Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. Č. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. Č. ieškinį atsakovui S. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su jais ir išlaikymo priteisimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini), bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su jais ir išlaikymo priteisimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, R. Č., R. Č., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų

10. Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teikiant prašymą priimti naujus įrodymus turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo būtinybę.

11. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

12. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą prie bylos pridėti naujus rašytinius įrodymus – Skyriaus 2023 m. liepos 20 d. sudarytą Vaiko situacijos vertinimo anketą dėl A. Č.. Atsakovo teigimu, ši anketa įrodo netinkamą ieškovės elgesį prieš sūnų. Iš atsakovo pateiktos Skyriaus 2023 m. liepos 20 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos turinio matyti, kad situacija vertinta pagal 2023 m. liepos 12 d. pateiktą ieškovės E. Č. skundą dėl 2023 m. liepos 4 d. įvykių, Skyriaus specialistės ir atsakovo veiksmų. Minėtos anketos duomenimis, atsakovas su ja susipažino 2023 m. liepos 24 d., taigi atsakovas iš esmės remiasi vėliau iškilusia šio įrodymo pateikimo būtinybe. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė atsikirtimus į atsakovo poziciją dėl jos elgesio vertinimo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nagrinėjamas klausimas dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra susijęs su nepilnamečių vaikų teisėmis ir teisėtais interesais, nauju įrodymu atsakovas grindžia savo atskirąjį skundą, o ieškovė turėjo galimybę pasisakyti dėl atsakovo pateikto naujo įrodymo ir jo pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas atsakovo su atskiruoju skundu pateiktą naują įrodymą priima ir prideda prie bylos.

14. Pirma, pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 323 straipsnyje numatytu apribojimu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (CPK 302 straipsnis). Šios taisyklės aktualios ir paduodant bei nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Teismų praktikoje pažymima, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑237‑464/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-284-933/2023). Susipažinus su atsakovo pateiktų rašytinių paaiškinimų turiniu matyti, kad atsakovas rašytiniais paaiškinimais siekia atsikirsti į ieškovės atsiliepimą į atskirąjį skundą, į dalį jame nurodytų argumentų. Tokie atsikirtimai neatitinka anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo.

15. Antra, pažymėtina, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Svarbu ir tai, kad apeliaciniame procese yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, tai reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja byloje keliamo klausimo iš naujo, o tik nustato, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir jų į bylą pateiktus įrodymus, klausimą išsprendė tinkamai.

16. Nustatyta, kad kartu su rašytiniais paaiškinimais atsakovas pateikė Skyriaus 2023 m. liepos 20 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą dėl N. Č., sudarytą dėl situacijos vertinimo pagal ieškovės skundą. Atsižvelgtina į šios anketos sudarymo laiką, taip pat į tai, kad atsakovas su dokumentu susipažino 2023 m. liepos 24 d., tačiau dokumento neteikė pateikdamas atskirąjį skundą ir juo negrindė savo reikalavimų. Kiti kartu su rašytiniais paaiškinimais atsakovo prašomi prie bylos pridėti nauji įrodymai, atsižvelgiant į jų sudarymo laiką, yra sudaryti po skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 21 d. nutarties priėmimo.

17. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu ir konkrečiu atveju nenustatęs pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytas išimtis, atsisako priimti atsakovo 2023 m. rugpjūčio 31 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir kartu su jais pateiktus naujus įrodymus bei jų nevertina.

Dėl atskirojo skundo esmės

18. Bylos duomenimis, ieškovė E. Č. yra pareiškusi ieškinį atsakovui, o atsakovas S. Č. – patikslintą priešieškinį ieškovei, tarp šalių kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su jais ir išlaikymo priteisimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu su savo nepilnamečiais vaikais N. Č., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir A. Č., gimusiu (duomenys neskelbtini), gyvena tame pačiame gyvenamajame name (adresu (duomenys neskelbtini)).

