Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

1. Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) tarp K. Č. ir R. B. (po santuokos sudarymo – Č.) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo R. Č. natūra asmeninės nuosavybės teise priteisti:

2.1. Dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu ir bendro naudojimo patalpa, pažymėta (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 45000,00 Eur;

2.2. Automobilį „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintą 2007 m., kurio vidutinė rinkos vertė 2200,00 Eur.

3. Po santuokos nutraukimo K. Č. natūra asmeninės nuosavybės teise priteisti:

3.1. Garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 6000,00 Eur;

3.2. Automobilį „VOLVO XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintą 2014 m., kurio vidutinė rinkos vertė 10000,00 Eur;

4. Atsakovo K. Č. naudai iš ieškovės R. Č. priteisti 7784,20 Eur kompensaciją už R. Č. tenkančią didesnę bendro turto dalį.

5. Išdėstyti R. Č. mokėtiną kompensaciją už turtą K. Č. 2 metų terminui: įpareigoti R. Č. 5000,00 Eur kompensacijos dalį sumokėti K. Č. per 30 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo, o likusią sumą mokėti kiekvieną mėnesį per 24 mėnesių terminą lygiomis dalimis.

6. Nustatyti, jog pinigines prievoles kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kylančias iš 2023 m. balandžio 26 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. rugpjūčio 29 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdys asmeniškai R. Č..

7. Po santuokos nutraukimo ieškovei R. Č. palikti po santuokos sudarymo turėtą pavardę – Č., o atsakovui – Č..

8. Priteisti ieškovės naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Sutuoktiniai gyvenant santuokoje bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgijo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį registruotą turtą:

l. Dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu ir bendro naudojimo patalpa, pažymėta (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal Turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) yra 45000,00 Eur;

2. Garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal Turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)yra 6000,00 Eur;

3. Automobilį „VOLVO XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintą 2014 m., kurio vidutinė rinkos vertė 10000,00 Eur;

4. Automobilį „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintą 2007 m., kurio vidutinė rinkos vertė 2200,00 Eur.

Kadangi atsakovas turi kitą asmeninės nuosavybės teise valdomą butą, kuriame ir gyvena, tai po santuokos nutraukimo ieškovė natūra asmeninės nuosavybės teise prašo priteisti:

1. Dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu ir bendro naudojimo patalpa, pažymėta (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal Turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) yra 45000,00 Eur;

2. Automobilį „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintą 2007 m., kurio vidutinė rinkos vertė 2200,00 Eur.

Po santuokos nutraukimo atsakovui natūra asmeninės nuosavybės teise ieškovė prašo priteisti:

1. Garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal Turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) yra 6000,00 Eur;

2. Automobilį „VOLVO XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintą 2014 m., kurio vidutinė rinkos vertė 10000,00 Eur.

5. Be to, 2021 – 2024 metais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovė paėmė vartojimo kreditus ir butą remontavo. Atsakovas prie buto išlaikymo nuo 2019 m. spalio neprisidėjo, ieškovė mokėjau visus mokesčius, rinkliavas. Atsakovas nei darbu nei lėšomis neprisidėjo ir prie buto remonto, t. y bendro turto pagerinimo. Viso buto remontui su medžiagomis ir darbu ieškovė sumokėjo 4927,91 Eur, šį faktą pagrindžiantys dokumentai yra pateikti į bylą. Į bylą pateikė fotonuotraukas iš buto (duomenys neskelbtini), prieš darant vonios ir tualeto remontą ir remonto metu 2023 m. spalio – 2024 m. sausio mėn. Paaiškino, kad nuotraukos po atlikto remonto pateiktos ginčo turto vertinimo ataskaitoje. Nurodė, kad nuo 2019 m. spalio mėnesio (kai bylos šalys apsigyveno atskirai ir nustojo vesti bendrą ūkį) ieškovė viena išlaikė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams. Vien UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu 2019 m. spalio 1 d. – 2024 m. spalio 31 d. ieškovė sumokėjo 3669,35 Eur. Paaiškino, kad nėra išsaugojusi visų nuo 2019 m. spalio mėn. mokėjimų daugiabučio administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet vien per 2024 m. sumokėjo 201,16 Eur. Pusę šių išlaidų tiek „(duomenys neskelbtini)“, kas sumoje sudaro 1834,68 Eur, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas sumoje sudaro 100,58 Eur turėjo mokėti atsakovas, kaip būsto bendraturtis.

6. Ieškovė pateikę į bylą 2024 m. lapkričio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) kredito butui (duomenys neskelbtini). Iš šios pažymos matyti, jog butui individualių investicijų nėra, tačiau bendros investicijos atėmus valstybės paramą numatoma suma 17536,87 Eur. Ieškovė prašo teismo atsižvelgti į tai, jog daugiabučio gyvenamojo namo renovacija didina tokiame daugiabučiame gyvenamajame name esančio buto vertę, o tai yra viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgtina nustatant už tokį butą bendrasavininkui mokėtinos kompensacijos dydį pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei.

