- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-26
- Bylos Nr.
- 1S-359-574/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- T. J.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Nr. 59-149 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. J., panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. T. J. nuteistas 2017 m. spalio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį. BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalių ir 5 dalies 1 punktu jam paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 2 mėtų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia - 2016 m. lapkričio 6 d. Bausmės pabaiga - 2019 m. liepos 6 d. 1/3 bausmės atliko 2017 m. rugsėjo 26 d.
2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 59-149 (toliau – nutarimas) nutarė taikyti nuteistajam T. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Siūlė nuteistajam nustatyti šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones: 1) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2019 m. liepos 6 d.; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2019 m. liepos 6 d.; 3) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Nr. 59-149 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. J..
Šalies argumentai
4. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nuteistasis T. J. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Skunde nuteistasis T. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Nurodo, kad žemesnės instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su jo padarytomis nusikalstamomis veikomis bei asmenybe. Teigia, kad prisipažino dėl visų padarytų nusikalstamų veikų ir labai gailisi. Atlikdamas bausmę pataisos namuose pradėjo bendrauti su psichologu ir suvokė savo neteisėtų veiksmų reikšmę, priežastis dėl ko jis yra įkalino įstaigoje ir turi atlikti bausmę. Dėl savo padarytų nusikalstamų veikų labai išgyvena ir gailėsis visą likusį gyvenimą. Laisvėje turi tris vaikus, dėl kurių ketina kreiptis į teismą, kad galėtų juos globoti. Būdamas laisvėje jis tik vienas rūpinosi vaikais, dirbdamas juos išlaikė. Taip pat išėjęs į laisvę turėtų nuolatinį darbą, įkalinimo metu įgijo specialybę. Pataisos namuose esantis kunigas bei kiti darbuotai teigė, kad jam čia ne vieta ir jie tiki, kad būdamas laisvėje jis daugiau nebenusikals. Siekdamas išpirkti savo kaltę laisvėje ketina padėti policijos pareigūnams atskleisti planuojamas nusikalstamas veikas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnis suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, t.y. atlikta tam tikra minimali minėto straipsnio 3 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmės dalis bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.
6. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, nuteistasis T. J. atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus kriterijus - 2018 m. lapkričio 27 d. bus atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.
7. Klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, sprendžiama vertinant nuteistojo asmenybę, taip pat jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje. Svarstant lygtinio paleidimo galimybes būtina atsižvelgti ir už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės ir ar teismo paskirta už šias veikas bausmė turi būti keičiama tik dėl to, kad nuteistasis tinkamai elgėsi laisvės atėmimo vietoje, ką jis ir privalo daryti be papildomų paskatinimų.
8. Iš pateiktoje nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis T. J. šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paliesti iš pataisos įstaigos. Atlikus T. J. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą (2018 m. rugpjūčio 21 d.), naudojant OAsys metodiką, buvo nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei (19 balų (9 balai statiniai (sumažinti nėra galimybės), 10 balų – dinaminiai (yra galimybė mažinti)). 2018 m. vasario 27 d., atliktus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant OAsys metodiką, buvo nustatyta, jog T. J. priklauso mažai rizikos grupei (19 balų). Kaip jau buvo minėta, BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu T. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis T. J. formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto nurodytus kriterijus, nes jis yra atlikęs daugiau nei 1/3 jam paskirtos 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, jo socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Visgi, įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.
9. Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančios socialinio tyrimo išvados turinio matyti, jog nors nuteistasis teigia, kad labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, nėra linkęs elgtis agresyviai, žaloti kitus asmenis, tačiau išvadoje nustatyta, kad dėl nusikaltimų, už kuriuos jis nuteistas savo kaltės nepripažino, dabartinės situacijos priežastis priskiria aplinkiniams, nukentėjusiajai. T. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu baustas nebuvo, tačiau suėmimo vykdymo metu Šiaulių tardymo izoliatoriuje režimo reikalavimus pažeidė 8 kartus. Nustatyto režimo pažeidimų padarymo faktai rodo, jog T. J. ne visuomet yra linkęs laikytis nustatytos tvarkos, neteisėto elgesio variantą gali pasirinkti net ir pakankamai griežtai prižiūrimas bei kontroliuojamas.
10. Apylinkės teismas spręsdamas T. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įvertino tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Tačiau vertinant galimybę asmeniui taikyti lygtinį paleidimą, yra svarbios ne tik asmenį charakterizuojančias aplinkybes, bet ir jo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas. Nors pateiktame skunde nuteistasis nurodo, kad pakeitė požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, tačiau aukštesnės instancijos teismas, išsamiai susipažinęs su nuteistojo skundu, konstatuoja, kad nuteistasis savo veiksmų kritiškai nevertina, nurodant padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes nepagrįstai stengiasi pateikti iš jam palankios pusės, menkina savo vaidmenį padarytose nusikalstamose veikose. Taip pat nurodo, kad išėjęs į laisvę įsidarbintų, rūpintųsi nepilnamečiais vaikais, tačiau kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, iki pradedant atlikti bausmę darbo neturėjo, savo vaikais nesirūpino, vaikams išlaikymą teikė garantinis fondas.
11. Taigi, įvertinus T. J. asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo padarytas nusikalstamas veikas, kitus jį charakterizuojančius duomenis, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Teismas, spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, įvertino visas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, kurių visuma šiai dienai neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,
nutaria:
atmesti nuteistojo T. J. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.