Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos Kauno apylinkės šeštojo skyriaus prokurorei V. Ž.,

Kauno Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J P, a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 1987-07-13 Vilniaus m. Lenino r. teismo (Vilniaus m. 1 apylinkės teismo) nuosprendžiu pagal BK 146 str. 2 d. (sena redakcija) laisvės atėmimu 3 metams, atidedant vykdymą 2 metams; 1997-02-24 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2, 3 d. (sena redakcija) laisvės atėmimo 4 metams 6 mėnesiams su ½ dalies turto konfiskavimu; 2001-01-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 104 str. (sena redakcija) laisvės atėmimu 9 metams, 2009-07-18 paleistas atlikęs bausmę; 2010-06-11 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str.1, 4 d. galutinai laisvės a atėmimu 3 metams; 2010-12-20 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė subendrinta iš dalies su Trakų r. apylinkės teismo 2010-06-11 nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams (bausmę atlikęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., 284 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. 2016-02-06 apie 15.45 val., viešoje vietoje - Kaišiadorių geležinkelio stoties laukiamojoje salėje, adresu J. M. a. 2, Kaišiadorių m., kitų asmenų akivaizdoje, esant menkavertei priežasčiai, iš chuliganiškų paskatų, elgdamasis įžūliai, mažametei nukentėjusiajai V. J. ne mažiau kaip vieną kartą ranka sudavė į veidą, tuo mažametei nukentėjusiajai V. J. padarydamas kraujosruvą viršutinėje lūpoje, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pažeidė nepilnamečių V P. A., Valerijos L. B., G. J., P. J., S. B. teisę į normalią ir ramią aplinką.

Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamasis J. P. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 140 str. 3 d., 284 str. 1 d. pripažino iš dalies, neigdamas aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Paaiškino, kad 2016-02-06 susitiko kaimyną D. S., kuris paprašė palaikyti jam kompaniją važiuoti į Kaišiadoris, kadangi pastarajam reikėjo susitvarkyti dokumentus banke. Banke jie užtuko neilgai, po ėjo link turgelio, kuriame D pamatęs merginas, pradėjo jas kalbinti. D yra 20 metų amžiaus vaikinas. K. D. užkalbino merginas, viena iš jų, apie 18 metų amžiaus mergina, pradėjo burnoti necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais. Jie nuėjo link geležinkelio stoties, kadangi reikėjo važiuoti atgal į Vievį. D pasiūlė užeiti į parduotuvę nusipirkti alaus. D pasiūlė išgerti alaus, jis išgėrė tik kelis gurkšnius alaus, tačiau apsvaigęs nuo alkoholio nebuvo. Abu nuėjo į geležinkelio stoties laukiamąją salę, kurioje rado sėdinčias tas pačias merginas, kurios buvo sutiktos prie turgelio. Jie su D nuėjo atsisėsti į kitą pusę salės ant suoliukų, bet D vėl jas užkalbino. Ta pati mergaitė vėl pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius abiejų atžvilgiu. O tai jam nepatiko, todėl jis priėjo prie merginos, trenkė nestipriai pastarajai delnu per žandą, bet kraujo nebuvo. Kadangi jie turėjo traukiniu išvykti, abu išėjo iš salės, merginoms sakė, kad jie policijos nelauks. Kaltinamasis sutiktų nukentėjusiajai atlyginti 30 Eur neturtinę žalą, nes jis pragyvena iš 90 Eur pašalpos, kito pragyvenimo neturi.

