- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-19
- Bylos Nr.
- 1S-76-953/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-7-00011-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Martynas Galvičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjo advokato M. B. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 21 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-19-771/2024, kurioje P. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 229 straipsnyje, R. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios naudai veikė R. K., kaltinama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro A. M. 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį byloje, skirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, laikinas nuosavybės teisės apribojimas (t. 2, b. l. 88–91) ir 2022 m. vasario 15 d. nutarimu skirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, laikinas nuosavybės teisės apribojimas (t. 2, b. l. 116–119). Nuosavybės teisės apribojimas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos I. J. 2022 m. birželio 21 d. nutartimi Nr. IBPS-V-1614760-22 pratęstas iki 2022 m. rugsėjo 23 d. (t. 2, b. l. 129–132), o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos A. B. 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Nr. IBPS-V-2468411-22 pratęstas iki 2022 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 22 d. teisiamojo posėdžio parengiamojoje dalyje pratęsė laikiną nuosavybės teisių apribojimą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 21 d., 2023 m. gruodžio 20 d., 2024 m. birželio 21 d., 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimis laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo pratęstas iki 2025 m. birželio 22 d.
3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 21 d. nutartimi 6 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 21 d. (turėtų būti nuo 2025 m. liepos 21 d., todėl tai laikytina rašymo apsirikimo klaida, kuri ištaisytina), paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), turtą: pinigines lėšas – 62 307,36 Eur, esančias AB SEB bankas sąskaitoje (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas – 62 307,37 Eur, esančias AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), uždraudžiant minėtas lėšas valdyti, jomis naudotis ir disponuoti.
Šalies argumentai
4. Kaltinamosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjas advokatas M. B. skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 21 d. nutartį arba tenkinti skundą iš dalies ir 1) suteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienkartinį leidimą panaudoti 25 000 Eur piniginių lėšų, esančių areštuotose banko sąskaitose, tikslu padengti turimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus advokato teisinėms paslaugoms apmokėti visuose vykstančiuose teisminiuose procesuose tiek baudžiamosiose, tiek civilinėse bylose ir buhalterinėms paslaugoms apmokėti; 2) leisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ toliau kas mėnesį naudoti iki 5 000 Eur piniginių lėšų, esančių areštuotose banko sąskaitose, tikslu padengti esamus ir būsimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus advokato teisinėms paslaugoms apmokėti visuose vykstančiuose teisminiuose procesuose tiek baudžiamosiose, tiek civilinėse bylose ir buhalterinėms paslaugoms apmokėti.
4.1. Teigia, jog susipažinus su teismo pateiktais argumentais (kurių iš viso yra vienas), akivaizdu, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta, teismas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo būtinumo, tikslingumo ir teisėtumo nemotyvavo. Vykusio teismo posėdžio metu bendrovės gynėjas advokatas M. B. pateikė argumentus, susijusius su laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymu, dėl kurių skundžiamoje nutartyje apskritai nebuvo pasisakyta, į šiuos argumentus nutartyje nebuvo atsižvelgta, o tai yra akivaizdus teisės į teisingą teismą pažeidimas. Skunde analizuojamas teisinis reguliavimas bei teismų praktika ir teigiama, kad teismas turi realiai atsakyti į šalies pateiktus argumentus, įgyvendinant proceso teisingumo principą neužtenka vien to, kad šaliai buvo suteikta teisė pateikti teismui argumentus. Todėl nagrinėjamu atveju, skundžiama nutartis, kurioje nėra atsakyta į bendrovės atstovo nurodytus pagrindinius argumentus, negali būti laikoma kaip tinkamai ir pakankamai motyvuota.
4.2. Pažymi, kad šiuo atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas bendrovės atžvilgiu buvo taikomas nuo 2021 m. gruodžio 23 d. ir pasibaigė 2025 m. birželio 22 d. Net nepraėjus mėnesiui nuo laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pabaigos, bendrovės atžvilgiu skundžiama nutartimi vėl buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas 6 mėnesių laikotarpiui. Taigi, susidarė tokia situacija, kai bendrovės atžvilgiu laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paprasčiausiai pratęstas, todėl yra tikslinga atsižvelgti į teismų praktikos išaiškinimus, kuomet laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra pratęsiamas (kai taikomas jau ilgą laiką, kaip iš esmės ir susiklostė nagrinėjamu atveju), t. y. jog įvertinus tai, kad procesinė prievartos priemonė yra taikoma jau pakankamai ilgą laiko tarpą, iškyla būtinybė dažniau vertinti jos taikymo tikslingumą ir proporcingumą. Atitinkamai, bendrovės vertinimu, teismui kyla pareiga procesiniame sprendime tai pagrįsti, kadangi kuo ilgiau tęsiamas procesinės priemonės taikymas, tuo priimamų nutarčių dėl jos termino pratęsimo motyvai turi būti išsamesni. Taip yra todėl, kad de facto ir de jure neigiamos šios procesinės prievartos priemonės taikymo pasekmės bendrovei tik didėja.
