Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėjas Albinas Bazilius Baudž. byla Nr. 1A-1079-174/2013 Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00126-2013-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.1.; 1.1.8.1.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2013 m. gruodžio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme būtas laikas nuo 2013-06-27 iki 2013-06-29. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos. Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti nepakeistas, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir R. K., tačiau jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. sausio 21 d., apie 16.10 val., V. S. paslaugų įmonės parduotuvėje, esančioje Sandėlių g. 2, Tauragės m., atėjęs į parduotuvę kaip pirkėjas, paėmė iš lentynos 78 Lt vertės elektrinį grąžtą „ENKEL“, užsikišo už striukės ir matant pardavėjui J. U. pabėgo. Taip atviros vagystės būdu pagrobė svetimą turtą, padarydamas V. S. 78 Lt turtinę žalą.

Be to, R. K., veikdamas kartu su R. K., 2013 m. kovo 30 d., apie 20.47 val., iš parduotuvės MAXIMA LT, esančios S. Dariaus ir S. Girėno g. 63, Tauragės m., iš lentynos pagrobė: 36,99 Lt vertės vyrišką veido kremą „NiveaQ10“, bendros 103,96 Lt vertės 4 vnt. balzamo po skutimosi „Nivea“ (vieno vertė 25,99 Lt), bendros 137,45 Lt vertės 5 vnt. jautrios odos balzamo po skutimosi „Nivea“, bendros 155,94 Lt vertės 6 vnt. losjono po skutimosi „Nivea“, 20,89 Lt vertės 1 vnt. losjono po skutimosi „Old Spice Original“, bendros 35,98 Lt vertės 2 vnt. veido kremo „ARAS“, bendros 52,98 Lt vertės 2 vnt. balzamo po skutimosi „Men Exp Sensitive“, bendros 81,96 Lt vertės 4 vnt. balzamo po skutimosi „Gillette Conditio“, bendros 59,97 Lt vertės 3 vnt. žele po skutimosi „Nivea Arct Freeze“, bendros 41,78 Lt vertės 2 vnt. losjono po skutimosi „Old Spice“, bendros 53,98 Lt vertės 2 vnt. vyriško losjono „Men Expert Full Energy“, bendros 80,97 Lt vertės 3 vnt. vyriško losjono „Men Expert Ice Impact“. Šiais savo veiksmais UAB „Maxima Lt“ padarė 862,85 Lt turtinę žalą.

Nuteistojo R. K. gynėjas advokatas A. Platauna prašo nuteistojo R. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad skirdamas bausmę R. K. šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus, kitas – apysunkis nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą R. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog vagystę iš parduotuvės MAXIMA LT įvykdė, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę. R. K. niekur nedirbo, ne kartą baustas administracine tvarka, anksčiau septynis kartus teistas, iš jų taip pat už analogiško pobūdžio tik skirtingos apimties nusikaltimų nuosavybei padarymą, naujus du nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą, siekdamas savanaudiškų tikslų. Tai rodo, kad jis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, nes ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį R. K. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant R. K., kaip recidyvistui, laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu, kolegijos vertinimu, nėra per griežta. Apeliantui paskirtos atitinkamai už atskirus nusikaltimus bausmės dydis neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, bausmė yra mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl nelaikytina aiškiai per griežta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. K. už tyčinius nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje ir to paties straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė yra adekvati jo padarytai veikai ir atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo paskirta bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Tačiau šis nuteistojo apeliacinio skundo teiginys yra nepagrįstas. Teismui pripažįstant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina nustatyti, pirma, kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir, antra, jo nuoširdų gailėjimąsi. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (pavyzdžiui, atsiprašo nukentėjusiojo asmens, atlygina jam padarytą žalą ir pan.). Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. K. prisipažino dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, tačiau pagrįstai nepripažino nuteistajam atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. K. davė nenuoseklius parodymus apie padarytas nusikalstamas veikas, tai yra 2013 m. vasario 18 d. apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino įvykdęs vagystę iš V. S. paslaugų įmonės parduotuvės, vėliau savo parodymus pakeitė. Be to, apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu R. K. nors ir prisipažino įvykdęs vagystę iš parduotuvės MAXIMA LT, tačiau nepripažino jam inkriminuotų pagrobtų daiktų kiekio, teigė, kad pavogė žymiai mažiau prekių. Šie duomenys rodo, kad R. K. davė nenuoseklius parodymus dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, keitė parodymus, taip norėdamas sumažinti savo veikos apimtį ir atsakomybę. Tokiomis aplinkybėmis teismas neturėjo pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi – ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas R. K. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, mažesnes nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmes, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Bendrindamas bausmes teismas pasirinko nuteistajam palankiausią įstatymo numatytą bausmių bendrinimo daliniu sudėjimu būdą. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė apeliantui R. K. yra aiškiai per griežta. Pagal byloje nustatytas ir apylinkės teismo sprendime nurodytas aplinkybes R. K. paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, neprieštarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, taikytos tinkamai.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo R. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.