- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- I-4637-789/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02773-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 13 600 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2, 9).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2019 m. liepos mėn. buvo laikomas Vilniaus PN sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Paaiškino, kad Vilniaus PN pasivaikščiojimų grafikas yra sudarytas netinkamai. Pažymėjo, kad pasivaikščiojimų kiemelis yra įrengtas netinkamai, neįrengtos sporto aikštelės, nėra vietos pasivaikščioti. Nurodė, kad pareiškėjas yra diskriminuojamas, kadangi kituose būriuose laikomi asmenys gali pasivaikščiojimo kiemelyje būti ilgiau. Teigia, kad pasivaikščiojimo kiemelis yra per mažas, kad jame galėtų būti visi asmenys vienu metu.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Vilniaus PN netinkamai sudarytas kirpyklos paslaugų naudojimo grafikas. Nurodė, kad kirpyklos paslaugomis naudojasi daug nuteistųjų, todėl pareiškėjas nespėja apsikirpti pagal iš anksto sudarytą grafiką. Pareiškėjas prašo įpareigoti Vilniaus PN administraciją padaryti visiems tinkamą grafiką naudotis kirpyklos paslaugomis. Nurodė, kad anksčiau kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su prašymu perkelti jį į atskirą sektorių, tačiau tai nebuvo padaryta.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16–20). Nurodė, kad paprastosios grupės nuteistiesiems kasdien pasivaikščioti skirtos 4 valandos, t. y. net daugiau negu numatyta teisės aktuose. Pažymėjo, kad Vilniaus PN administracija užtikrina nuteistųjų teisę į buvimą gryname ore. Įstaigoje sudarytas pasivaikščiojimų grafikas, įrengtas erdvus, tvarkingas kiemas su sporto inventoriumi. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, tame tarpe I-ame gyvenamajame korpuse gyvenančių nuteistųjų pasivaikščiojimų grafikas. Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais dėl jo diskriminavimo. Pažymėjo, kad II-ame gyvenamajame korpuse gyvena 8-9 būrių nuteistieji, jiems įrengtas atskiras pasivaikščiojimų kiemas, nustatytas pasivaikščiojimų gryname ore grafikas, atitinkantis teisės aktų nuostatas. Dėl I-jo gyvenamojo korpuso pirmojo nuteistųjų būrio, paaiškino, kad šiame nuteistųjų būryje gyvena Vilniaus PN valgykloje bei ūkiniame aptarnavime dirbantys nuteistieji. Paaiškino, kad pirmojo būrio nuteistieji turi teisę pasivaikščioti pagal pasivaikščiojimų grafiką dirbantiems nuteistiesiems (grafikas nustatytas bendrame I-o gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimų grafike). Pažymėjo, kad atsižvelgiant į šių nuteistųjų darbo pobūdį, jiems tenka nuolat judėti pataisos įstaigos teritorijoje, todėl jie, vykdydami savo darbo funkcijas, dienos metu gali bet kada išeiti į lauką.
Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus PN kirpykloje dirba Vilniaus PN direktoriaus įsakymu paskirtas nuteistasis, kuris atitinka patvirtintame pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad Vilniaus PN kirpėjas pagal įstaigoje patvirtintą grafiką kerpa visų būrių, drausmės grupės bei kamerų tipo patalpose esančius nuteistuosius. Pažymėjo, kad visiems Vilniaus PN nuteistiesiems sudaryta galimybė ne rečiau kaip kartą per mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis.
Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas du kartus kreipėsi į įstaigos administraciją su prašymais dėl teisės suteikimo išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų. Nurodė, kad pareiškėjo prašymai buvo svarstyti Vilniaus PN drausmės komisijos (toliau – ir Komisija) posėdžiuose ir abu kartus Komisija nutarė siūlyti pataisos įstaigos direktoriui nesuteikti nuteistajam A. P. teisės išvykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos ribų. Dėl laisvų darbo vietų trūkumo bei poreikio įdarbinti nebuvimo. Pažymėjo, kad Vilniaus PN administracija neturi objektyvios galimybės įdarbinti visus Vilniaus PN laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius.
Atkreipė dėmesį, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Vilniaus PN pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Šiuo atveju pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2019 m. liepos mėn. buvo laikomas Vilniaus PN sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Vilniaus PN pasivaikščiojimų grafikas yra sudarytas netinkamai. Pažymėjo, kad pasivaikščiojimų kiemelis yra įrengtas netinkamai, neįrengtos sporto aikštelės, nėra vietos pasivaikščioti. Nurodė, kad pareiškėjas yra diskriminuojamas, kadangi kituose būriuose laikomi asmenys gali pasivaikščiojimo kiemelyje būti ilgiau. Teigia, kad pasivaikščiojimo kiemelis yra per mažas, kad jame galėtų būti visi asmenys vienu metu.
