Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Danutė Valošinaitė Baudž. byla Nr. 1A-786-174/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.1.8.10. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2010 m. gruodžio 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-08 nuosprendžio, kuriuo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį (3 epizodai) ir nuteistas:

dėl M. M. turto vagystės – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

dėl S. B. turto vagystės – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

dėl A. L. (A. L.) ir T. V. J. (V. J.) turto vagystės – vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2010-07-10 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 10 MGL (1 250 Lt) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas A. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime būtas laikas nuo 2010-08-12 iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmę nurodyta atlikti pataisos namuose.

Priteista iš A. J. M. M. 1 314 Lt, S. B. – 680 Lt žalos atlyginimo.

Dėl nukentėjusiųjų A. L. ir T. V. J. pareikštų civilinių ieškinių procesas nutrauktas.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti nepakeistą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, tai yra jis 2010-05-04, apie 23.50 val., būdamas bare „Alibi“, adresu Vingio g. 21, Klaipėda, nuo rūbų kabinimo pakabos, esančios prie staliuko, pagrobė ten kabėjusią M. M. priklausančią 50 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 50 Lt vertės odinė piniginė su joje buvusiais 50 litų, 50 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, 350 Lt vertės automagnetolos „JVC“ skydelis, 300 Lt vertės nešiojamasis grotuvas „A. I.“, 70 Lt vertės automobilio raktas. Iš viso pagrobė M. M. priklausančio turto už 920 Lt.

Be to, A. J. 2010-05-09, apie 5 val., bare „Kalifornija“, esančiame Klaipėdoje, Laukininkų g. 17, iš S. B. rankinės, kuri buvo padėta prie baro, pagrobė 600 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Duos“, 20 Lt vertės piniginę su joje buvusiais 60 Lt. Tokiu būdu A. J. pagrobė nukentėjusiajai S. B. priklausančio turto už 680 Lt.

Be to, A. J. 2010-05-18, laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 23.00 val., tikslus laikas nenustatytas, lauko kavinėje „Fridriko pasažas“, esančioje Tiltų g. 26A, Klaipėdoje, iš palikto be priežiūros švarko kišenės pagrobė A. L. priklausančią 1 100 Lt vertės vaizdo kamerą „Sony“, taip pat nuo kėdės atlošo pagrobė T. V. J. priklausančią 100 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 200 litų įvairiomis kupiūromis, materialiai neįvertinama AB banko „Swedbank“ kreditinė kortelė „Maestro“, vairuotojo pažymėjimas, 200 Lt vertės Švedijos regiono važiavimo bilietas, 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericson“, kuriame buvo materialiai neįvertinama SIM kortelė. Tokiu būdu A. J. pagrobė A. L. priklausančio turto už 1 100 Lt bei T. V. J. turto už 800 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam A. J. atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo nepagrįsti. Skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę bei į bausmės tikslus.

Apeliantas A. J. padarė tris tyčines nuskalstamas veikas nuosavybei, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis A. J. anksčiau ne kartą buvo teistas, iš jų taip pat už nusikalstamas veikas nuosavybei, tačiau teistumas jam yra išnykęs, vadinasi, remiantis BK 97 straipsnio 6 dalies nuostatomis, laikytinas neteistu. Nustatyta A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas teisingai parinko apeliantui bausmės rūšį. Parinkdamas atitinkamai už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmes, teismas atsižvelgė į tai, kad A. J. įvykdyti nusikaltimai yra tyčinio pobūdžio, padaryti iš savanaudiškų paskatų. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad A. J. anksčiau ne kartą buvo teistas, taip pat ir už svetimo turto pagrobimą. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šiuos nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Kolegijos nuomone, nors naujas nusikalstamas veikas A. J. padarė turėdamas išnykusį teistumą, tačiau anksčiau paminėti duomenys neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę, rodo, kad jis išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro, nesistengia gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Kartu pažymėtina ir tai, jog, remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, A. J. iki šių nusikaltimų ir po to dar padarė ne vieną nusikalstamą veiką, iš jų ir analogiško pobūdžio nusikaltimus nuosavybei, dėl to jam priimti kiti nuosprendžiai.

Esant šiems duomenims, apylinkės teismas A. J. pagrįstai parinko BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nes kitų bausmių nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas nuteistajam A. J. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atitinkamai už atskirus nusikaltimus paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi, tačiau teismas šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmę.

Nors apeliantas A. J. prašo sušvelninti bausmę atsižvelgiant ir į tai, kad jis turi sūnų ir privalo jį išlaikyti, dirbo, tačiau šios aplinkybės nepateisina jo nusikalstamo elgesio, nes, kaip minėta, jis nusikalsta nebe pirmą kartą. Tai rodo, kad jis, nepaisant jauno amžiaus, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Todėl nuteistojo A. J. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis turi pareigą pasirūpinti sūnumi, negali būti suabsoliutinama ir lemiama skiriant bausmę. Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusieji teisme nedalyvavo, todėl jis neturėjo galimybės jų atsiprašyti ir atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, taip pat negali būti pagrindu švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. A. J. nukentėjusiųjų galėjo atsiprašyti ir atlyginti jiems padarytą žalą dar ikiteisminio tyrimo metu, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Kolegija atmeta nuteistojo A. J. apeliacinio skundo teiginius dėl to, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė nepagrįstai subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta bausme – 10 MGL dydžio bauda. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę subendrino ne su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-12-27 baudžiamuoju įsakymu jam pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirta 10 MGL dydžio (1 250 Lt) bauda, o su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-10 nuosprendžiu jam pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį paskirta 10 MGL dydžio (1 250 Lt) bauda. Byloje nėra duomenų, kad A. J. ankstesniu 2010-07-10 nuosprendžiu paskirtą baudą yra sumokėjęs, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su minėtu nuosprendžiu A. J. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį paskirta 10 MGL (1 250 Lt) dydžio bauda.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuosprendyje pateikti bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai, todėl švelninti nuteistajam A. J. paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-08 nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo A. J. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.