7. Nors butas įvertintas 45000,00 Eur, tačiau nustatant kompensacijos dydį, kurį ieškovė turėtų sumokėti atsakovui už ½ dalį buto, atsižvelgtina į tai, kad tik ji viena butą remontavo už savo asmenines lėšas, nes remontas bute darytas sutuoktiniams jau negyvenant kartu ir nevedant bendro ūkio, o buto remontui išleido 4927,91 Eur.

8. Buto vertinimo ataskaitoje nurodoma, jog butas gyvenamas, suremontuotas, namas renovuojamas. Kaip nurodo ieškovė, be abejonės renovacija, kaip ir buto remontas, didina buto rinkos vertę, tačiau daugiabučio namo renovacijos išlaidas, tenkančias butui, turės mokėti viena. Nebūtų sąžininga ir teisinga, nes nebūtų užtikrintas bendraturčių interesų balansas, jeigu dėl daugiabučio gyvenamojo namo renovacijos buto vertės padidėjimas atitektų atsakovui, kuris nepatyrė ir nepatirs jokių daugiabučio gyvenamojo namo renovacijos išlaidų. Todėl ieškovė vertina, jog būtų teisinga, sąžininga ir protinga, jog iš buto vertės skaičiuojant kompensaciją mokėtiną atsakovui, būtų atimta:

- ½ namo atnaujinimo (modernizavimo) išlaidų, t. y. 8768,44 Eur;

- buto remonto išlaidos (bendro turto pagerinimas) 4927,91 Eur;

- buto išlaikymo išlaidos, kurios nepriklauso nuo to ar asmuo butu naudojasi (šildymas; būsto administravimas ir bendros išlaidos) - 1935,26 Eur = 1834,68 Eur + 100,58 Eur.

9. Ieškovei padalijus turtą, jo tektų turto už: 45000,00 Eur + 2200,00 Eur = 47200,00 Eur, tačiau iš šios sumos atimtinos jos patirtos išlaidos būsto pagerinimui, ½ būsto išlaikymo išlaidų bei ½ daugiabučio namo atnaujinimo išlaidų. Todėl ieškovei tenkančio turto vertė 47200,00 Eur - 8768,44 Eur - 4927,91 Eur - 1935,26 Eur = 31568,39 Eur. Atsakovui teiktų turto už: 6000,00 Eur + 10000,00 Eur = 16000,00 Eur. Kadangi ieškovei tektų turto po santuokos nutraukimo už 31568,39 Eur, o atsakovui už 16000,00 Eur, tai iš jos priteistina kompensacija atsakovui už jai tenkančią didesnę bendro turto dalį, kuri yra lygi 7784,20 Eur (31568,39 Eur – 16000,00 Eur) : 2 = 7784,20 Eur).

10. Ieškovės darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1433,00 Eur (pateikta darbo užmokesčio už 2024 metus pažyma). Taip pat ieškovė turi mokėtinus kreditus, už kuriuos moka kas mėnesį po 138,00 Eur. Daugiau jokio turto, santaupų ar pajamų ieškovė neturi. Todėl prašo teismo atsakovui mokėtinos kompensacijos išmokėjimą atidėti 2 metams. Sutinka atsakovui 5000,00 Eur kompensacijos dalį sumokėti per 30 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo, o likusią sumą sumokėtų kiekvieną mėnesį per 24 mėnesių terminą lygiomis dalimis. Atsakovas turi asmenine teise registruotą butą, kuriame gyvena, gauna nuolatines pajamas, todėl kompensacijos mokėjimas atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėti, nepažeis jo teisių ir interesų.

11. Ieškovei nėra žinoma ar atsakovas turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Ieškovė įsipareigoja po santuokos nutraukimo padengti visas pinigines prievoles asmeniniam kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kylančias iš 2023 m. balandžio 26 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. rugpjūčio 29 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini).

16. Atsakovas supranta, kad ieškovė norėtų gauti kompensaciją už jos turėtas išlaidas per tą laiką, kai jau jie gyveno atskirai (kai ieškovė pakeitė durų spynas ir jis nebegalėjo patekti į butą). Sutinka, kad jam priklauso atlyginti ½ šių išlaidų, tačiau ieškovė turi pateikti duomenis, kiek ji iš tikrųjų tų išlaidų turėjo. Mano, kad ieškovės pateikta „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kad už suteiktas 2019 m. spalio 1 d. -2024 m. spalio 31 d. laikotarpiu paslaugas bute sumokėta 3669,35 Eur, nereiškia, kad šią sumą sumokėjo viena ieškovė, nes ne visą nurodytą laiką jie gyveno atskirai ir kartais už šilumą mokėdavo ir atsakovas.

19. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į ieškovės ieškinį, patikslintą ieškinį, nepateikė. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam tinkamai pranešta apie teismo posėdį, todėl byla išnagrinėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui nedalyvaujant.