Nors kaltinamasis J. P. neigė kaltė iš dalies, nesutikdamas su kaltinimu dalyje, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jo kaltė dėl padarytų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 140 str. 3 d., 284 str. 1 d. yra pilnai įrodyta paties kaltinamojo J. P. duotu paaiškinimu, nepilnametės nukentėjusiosios V. J. duotu parodymu ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, jog kaltinamasis esant menkaverčiai priežasčiai trenkė jai ne mažiau kaip vieną kartą ranka į veidą, tuo padarydamas kraujosruvą viršutinėje lūpoje; nepilnamečių liudytojų V P. A., G. J., P. J. duotais parodymais teisiamajame posėdyje, kurios patvirtino aplinkybę, jog iš tiesų kaltinamasis J. P. sudavė nepilnametei Vakarei per veidą ranka, prieš tai pasakęs nepilnametės G. J. parodymu – „man čia snargliai akių nevers“ (b. l. 7,8,9). Liudytojų nepilnamečių V P. A., J. S., Valerijos L. B., G. J., P. J., S. B. duotais parodymais ikiteisminiame tyrime (t 1, b. l. 35, 37, 38, 414345-46); liudytojo D. S. duotu parodymu ikiteisminiame tyrime, kuriame paaiškino, kad geležinkelio stotyje jis su Jurijumi atsisėdo ant suoliukų, kurie buvo priešingoje pusėje negu sėdėjo merginos. Jis vėl užkalbino sėdinčias merginas, kurias buvo prieš tai sutikę prie turgaus, bet ta pati mergina, kuri buvo prie turgaus, pradėjo juos įžeidinėti, vartojo jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius. J labai susinervinęs nuėjo link labiausiai kalbančios merginos, jie abu pradėjo tarpusavyje ginčytis. J aiškino, kad taip negražu elgtis, tačiau mergina nesiliovė. T. J. iš delno sudavė merginai, tačiau į kurią vietą, negalintis pasakyti. (t 1, b. l. 31 -32). Kaltinamojo J. P. kaltę dėl minėtų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 140 str. 3 d., 284 str. 1 d. įrodo byloje rašytiniai įrodymai: VšĮ Kaišiadorių ligoninės medicininio išrašas, kuriame yra įrašas apie tai, kad 2016-02-06 apie 16.35 val. į medicinos įstaigą buvo pristatyta V. J., gim. 2002-07-12, kuri skundėsi viršutinės lūpos skausmu (trauma 2016-02-06 15.30 val. traukinių stotis; nepažįstamas asmuo trenkė į veidą, sąmonės praradusi nebuvo) (b. l. 24); V. T. medicinos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G676/2016(02) DĖL V. J. padarytos kraujosruvos viršutinėje lūpoje. Išvadoje konstatuota, kad viršutinėje lūpoje sužalojimai galėjo būti padaryta užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2016-02-06. Kraujosruva viršutinėje lūpoje padaryta kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių, kuo galėjo būti kumštis, kuri padaryta vieno trauminio poveikio pasėkoje. V. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t 1,b. l. 13); asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusioji nepilnametė V. J. iš pateiktų atpažinimui 4 asmenų nuotraukų, atpažino asmenį, kurio nuotraukos Nr. 3 , t. y. J. P., kurį atpažino pagal plaukus ir bendrus veido bruožus. Nukentėjusi atpažinusi asmenį fotonuotraukoje Nr. 3 pareiškė, kad būtent šis asmuo 2016-02-06 apie 15:45 val. Kaišiadorių geležinkelio stotyje iš rankos sudavė vieną smūgį jai į veido sritį (b. l. 17-21). Tai kad kaltinamasis nusikalstamą veiką nepilnametės V. J. (nežymus sveikatos sutrikdymas), padarė viešoje vietoje – Kaišiadorių geležinkelio pastato laukimo salėje, byloje yra įrodyta paties kaltinamojo J. P. paaiškinimo, nukentėjusiosios V. J. ir aukščiau minėtų liudytojų duotais parodymais, apžiūros protokolais, vaizdo įrašu 2016-02-06 d. Kaišiadorių geležinkelio stoties laukimo salės, kuris buvo peržiūrėtas teisiamajame posėdyje (t 1, b. l. 4-7,49-53, 54). Kaltinamojo J. P. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 140 str. 3 d., 284 str. 1 d. yra padarytos dėl menkavertės priežasties, nepilnametei pavartojus necenzūrinius žodžius kaltinamojo atžvilgiu, kuomet pastarasis priėjo prie jos, tačiau liudytojo D. S. parodymu ikiteisminiame tyrime nustatyta, kad jis prieš tai pats užkalbino soties laukimo salėje merginas, kurias buvo sutikę su J. P. prie turgaus Kaišiadorių m. ( t 1,.b. l. 31-32). Tokiu elgesiu, t. y. kitų asmenų akivaizdoje, viešoje vietoje, esant menkaverčiai priežasčiai, iš chuliganiškų paskatų, kaltinamasis tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pažeidė nepilnamečių V P. A., Valerijos L. B., G. J., P. J., S. B. teisę į normalią aplinką. Už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako asmenys pagal BK 140 str. Šiuo atveju kaltinamasis savo veiksmais padarė nepilnametei V. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 3 d. LR BK 284 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pripažįsta, jog kaltinamojo J. P. kaltė dėl BK 140 str. 3 d., 284 str. 1 d. yra visiškai įrodytos ir tinkamai kvalifikuotos (BK 140 str. 3 d., 284 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamasis J. P. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., 284 str. 1 d.). Kaltinamasis J. P. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 140 str. 3 d., 284 str. 1 d. pripažino iš dalies, neigdamas aplinkybę, kad įvykio metu buvo neblaivus, tačiau pilnai pripažino aplinkybę, kad sudavė vieną kartą ranka nepilnametei į veido sritį. Tokį kaltinamojo kaltės pripažinimą, teismas laiko pilnu kaltės pripažinimu ir tai laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p). Teismas šalina iš kaltinimo J. P. aplinkybę, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d., 284 str. 1 d., kadangi tokios aplinkybės nepasitvirtino, nes kaltinamojo J. P. paaiškinimu, jis yra turėjęs galvos traumą, tądien truputį išgėręs alaus, tačiau apsvaigęs nuo alkoholio nebuvo. Nors nepilnametė nukentėjusioji V. J., liudytojos nepilnametės V P. A., G. J., P. J. parodymais kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus ir apsvaigęs, nes svirduliavo, tačiau pagrįstų pagrindžiančių įrodymų byloje, kad kaltinamasis J. P. tuomet būtų apsvaigęs nuo alkoholio nėra, o neatmetama galimybė, jog liudytojoms, nukentėjusiajai tokia aplinkybė galėjo atrodyti dėl to, kad liudytojas D. S. rankoje nešėsi butelį alaus, o J. P. svirduliavo eidamas, tačiau atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis turi sveikatos problemų, yra turėjęs anksčiau galvos traumą, todėl galėjo eidamas susvyruoti ir dėl to sudaryti įspūdis, kad asmuo galbūt yra neblaivus, nors tokių pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis J. P. vienerių metų laikotarpyje yra baustas administracine tvarka (b. l. 83-92); nepriklauso VšĮ E. P. sveikatos priežiūros stebimų ligų grupei (b. l. 94); nedirba, registruotas Vilniaus teritorinės darbo biržos Trakų skyriuje (b. l. 96), anksčiau teistas 5 kartus, teistumas neišnykęs. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, kaltinamajam J. P. skirtinos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., 284 str. 1 d., numatytos bausmės – areštas, taikant LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p (ideali nusikalstamų veikų sutaptis), paskirtas bausmes subendrinant apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, skiriant kaltinamajam galutinę subendrintą bausmę.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nekeistina ir paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo (t 1, b. l. 67-68).