4.3. Teigia, kad skundžiama nutartis prieštarauja ir bendrovės teisei į nuosavybę. Skunde cituojama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir teigiama, kad nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai neišsiaiškino visų reikšmingų laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymui aplinkybių, nepateikė individualių ir išsamių motyvų dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindų egzistavimo, o pateikė abstrakčius ir stereotipinius, o tai reiškia, kad laikiną nuosavybės teisės apribojimą paskyrė iš naujo (de facto pratęsė) „automatiškai“. Šios aplinkybės byloje apie bendrovės teisės į nuosavybę, kurią saugo EŽTK 1 protokolo 1 straipsnis, pažeidimą.
4.4. Taip pat teigia, jog teismo priimta skundžiama nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra neproporcinga procesinė prievartos priemonė. Pirma, procesinės priemonės taikymas bendrovės atžvilgiu objektyviai yra neproporcingas – bendrovei yra apribotos galimybės vykdyti veiklą. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas iš esmės jau pusketvirtų metų. Per šį laikotarpį yra itin suvaržyta bendrovės veikla ir akivaizdu, kad tokia susiklosčiusi situacija lemia, jog bendrovė apskritai gali susidurti su mokumo problemomis (tapti nemoki), o tokiu atveju įvykdyti būsimą teismo sprendimą apskritai nebūtų galimybių. Skunde cituojama kasacinio teismo praktika pagrindžia, kad: 1) laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas negali paralyžiuoti įmonės veiklos – laikino nuosavybės teisės apribojimo prasme nėra pateisinama situacija, kada bendrovė negali tinkamai vykdyti ūkinės – komercinės veiklos; 2) laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti keičiamas derinant bendrovės galimybes vykdyti veiklą su civilinių ieškovų interesais. Šiuo atveju turėtų būti pakeistas taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas – atsižvelgiant į bendroves galimybes vykdyti veiklą, apmokėti būtiniausias išlaidas. Antra, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas bendrovės atžvilgiu neatitinka ir subjektyvaus proporcingumo kriterijaus. Bendrovės vertinimu, nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti ne tik į tai, kad laikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iš esmės suvaržo bendrovės veiklą, tačiau taip pat būtina įvertinti, kad šios – baudžiamosios bylos kontekste – bendrovės atžvilgiu baudžiamoji atsakomybė galimai nekils. Kuo ilgiau vyksta tyrimas – tuo labiau (geriau) galima įvertinti ir tyrimo eigą/ perspektyvas. Bendrovės įsitikinimu, būtent dėl to ir yra aiškus teismų praktikoje suformuotas reikalavimas vis atidžiau vertinti taikomos procesinės priemonės tikslingumą ir proporcingumą. Nėra ir negali būti pateisinama situacija, kuomet pusketvirtų metų taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą, teismas galėtų pratęsti/ skirti iš naujo šią procesinę prievartą, net nesigilinant ir nevertinant ar tokia priemonė subjektyviai yra proporcingas, t. y. koks tokios procesinės prievartos taikymas yra tikslingas, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos eigą.
4.5. Nurodo, kad šios baudžiamosios bylos kontekste yra pagrindo vertinti, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas yra praradęs tikslingumą: ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas trunka itin ilgą laikotarpį. Taip pat, net ir atlikus ikiteisminį tyrimą ir surašius kaltinamąjį aktą, surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti išvados dėl bendrovės kaltės. Priešingai, surinkti įrodymai paneigia kaltinamajame akte nurodytus kaltinimus bendrovės atžvilgiu. Šiuo atveju, teismas, spręsdamas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo bendrovės atžvilgiu, turėjo preliminariai įvertinti ir baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus. Tokiu atveju nebūtų pasisakoma dėl bylos esmės, priešingai, tokie veiksmai būtų nukreipti tik įvertinant ar apskritai laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas yra tikslingas.