20. Bylos rašytiniai duomenys rodo, kad K. Č. ir R. B. (po santuokos sudarymo – Č.) susituokė (duomenys neskelbtini) Biržų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad K. Č. ir R. Č. bendrąja jungtine nuosavybe registruoti: dviejų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu ir bendro naudojimo patalpa, pažymėta (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pateikti nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės paieškos rezultatai. Į bylą pateiktos 2024 m. spalio 21 d. Turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Regitra duomenų išrašą K. Č. nuosavybe registruota transporto priemonė: automobilis „VOLVO XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintas 2014 m. Pagal VĮ Regitra duomenų išrašą R. Č. nuosavybe registruota transporto priemonė: automobilis „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintą 2007 m. Pateikti transporto priemonių vidutinės rinkos vertės paieškos rezultatai. Nuo 1994 m. balandžio 12 d. R. Č. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikti R. Č. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų vartojimo kredito sutarčių duomenys. Pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) kredito (duomenys neskelbtini). Pateikti rašytiniai įrodymai (sąskaitų, sutarčių ir kvitų kopijos) dėl R. Č. įsigytų medžiagų, darbų buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui. R. Č. pateikdama naujus įrodymus ir paaiškinimus, į bylą pateikė fotonuotraukas prieš darant buto vonios ir tualeto remontą ir po remonto, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą dėl išlaidų butui, banko sąskaitos išrašą dėl sumokėtų būsto administravimo išlaidų ir pažymą apie darbo užmokestį už 2024 m.

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 ir 3.100 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Pagal CK 3.60 straipsnį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taip pat teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

22. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad jos ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas sutiko, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nors atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad gal tik keletą mėnesių ar kiek daugiau, gyvena atskirai, tačiau pagal pateiktą nuoseklią ieškovės poziciją viso proceso metu ir nesant priešingų įrodymų, teismas vertina labiau pagrįstus ieškovės argumentus, jog nuo 2019 metų spalio mėnesio sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, tarpusavyje beveik nebendrauja, gyvename atskiruose būstuose. Dėl to santuokiniai sutuoktinių ryšiai galutinai nutrūko ir atstatyti jų neįmanoma. Nustatyta, kad sutuoktiniai nuo 2019 metų spalio mėnesio 1 d. gyvena skyrium, bendro ūkio netvarko, santuokinio gyvenimo negyvena ir tarpusavyje nebendrauja. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir nesant esminio ginčo dėl šio reikalavimo, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis). Tuo šis ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai.

23. Ieškovei prašant ir atsakovui neprieštaraujant (pateikė tik siūlymą ieškovei pasiimti iki santuokos turėtą pavardę) po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokos metu turėta pavardė Č., o atsakovui – Č. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė dirba, nurodė, kad išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, todėl po santuokos nutraukimo išlaikymas jai iš buvusio sutuoktinio nepriteistinas.

24. Šalims gyvenant skyrium, teismas savo iniciatyva nustato, jog sutuoktiniai nuo 2019 metų spalio mėnesio 1 d. nebeveda bendro ūkio, nes tai šioje byloje turi įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

25. Nutraukiant santuoką, teismas turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). CK 3.87 ir 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnyje numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatomas dalintinas turtas ir jo vertė, ir tik po to turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš sutuoktinių priklausančių kompensacijų bei priteistinų turto dalių (CK 3.118 – 3.119 straipsniai). Įstatyme nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Ginčo šalys nekėlė klausimo, o teismas byloje savo iniciatyva nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių turto dalių principo.

26. Šalys sutarė, jog nekilnojamasis turtas: automobilį „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintas 2007 m., kurio vidutinė rinkos vertė 2200,00 Eur, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitektų ieškovei, o automobilis „VOLVO XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintas 2014 m., kurio vidutinė rinkos vertė 10000,00 Eur, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitektų atsakovui. Pažymėtina, jog šalys nustatė šių automobilių vertę atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, todėl teismo vertinimu jų rinkos vertės atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), o tarp šalių nėra dėl to ginčo.

27. Atsakovui neprieštaraujant dėl tokio minimo kilnojamojo turto padalinimo, teismas šį susitarimą patvirtina. Toks kilnojamojo turto padalinimo natūra klausimo išsprendimas, visiškai tenkinant ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą atitinka ir nepažeidžia sutuoktinių bendro turto padalinimo principo.

29. Teismas mano, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių santuokinio turto dalių principo ir natūra padalina sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, pagal šalių sutarimą. Ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priskiria dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu ir bendro naudojimo patalpa, pažymėta (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 45000,00 Eur. Atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priskiria garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 6000,00 Eur. Pažymėtina, jog šalys nustatė šio nekilnojamojo turto vertę atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, todėl teismo vertinimu jų rinkos vertės atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), o tarp šalių nėra dėl to ginčo.

31. Todėl darytina išvada, kad viso santuokos metu įgyto šalių nurodyto turto, kuris sudaro bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę vertė yra 63200,00 Eur (ieškovės turto vertė yra 47200,00 Eur, atsakovo – 16000,00 Eur). Ieškovė nurodė, jog po santuokos nutraukimo įsipareigoja padengti prievoles asmeniniam kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas nurodė, jog asmeninių skolų neturi. Teismas konstatuoja, jog nėra bendrų sutuoktinių vykdytinų prievolių kreditoriams.