Dėl pasivaikščiojimo kiemelių dydžio teismas pažymi kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklių) 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Teismas pažymi, kad nei Vidaus tvarkos taisyklės, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Higienos norma 134:2015 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelyje vienu metu leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui pasivaikščiojimo kiemelyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016, 2016 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2016). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kiemeliai yra tvarkingi, juose pakanka vietose asmenims (b. l. 24–25). Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl jo netenkinančio pasivaikščiojimo kiemo ploto ar pasivaikščiojimo laiko būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad sudarytas pasivaikščiojimo kiemelyje grafikas yra diskriminuojančio pobūdžio. Teismas pažymi, kad byloje pateiktas Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemelyje grafikas (b. l. 26). Įvertinęs šį grafiką, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo teisės buvo nepagrįstai ribojamos.
Dėl pasivaikščiojimo kiemeliuose trukmės teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau nei 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas neneigė, kad buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau nei 1 valandą per dieną, todėl neteisėti atsakovo veiksmai nenustatyti.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Vilniaus PN netinkamai sudarytas kirpyklos paslaugų naudojimo grafikas. Nurodė, kad kirpyklos paslaugomis naudojasi daug nuteistųjų, todėl pareiškėjas nespėja apsikirpti pagal iš anksto sudarytą grafiką. Nurodė aplinkybes dėl netinkamų higienos sąlygų kirpykloje.
Higienos normos HN 134:2015 22 punkte nustatyti kirpyklų įrengimo reikalavimai. Higienos normos HN 134:2015 22. punkte nustatyta, kad kirpyklos patalpoje turi būti praustuvė, rankų higienos priemonių (skysto muilo), atliekų surinkimo talpykla; paviršiai, ant kurių dedami instrumentai ir kitos darbo priemonės, turi būti lygūs, padengti drėgmei atsparia medžiaga (22.2. punktas); kiekvienam asmeniui naudojami išvalyti ir dezinfekuoti instrumentai ir / ar įrankiai (22.3. punktas); paruošti naudoti instrumentai laikomi švarioje, uždengtoje talpykloje (22.4. punktas); kiekvienam asmeniui turi būti naudojami tik švarūs, išskalbti arba vienkartiniai užtiesalai, apdangalai, popierinės juostelės bei servetėlės (22.5. punktas). Teismas pažymi, kad Higienos normos HN 134:2015 laikymosi kontrolę vykdo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Pareiškėjas nurodė, kad kirpykloje higienos normos neatitiko teisės aktų reikalavimų, tačiau nenurodė, ar yra kreipęsis į Nacionalinis visuomenės sveikatos centrą dėl kirpyklos atitikimo Higienos normos HN 134:2015 reikalavimams. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Vilniaus PN įrengta kirpykla yra tvarkinga (b. l. 27–28).
Pareiškėjas skunde teigia, kad kirpyklos grafikas yra netinkamai sudarytas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte nustatyta, jog ne rečiau kaip kartą per mėnesį nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Teismas pažymi, kad iš pareiškėjo skundo turinio nėra aišku, kada pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė apsikirpti pagal nustatytą grafiką. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė jokių argumentų dėl jo teisių pažeidimo, kokia žala jam dėl to buvo galimai padaryta. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė apie, jo teigimu, netinkamai įrengtą kirpyklą ir netinkamai sudarytą kirpimosi grafiką. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinę žalą dėl jo nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, susijusių su Vilniaus PN įrengta kirpykla.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad anksčiau kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su prašymu perkelti jį į atskirą sektorių bei suteikti galimybę išvykti be sargybos, tačiau tai nebuvo padaryta. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus PN drausmės komisija svarstė pareiškėjo prašymus dėl galimybės išvykti be sargybos bei nutarė nesuteikti pareiškėjui teisės išvykti iš Vilniaus PN be sargybos (b. l. 30, 32).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl Vilniaus PN drausmės komisijos priimtų sprendimų būtų teikęs skundus Kalėjimų departamentui Bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka. Teismas šioje byloje sprendžia dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų. Taigi teismas neturi pagrindo vertinti Vilniaus PN drausmės komisijos priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas pažymi, kad pareiškėjo prašymai dėl galimybės išvykti iš Vilniaus PN be sargybos buvo išnagrinėti. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus PN neteisėti veiksmai nenustatyti.
Kitų galimai netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nedetalizavo. Teismui nenustačius Vilniaus PN neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui kilusios žalos, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.