19. Atsakovas prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti ieškovę gyventi skyriumi nuo atsakovo ir nepilnamečių vaikų N. Č. bei A. Č. iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų N. Č. ir A. Č. laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu S. Č.; 3) priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą abiem nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo pateikimo teismui dienos iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymo netenkino, nenustatęs tam pagrindo.

Dėl prašymo įpareigoti ieškovę gyventi skyrium

21. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Iš šeimos teisinių santykių kylančiose bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

22. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas, kaip laikinąją apsaugos priemonę, gali taikyti įpareigojimą vienam sutuoktiniui gyventi skyrium. Paminėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, kad toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.

23. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas vienam sutuoktiniui gyventi skyrium, riboja vaikų teises gyventi kartu su savo tėvais neišnagrinėjus bylos iš esmės, dėl to santuokos nutraukimo bylose tokia priemonė yra išskirtinė ir taikoma esant ypatingoms aplinkybėms dėl jos taikymo metu kilusios grėsmės vaikų ar kito sutuoktinio interesams. Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaikų ar vieno iš sutuoktinio interesai, tenka asmeniui (nagrinėjamu atveju atsakovui) prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis).

24. Atsakovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė argumentais dėl ieškovės netinkamo elgesio prieš nepilnamečius vaikus ir atsakovą, siekiu, kad tokiu elgesiu ieškovė neišprovokuotų situacijos, kai vaikai būtų paimti iš abiejų tėvų, siekiu apsaugoti ne tik atsakovo interesus ateityje nebūti nepagrįstai apkaltintam, bet ir vykstant teismo procesui išvengti konfliktinių situacijų vaikų akivaizdoje, apsaugoti vaikų teises ir teisėtus interesus gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje, namuose nematyti svetimo vyro.

25. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra duomenų, jog ieškovė piktnaudžiauja savo valdžia vaikams. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo pateiktų įrodymų, taip pat neįvertino ir nepasisakė dėl grėsmės atsakovo interesams. Atsakovas nurodo grindžiantis savo prašymą ieškovės provokuojančiu elgesiu.

26. Pastebėtina tai, kad apelianto akcentuojami garso įrašai, yra padaryti beveik prieš metus (2022 m. liepos 14 d., 2022 m. rugpjūčio 19 d.) ir pusę metų (2022 m. gruodžio 18 d.) iki atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugo priemonių pateikimo. Iš kartu su Skyriaus 2023 m. liepos 18 d. išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių byloje pateiktų 2023 m. sausio 3 d. Vaikų situacijos vertinimo anketų dėl abiejų šalių sūnų matyti, kad apelianto akcentuojamos aplinkybės buvo nurodytos Skyriui vertinant vaikų situaciją pagal policijos registruojamų įvykių registre registruotą 2022 m. gruodžio 22 d. S. Č. pranešimą. Minėtų anketų duomenimis, abu vaikų tėvai nurodė, kad yra provokuojami kitos šalies, atsakovas dėl to, ar stengiasi išvesti vaikus iš tos aplinkos, kurioje vyksta konfliktas paaiškino, kad nesistengia. Minėtų anketų duomenimis, nenustatytas vaikų apsaugos poreikis, nustatyti vaikų teisių pažeidimai į tinkamas gyvenimo sąlygas, pažymint abiejų vaiko tėvų teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka; nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikams ir (ar) šeimai poreikį, rekomenduojant vaikams individualią psichologinę pagalbą, inicijuoti atvejo vadybą šeimai, taip pat abiem tėvams rekomenduojant individualias psichologo konsultacijas siekiant rasti kompromisus, sprendžiant tarpusavio ginčus, kad būtų užtikrinti jų vaikų geriausi interesai. Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko 2023 m. vasario 9 d. rašto dėl atsakovo pareiškimo duomenimis, 2023 m. vasario 9 d. ieškovei buvo surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 72 straipsnio l dalį ir paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

27. Apeliantas skunde nurodo, kad prašymą grindžia Skyriaus sudarytų Vaiko situacijos vertinimo anketų duomenimis (2023 m. gegužės 16 d., 2023 m. birželio 22 d., 2023 m. liepos 12 d., 2023 m. liepos 20 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos dėl A. Č. ir 2023 m. gegužės 16 d., 2023 m. liepos 12 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos dėl N. Č.). Atsakovo teigimu, minėtų anketų duomenys įrodo, kad E. Č. veikia priešingai vaikų interesams.

