto pasirašant sutartį. Dalį skolos 40 000 Lt atsakovas grąžino 2010 m. vasarą, apie grąžintą sumą ieškovas įrašė į paskolos sutartį. Likusią skolos sumą atsakovas pažadėjo grąžinti artimiausiu laiku, tačiau iki šiol 5213,16 Eur (18000 Lt) negrąžino.

Atsakovas nurodo, kad 2007 m. rugpjūčio 2 d. jis su ieškovu iš tiesų pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas turėjo paskolinti atsakovui 58 000 Lt sumą, tačiau ieškovas įsipareigojimo pilnai neįvykdė ir perdavė atsakovui tik dalį sumos - 40 000 Lt iš 58 000 Lt. 2010 metų vasarą jis grąžino ieškovui 40 000 Lt, apie atiduotus pinigus ieškovas pats įrašė savo ranka paskolos sutartyje, todėl teigia, kad su ieškovu yra visiškai atsiskaitęs, nes grąžino jam visą realiai paskolintą sumą.

Atsakovas atsikirtimus į ieškinį motyvuoja tuo, kad 2007 m. rugpjūčio 2 d. pasirašytoje paskolos sutartyje nėra užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, todėl mano, kad ieškovas turėjo pareigą įrodyti pinigų perdavimo faktą, bet kadangi ieškovas neįrodė, kad perdavė atsakovui 58 000 Lt, todėl mano, kad paskolos sutartis apskritai turi būti pripažinta nesudaryta.

Teismas nesutinka su tokiais atsakovo argumentais ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.870 straipsnis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

Kasacinis teismas 2013 m. gruodžio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, nurodė, jog aplinkybė, kad rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą.

Nagrinėjamu atveju nors 2007 m. rugpjūčio 2 d. tarp šalių pasirašytoje paskolos sutartyje ir nėra užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, tačiau atsakovas iš esmės pripažįsta, kad pinigai jam buvo perduoti, nors, atsakovo teigimu, ir ne visa suma. Įvykusį faktinį pinigų perdavimą rodo ir tai, kad sutartis buvo vykdoma : atsakovas grąžino ieškovui 40 000 Lt paskolos. Ši aplinkybė leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad faktinis pinigų perdavimas tarp šalių buvo, nors jis ir nebuvo atskirai užfiksuotas 2007 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutartyje. Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti paskolos sutarties sudarymo teisėtumu dėl to, kad joje neužfiksuotas pinigų perdavimas; šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai ir ieškovas nagrinėjamojoje byloje neturėjo pareigos papildomai įrodinėti pinigų perdavimo fakto.

Atsakovas 2007 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutartį pasirašė, joje yra aiškiai nurodyta, kad jis iš ieškovo pasiskolino ne 40 000 Lt, kaip teigia atsakovas, o 58 000 Lt. CK 6.875 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Taigi, atsakovas, teigdamas, kad ieškovas įsipareigojimo pagal paskolos sutartį pilnai neįvykdė ir perdavė atsakovui tik dalį paskolos sumos - 40 000 Lt iš 58 000 Lt, privalėjo įrodyti šią aplinkybę. Tačiau atsakovas, byloje atstovaujamas profesionalaus atstovo – advokato, paskolos sutarties neginčijo ir nepateikė įrodymų savo atsikirtimams pagrįsti.

Atsakovas, teigdamas, kad ieškovas jam paskolino mažesnę pinigų sumą (40 000 Lt), negu buvo nurodyta paskolos sutartyje (58 000 Lt), ir kad jis, grąžinęs ieškovui gautą sumą (40 000 Lt), yra įvykdęs paskolos sutartį pilnai, motyvavo tuo, kad ieškovas nuo 40 000 Lt skolos grąžinimo niekada jokių pretenzijų atsakovui nereiškė, o viešoje erdvėje yra ne kartą pareiškęs, jog atsakovas su juo visiškai atsiskaitė, grąžino visus pasiskolintus pinigus. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas prašė apklausti liudytojas O. J. ir R. P.. Teismo posėdyje liudytoja O. J. nepatvirtino atsakovo nurodytų aplinkybių, teigdama, kad yra girdėjusi apie ieškovo suteiktą paskolą atsakovui ir žino, kad atsakovas nėra grąžinęs visos paskolos, nesidomėjo nei suteiktos paskolos, nei negrąžintos jos dalies konkrečiais dydžiais. L. R. P patvirtino, jog apsilankęs pas ją darbo vietoje ieškovas pasigyrė, kad atsakovas grąžino jam visą skolą, sumos neminėjo. Tačiau teismas sprendžia, kad minėtų liudytojų parodymai niekaip nepatvirtina fakto, kad atsakovas būtų gavęs mažesnę pinigų sumą iš ieškovo, negu buvo įrašyta 2007 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutartyje, ir kad jis yra pilnai grąžinęs ieškovui gautą paskolą, todėl nesivadovauja minėtų liudytojų parodymais. Taip pat teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo motyvus, jog nuo 2010 m. vasaros ieškovas nereikalaudamas grąžinti 18 000 Lt skolos pripažino paskolinęs ne 58 000 Lt, o 40 000 Lt. Pasirašydamos paskolos sutartį, šalys nenumatė paskolos grąžinimo termino. CK 6.873 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Atsakovas pats nurodė, kad gavo 2017 m. gegužės 30 d. ieškovo reikalavimą grąžinti likusią paskolos sumą 5 213,16 Eur (18 000 Lt), bet jos negrąžino. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl negrąžintos paskolos dalies priteisimo nepraleidęs CK 1.125 straipsnyje nustatyto dešimt metų bendrojo ieškinio senaties termino. Ieškovo pateiktas reikalavimas atsakovui ir ieškinys teismui paneigia atsakovo motyvus, jog ieškovas savo elgesiu patvirtina aplinkybę, kad realiai atsakovui buvo paskolinęs mažesnę pinigų sumą, negu nurodyta 2007 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutartyje. Tai, kad ieškovas reikalauja grąžinti visą skolą, praėjus ilgam laiko tarpui po dalinio paskolos apmokėjimo, kai paskolos sutartyje nėra numatytas paskolos grąžinimo terminas, neduoda pagrindo teigti, kad atsakovas yra pilnai įvykdęs savo prievolę pagal 2007 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutartį.