Byloje nukentėjusiosios V. J. įstatyminė atstovė E. Z. pareiškė civilinį ieškinį 50 Eur neturtinei žalai atlyginti, t.y. dėl nepilnametės dukros patirtų dvasinių išgyvenimų, kadangi ji buvo išsigandusi po įvykio ir patyrė fizinį skausmą (t 1, b. l. 28).

CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos A. T. ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutualiais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.). Teismas tenkina civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes nepilnametė V. J. dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė dvasinį išgyvenimą, kurį laiko išėjusi į kiemą dairydavosi ar nėra kaltinamojo, patyrė skausmą dėl padaryto sužalojimo. Byloje nustatyta, kad viršutinė lūpą V. J. buvo kurį laiką ištinusi. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas laiko pagrįstą ir pilnai įrodytą nepilnametės V. J. įstatyminės atstovės E. Z. civilinį ieškinį 50 Eur dyžio sumai neturtinei žalai atlyginti.

Nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti turinčius reikšmės daiktas – kompaktinis diskas, kuriame užfiksuotas 2016-02-06 Kaišiadorių geležinkelio soties laukimo salės vaizdo įrašas, paliktinas baudžiamosios bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., 284 str. 1 d. (nusikalstamos veikos padarytos 2016-02-06) ir paskirti:

pagal BK 140 str. 3 d. paskirti bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto;

pagal BK 284 str. 1 d. paskirti bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.. 1 d., 5 d. 1 p (ideali nusikalstamų veikų sutaptis), paskirtas bausmes subendrinant apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti J. P. subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią J. P. skaičiuoti nuo jo sulaikymo.

J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur (pekiasdešimties eurų) neturtinę žalą nukentėjusiajai nepilnametei V. J.. nepilnamečiam vaikui skirtų lėšų tvarkytoju paskiriant vaiko motiną E. Z..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti turintį reikšmės daiktą – kompaktinį diską, kuriame užfiksuotas 2016-02-06 Kaišiadorių geležinkelio soties laukimo salės vaizdo įrašas, paliktinas baudžiamosios bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.