Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, sekretoriaujant Linai Jasiulionytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B., jo atstovui Ernestui Šapalui, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovui Sigitui Mardosui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. B. skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento nutarimo pakeitimo arba panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008-01-09 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl A. B. padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 159 str. 3 d., nes jis 2008-01-08 (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliko savališką gyvenamojo buto rekonstrukciją be suderinto projekto ir statybos leidimo. Tuo savo veiksmais pažeidė LR statybos įstatymo 12 str., 23 str. ir STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV sk. (b. l. 27).

2008-01-10 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – institucija, nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą) įgaliotas pareigūnas nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo nurodė, kad A. B., būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas, neturėdamas suderinto projekto ir statybos leidimo savavališkai rekonstravo gyvenamojo buto patalpas išgriaudamas sienas, atitveriančias patalpas nuo balkonų. Tuo savo veiksmais pažeidė LR statybos įstatymo 12 str., 23 str., STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV sk. Nutarimu pagal LR ATPK 159 str. 3 d. jam paskirta administracinė nuobauda – 2 000 litų bauda (b. l. 28).

Institucijos, nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, atstovas prašo skundą atmesti. Per teismo posėdį paaiškino, kad A. B. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliko savališką gyvenamojo buto rekonstrukciją be suderinto projekto ir statybos leidimo. Tuo savo veiksmais pažeidė LR statybos įstatymo 12 str., 23 str. ir STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal LR ATPK 159 str. 3 d. statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, rekonstravimas ar kapitalinis remontas mieste ar saugomoje teritorijoje neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 18 d. statinio rekonstravimas - statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą - pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą - jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus - balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatytinaujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas tvirtina, kad A. B. 2008-01-08 (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliko savališką gyvenamojo buto rekonstrukciją be suderinto projekto ir statybos leidimo.

Tiek Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento priimtame 2008-01-10 nutarime, tiek Institucijos pareigūno surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodytos iš esmės tos pačios esminės faktinės aplinkybės ir tuo atskleista pažeidimo objektyvioji pusė – tai, kad A.B. atliko savališką gyvenamojo buto rekonstrukciją be suderinto projekto ir statybos leidimo. Ta aplinkybė, kad Institucijos nutarime nurodytos papildomos aplinkybės susijusios su konkrečiais savavališkos rekonstrukcijos veiksmais (savavališkai rekonstravo gyvenamojo buto patalpas išgriaudamas sienas, atitveriančias patalpas nuo balkonų) tik papildė protokole nurodytas aplinkybes ir tai vertintina kaip ATPK 286 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo – nutarime pateikti motyvus – įvykdymas. Nutarime išdėstyti Institucijos motyvai kaltinimo esmės nepakeitė.

Institucijos priimtas 2008-01-10 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įrodžius, jog A. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159 str. 3 d. Iš į bylą pateiktų buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuotraukų, savavališkos statybos akto ir kitų įrodymų matyti, kad A. B. išgriovė sienas, atitveriančias patalpas nuo balkonų. Šių aplinkybių neneigia ir pats A. B. Tokie A. B. atlikti statybos darbai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje numatytą statinio rekonstravimo sąvoką.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas", patvirtinto LR aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218, 2 punktu, statinio rekonstravimui yra privalomas įstatymo nustatyta tvarka gautas statybos leidimas bei statinio projektas. A.B. į bylą teisės aktuose numatyto dokumento – statybos leidimo, - neturėjo ir nepateikė, todėl A.B. neturėjo teisės atlikti buto rekonstravimo darbų.

Vadovaujantis LR ATPK 159 str. 3 d., administracinę atsakomybę užtraukia statinio rekonstravimas be Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad A.B. pagrįstai Institucijos nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159 str. 3 d.

A. B. kaltė, padarius LR ATPK 159 str. 3 d. numatytą pažeidimą įrodyta remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu, savavališkos statybos aktu, statybos sustabdymo aktu bei kitais įrodymais. O skunde išdėstyti motyvai ir per teismo posėdį duoti A. B.paaiškinimai vertinami kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Nustatyta, kad A. B. pažeidė LR statybos įstatymo 12 str., 23 str. ir STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV sk. reikalavimus, todėl pagal faktines bylos aplinkybes laikytina, kad skirti jam administracinę nuobaudą pagal LR ATPK 159 str. 3 d. pagrindas buvo. Tokiu būdu A. B. padarytas teisės pažeidimas yra teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 159 str. 3 d.

A.B.argumentai dėl to, kad jam paskirta nepagrįstai griežta nuobauda, atmestini. ATPK 159 str. 3 d. sankcijoje už pažeidimą numatyta bauda nuo 2000 Lt iki 10000 Lt. ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² str. 1 d. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl nebuvo pagrindo skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą. Nesant nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, A. B. pagrįstai paskirta minimali sankcijoje nustatyta 2000 Lt bauda.

Teismas daro išvadą, kad Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. A. B. skundas dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-01-10 nutarimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str. str., 124 str. 1 d. 1 p. ir 128 str.,

nutarė:

palikti 2008-01-10 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento nutarimą, kuriuo A. B. pagal LR ATPK 159 str. 3 d. paskirta 2000 Lt bauda, nepakeistą ir A. B. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.