4.6. Teigia, kad jeigu ir yra pagrindas bendrovės atžvilgiu taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, egzistuoja pagrindas pakeisti jo būdą. Teismas skundžiamoje nutartyje nevertino ir neatsižvelgė į bendrovės atstovo advokato teismo posėdžio metu pateiktus argumentus dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo būdo neproporcingumo. Pirma, bendrovės atžvilgiu pritaikytas laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas yra neproporcingas, kadangi bendrovei nėra nustatyta galimybė atsiskaityti už buhalterines ir teisines paslaugas. Bendrovė, neturėdama galimybės atsiskaityti už buhalterines paslaugas, negali ir įgyvendinti (arba tokia galimybė yra labai apsunkinama) įstatymuose numatytų reikalavimų, pavyzdžiui, pateikti mokesčių deklaracijas, statistines ataskaitas. Pažymėtina, kad bendrovė nėra likviduojamas ar reorganizuojamas juridinis asmuo, o tai reiškia, kad bendrovė privalo laikytis įstatymuose numatytų reikalavimų ir įgyvendinti finansinę atskaitomybę. Pažymėtina, kad pirmą kartą 2021 m. gruodžio 23 d. prokuroro nutarimu bendrovei pritaikius laikiną nuosavybės teisės apribojimą, bendrovei buvo leista disponuoti tam tikra piniginių lėšų dalimi – išmokėti darbo užmokestį, sumokėti mokesčius ir įmokas VMI, VSDFV, atsiskaityti su paslaugų tiekėjais. Antra, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas, neleidžiant bendrovei atsiskaityti už teikiamas teisines paslaugas, pažeidžia bendrovės teisę į veiksmingą teisminę gynybą bei teisingą bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į skundą civilinio ieškovo VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas R. B. prašo skundą atmesti.
5.1. Nurodo, kad civilinio ieškovo nuomone, bylą nagrinėjant teismas nepažeidė procesinės prievartos priemonės taikymo (skyrimo/pratęsimo) pagrindų ir sąlygų, bei paisė proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo. Bylos duomenimis (liudytojų parodymais, eksperimento protokolu ir jo rezultatais, specialisto išvada, specialisto paaiškinimais, civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais dokumentais) nustatyta, kad dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl kitų asmenų civiliniam ieškovui buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala ir dėl jos atlyginimo civilinis ieškovas yra pareiškęs civilinį ieškinį. Taigi, procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai nepakito ir neišnyko, o šios priemonės įgyvendinimo sąlygos yra realios ir būtinos (apspręstos įstatyminiais reikalavimais). Taip pat nebuvo pažeistas ir proporcingumo principas, kadangi taikoma procesine prievartos priemone nėra ribojamos kaltininko teisės labiau, nei prašoma priteisti civiliniu ieškiniu.
Atsiliepimas
5.2. Pažymi, kad sutinkamai su viešojoje erdvėje skelbiama informacija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo pajamos 2023 metais buvo neigiamos (- (minus) 404 049 Eur), duomenys už 2024 metus VĮ „Registrų centras“ nėra pateikti; tuo tarpu įmonė net neturėjo jokio pelno 2024 metais, o deklaravo tik 53 322 Eur nuostolį. Todėl akivaizdu, kad byloje taikomas apribojimas yra būtinas ir pagrįstas, nes kito turto įmonė neturi.
5.3. Taip pat pažymi, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo instituto taikymas arba jo termino pratęsimas – tai tik tarpinis sprendimas, juo kaltininko disponuojamo turto nuosavybės forma nesikeičia ir asmuo tokio turto nepraranda, tik yra ribojamos tam tikros nuosavybės teisės, kas ir buvo pritaikyta nagrinėjamu atveju. Galutinį procesinį sprendimą šioje byloje priims, tame tarpe ir kaltininko kaltę, jei ji pasitvirtins, konstatuos arba paneigs bylą nagrinėjantis teismas galutiniu procesiniu sprendimu (nuosprendžiu). Todėl tarpinio sprendimo apskundimas tik formaliais pagrindais, prie kurių teismų praktika priskirtini ir net tokios priemonės pratęsimo termino pažeidimai, kitos aplinkybės ir pan., išreiškiant tik savo nesutikimą ar nepritarimą skundžiamam sprendimui, tačiau nenurodant esminių tokios priemonės negaliojimo pagrindų, laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
6. Aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjo skundo argumentus ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 21 d. nutarties motyvus, sprendžia, kad žemesnysis teismas neįvertino visų laikinam nuosavybės teisės apribojimo taikymo pratęsimui reikšmingų byloje esančių duomenų, todėl nepagrįstai šią procesinę prievartos priemonę pratęsė 6 mėnesiams. Dėl to, įvertinus ir nuosavybės teisių suvaržymo laikotarpį, spręstina dėl pratęsto minėtos procesinės prievartos priemonės termino sutrumpinimo.