Atsakovas nurodė, kad buvo prašęs ieškovo paskolinti jam 58 000 Lt, kadangi 53 000 Lt jis turėjo sumokėti pardavėjui už perkamą žemės sklypą su sodo nameliu, o 5 000 Lt ketino panaudoti gerbūviui susitvarkyti. Teigė, kad po paskolos sutarties pasirašymo perskaičiavus pinigus ir paaiškėjus, kad ieškovas perdavė ne sutartyje nurodytą sumą 58 000 Lt, o tik 40 000 Lt, kurių net neužteko sumokėti pardavėjui, likusius 13 000 Lt jis pasiskolino iš savo tėvų. Tačiau šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas nepateikė leistinų įrodymų (paskolos sutarties, deklaracijos ar pan.). Paskolos sudarymo metu galiojusi CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Pažymėtina, kad CK 6.875 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu paskolos sutartis turėjo būti rašytinė (CK 6.871 straipsnis), pagal šio straipsnio 1 dalį ginčyti paskolos sutartį remiantis liudytojų parodymais neleidžiama, išskyrus atvejus, numatytus šio kodekso 1.93 straipsnyje, taip pat kai paskolos sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dėl paskolos gavėjo atstovo piktavališko susitarimo su paskolos davėju, arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių.

Taigi, atsakovui nenuginčijus 2007 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutarties ir neįrodžius, kad jis pinigų gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, teismas sprendžia, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog ieškovas atsakovui paskolos sutarties pagrindu perdavė 58 000 Lt, atsakovas šią sumą gavo, pasirašydamas 2007 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutartį, todėl turi pareigą grąžinti ieškovui gautą paskolą – nagrinėjamu atveju likusią nesumokėtą paskolos dalį 18 000 Lt, kas šiuo metu pagal galiojančią valstybėje valiutą sudaro 5 213,16 Eur (CK 6.873 straipsnis).

CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Kaip jau buvo minėta, 2007 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutartyje šalys nenurodė paskolos grąžinimo termino. Šiuo atveju, remiantis CK 6.873 straipsnio 2 dalimi, paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą ir paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Nustatyta, kad 2017 m. gegužės 30 d. ieškovas pareiškė atsakovui reikalavimą grąžinti likusią skolos sumą 5 213,16 Eur (37 b.l.), todėl atsakovas paskolą turėjo grąžinti iki 2017 m. birželio 30 d. Kadangi atsakovas paskolos negrąžino iki šiol, todėl iš atsakovo priteistina 5 213,16 Eur negrąžintos paskolos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, t. y. nuo 2017 m. birželio 30 d., iki jos grąžinimo dienos (CK 6.873, 6.200, 6.210 straipsniai, 6.874 straipsnio 1 dalis).

Apibendrinęs išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškinys yra teisiškai pagrįstas ir įrodytas, todėl jį tenkina visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau-CPK) 12, 177 ir 178 straipsniai).

Teismas atmeta atsakovo prašymą skirti ieškovui 5792 Eur baudą už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį (už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, CPK 95 straipsnis), kadangi patenkinus ieškinį visiškai, atsakovo prašymas akivaizdžiai nepagrįstas.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas A. R. pateikė duomenis apie jo turėtas bylinėjimosi išlaidas: 156 Eur sumokėtą žyminį mokestį (3, 10, 25 b. l.) bei 300 Eur atstovavimo išlaidų (4-5, 48-50, 63-65 b. l.) ir prašo jas priteisti iš atsakovo.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo V. Š. priteistina ieškovui A. R. viso 456 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, pagrįstų rašytiniais įrodymais (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 79 straipsniu ir 96 straipsnio 2 dalimi valstybei iš atsakovo V. Š. priteistinos 16,12 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262-267 straipsniais, 268 straipsniu, 270 ir 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)., ieškovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) ., 5213,16 Eur (penkis tūkstančius du šimtus trylika eurų 16 centų) skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (5213,16 Eur) nuo 2017 m. birželio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 456 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt šešis eurus) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) ., valstybei 16,12 Eur (šešiolika eurų 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Šeškuvienė