7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip ir bet kuri kita procesinė prievartos priemonė, gali būti taikomas esant pakankamai duomenų, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant procesinę prievartos priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų liudytojų apklausų protokoluose, apžiūrų protokoluose, eksperimento atlikimo protokole, specialisto išvadoje, ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, suteikiančių pagrindą manyti, jog kaltinamoji UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Tačiau aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia kaltės, civilinių ieškinių pagrįstumo ir galimo turto konfiskavimo taikymo klausimų. Visi šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą.
8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti, prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų perleistas, paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan.
9. Skundžiama nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui paskirtas (pritartina skundo argumentui, jog iš tiesų – pratęstas) siekiant užtikrinti civilinį ieškinį. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Šia teise VŠĮ (duomenys neskelbtini) pasinaudojo dar ikiteisminio tyrimo metu, pareikšdamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 1–5). Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) 2021 m. vasario 25 d. nutarimu VŠĮ (duomenys neskelbtini) pripažintas civiliniu ieškovu (t. 2, b. l. 16–17). Be to, 2022 m. vasario 28 d. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos taip pat pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš nusikaltimą padariusių asmenų priteisti 40 199,00 Eur nuslėpto mokesčio už aplinkos teršimą sąvartynuose šalinamomis atliekomis (t. 2, b. l. 55–61). STT ikiteisminio skyriaus viršininkės 2022 m. kovo 15 d. nutarimu Aplinkos apsaugos departamentas pripažintas civiliniu ieškovu (t. 2, b. l. 69–70). Bylą perdavus nagrinėti teismui, 2022 m. lapkričio 25 d. civilinis ieškovas VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė patikslintą civilinį ieškinį, prašydamas iš civilinių atsakovų solidariai priteisti 426 039,33 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos. Esant pareikštam civiliniam ieškiniui, laikinas nuosavybės teisės apribojimo taikymas yra būtinas, pagrįstas ir teisėtas. Nagrinėjamu atveju ne vien formalus civilinio ieškinio pareiškimo faktas yra pagrindas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymui, bet atsižvelgiama ir į didelę pareikšto civilinio ieškinio sumą. Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo teisėtumo, nesprendžia civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo, kadangi tai didele dalimi yra susiję su byloje surinktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu, kas bus padaryta bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirtas pagrįstai, esant baudžiamojo proceso įstatyme numatytiems pagrindams.
10. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į galimai kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, bylos apimtį, galimai padarytos finansinės žalos mastą ir civilinio ieškinio dydį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą nelaikytinas per griežta procesine prievartos priemone. Dabartinėje proceso stadijoje BPK 151 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti kitomis priemonėmis, kadangi netaikant laikino nuosavybės teisių apribojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog taikomas laikinas nuosavybės apribojimas nedraudžia naudoti sąskaitose esančias lėšas, viršijančias 124 614,73 Eur sumą.
11. Kaltinamosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjas skunde nurodo, kad pratęsiant bendrovės turtui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą yra trikdoma įmonės veikla, t. y. bendrovė negali mokėti atlyginimo už buhalterines bei teisines paslaugas, be to, bendrovė apskritai gali susidurti su mokumo problemomis, tapti nemoki. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog tokie skundo argumentai savaime nepaneigia laikino nuosavybės taikymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui pagrįstumo. Nors kaltinamosios gynėjas skunde nurodo, kad, net ir tęsiant laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą, būtų galima keisti šios procesinės priemonės taikymo būdą, leidžiant bendrovei atsiskaityti už buhalterines ir teisines paslaugas, mokėti mokesčius, kaip buvo nustatyta pirmuoju, t. y. 2021 m. gruodžio 23 d., prokuroro nutarimu, aukštesnysis teismas sprendžia, jog toks prašymas yra nepagrįstas. Kaip minėta, laikinas nuosavybės teisės apribojimo mastas yra ženkliai mažesnis už civilinių ieškovų reikalaujamas priteisti sumas, be to, kaip matyti iš prokuroro 2022 m. vasario 15 d. nutarimo, laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygos sugriežtintos, kadangi ankstesniu nutarimu netaikant visiško operacijų bankų sąskaitose apribojimo lėšų kiekis bankų sąskaitose sumažėjo, todėl kilo grėsmė, jog nebus užtikrintas civilinių ieškinių atlyginimas. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog ir nagrinėjamame skunde nepateikti tokie objektyvūs duomenys ar pasiūlymai, kaip sumažinus laikino nuosavybės teisių apribojimo mastą, pakeitus sąlygas ar visai jo netaikant, būtų užtikrintas civilinių ieškinių įvykdymas, jei jie būtų priteisti.
12. Vis dėl to, nors ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui paskirtas pagrįstai, aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentais, jog skundžiamoje nutartyje trūksta sprendimo paskirti (pratęsti) laikiną nuosavybės teisės apribojimą maksimaliam įstatyme numatytam terminui motyvų. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), spręsdamas klausimus dėl galimų Konvencijos pažeidimų civiliniame procese, kuriame buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės (kurios savo prigimtimi turi panašumų su BPK įtvirtintu laikinu nuosavybės teisės apribojimu), yra pažymėjęs, jog laikiną turto areštą iš esmės gali pateisinti „visuomenės interesas“, tačiau, atsižvelgiant į jų ribojantį pobūdį, laikinąsias apsaugos priemones reikia panaikinti, kai nebėra poreikio jas taikyti (EŽTT 1994 m. vasario 22 d. sprendimas byloje Raimondo prieš Italiją), kadangi kuo ilgiau tokios priemonės taikomos, tuo daugiau paveikiamas netrukdomas savininko naudojimasis savo nuosavybe (EŽTT 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje UAB „JKG Statyba“ ir Guselnikovas prieš Lietuvą). Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad EŽTT pripažįsta, jog sunkių ekonominių nusikaltimų tyrimus svarbu atlikti kruopščiai, siekiant užtikrinti, kad šie nusikaltimai būtų tinkamai įvertinti ir procesas tinkamai užbaigtas. Įvertinus EŽTT praktiką matyti, jog šis Teismas, atsižvelgdamas į turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikymo trukmę bei kitas svarbias aplinkybes, savo praktikoje yra konstatavęs pažeidimus, kai ilgą laiką (t. y. beveik ar virš 10 metų) taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą nebuvo pasiekta teisinga pusiausvyra tarp bendrųjų visuomenės interesų ir asmenų, kurių turtui taikomas laikinas apribojimas, interesų, nes pastarieji asmenys buvo priversti prisiimti pernelyg didelę naštą dėl tebesitęsiančio nuosavybės apribojimo (EŽTT 2009 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Forminster Enterprises Limited prieš Čekijos Respubliką, 2020 m. spalio 21 d. sprendimas byloje Credit Europe Leasing IFN S.A. prieš Rumuniją, 2022 m. liepos 5 d. sprendimas byloje Calin prieš Rumuniją).
13. Taigi, aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog skundžiama nutartimi žemesnysis teismas, paskirdamas (pratęsdamas) procesinės prievartos priemonės taikymą 6 mėnesių, t. y. maksimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui ir nurodydamas tik vieną formalų argumentą, tokio savo sprendimo tinkamai nemotyvavo. Nagrinėjamu atveju minėta procesinė prievartos priemonė kaltinamosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui yra taikoma daugiau nei 3,5 metų, kas laikytina pakankamai ilgu laiko tarpu, tačiau, remiantis anksčiau aptarta EŽTT praktika, toks laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas savaime nelaikytinas neproporcingu siekiamiems tikslams ir nesudaro pagrindo visiškai panaikinti kaltinamosios turtui taikomą aptartą procesinę prievartos priemonę. Vis tik, aukštesniojo teismo vertinimu, pritartina kaltinamosios gynėjo skundo argumentui, jog, atsižvelgiant į kaltinamosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui taikomos procesinės prievartos priemonės trukmę ir apimtį, iškyla būtinybė dažniau vertinti jos taikymo tikslingumą ir proporcingumą, o tuo pačiu sudaro pagrindą operatyviau nagrinėti bylą. Todėl aukštesnysis teismas sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 21 d. nutartį pakeisti, sutrumpinant taikomos procesinės prievartos priemonės terminą. Terminas sutrumpinamas iki 3 mėnesių įvertinant sudarytą bylos nagrinėjimo grafiką, bylos apimtį, bei manant, kad tas laikotarpis bus pakankamas teismui įvertinti turimus duomenis (esant poreikiui ir imtis veiksmų papildomų duomenų gavimui) sprendžiant dėl šios procesinės prievartos priemonės taikymo pratęsimo arba jos panaikinimo priimant motyvuotą nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
kaltinamosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjo advokato M. B. skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 21 d. nutartį pakeisti.
Ištaisyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 21 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas skaičiuojamas nuo 2025 m. liepos 21 d.
Sutrumpinti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 21 d. nutartyje nurodytam kaltinamosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui iki 3 (trijų) mėnesių, jį skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 21 d.
Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 21 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.