28. Nustatyta, kad Skyriaus 2023 m. gegužės 16 d. Vaiko situacijos vertinimo anketų dėl abiejų šalių sūnų duomenimis, nebuvo nustatytas vaikų apsaugos poreikis, tačiau nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikams ir (ar) šeimai poreikį (vaikui ir abiem tėvams rekomenduojamos psichologo konsultacijos), nustatyti vaiko teisių pažeidimai į tinkamas gyvenimo sąlygas, pažymint abiejų vaiko tėvų teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, be kita ko, mokyti vaikus nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, to E. ir S. Č. neužtikrina savo sūnums. Nors apeliantas akcentuoja šiose anketose nurodytą ieškovė elgesį, kaip darantį žalą jo interesams, minėtų anketų duomenimis, rizikos veiksniai nustatyti abiem tėvams (dėl santuokos nutraukimo proceso metu galbūt daromos neigiamos įtakos vaikams ir jų situacijai, vaikų santykiams su kitu jų atstovu pagal įstatymą). Minėtų anketų duomenimis, Skyriaus specialistams bendraujat su tėvais, šie teigė, kad kreipdamiesi į institucijas jie nori pagalbos užtikrinant geriausius vaikų interesus, nes, jų nuomone, kitas iš atstovų pagal įstatymą pažeidžia jų teisę į saugią ir tinkamą aplinką.

29. Apeliantas nurodo, kad ieškovė, parsivesdama savo draugą į namus, pažeidė vaikų, ypač A. Č., teises ir teisėtus interesus. Atsakovas, remdamasis Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 16 nutartimi, kuria panaikintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2023 m. gegužės 26 d. nutarimas, ir Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. birželio 19 d. pranešimu, pažymi, kad pagal atsakovo pareiškimą ir dėl ieškovės draugo A. K. pradėtas ikiteisminis tyrimas. Byloje nustatyta, kad po to sudarytos Skyriaus 2023 m. birželio 22 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos dėl A. Č. duomenimis, nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nustatyti rizikos veiksniai motinai dėl namuose apsilankiusio pašalinio asmens, kurį buvo pasikvietusi ieškovė, nustatyti vaiko teisių pažeidimai, tačiau taip pat nustatyti apsaugos veiksniai (t. y. rizikos veiksnys nustatytas tik vienam iš vaiko atstovų pagal įstatymą, o kitas vaiko atstovas pagal įstatymą geba užtikrinti saugią aplinką, jo teises ir geriausius interesus), nenustatytas vaiko apsaugos poreikis.

30. Skyriaus 2023 m. liepos 12 d. Vaiko situacijos vertinimo anketų duomenimis, nenustatytas vaikų apsaugos poreikis ar būtinybė vertinti pagalbos vaikams ir (ar) šeimai poreikį, nenustatyti vaikų teisių pažeidimai. Minėtų anketų duomenimis, vaikai nurodė, kad jiems nusibodo nuolatiniai policijos apsilankymai.

31. Skyriaus 2023 m. liepos 20 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos dėl A. Č. duomenimis, nenustatytas vaiko apsaugos poreikis, nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nors apeliantas, remdamasis šios anketos duomenimis, akcentuoja netinkamą ieškovės elgesį su sūnumi, tačiau vaiko teisių pažeidimai nebuvo nustatyti. Minėtos anketos duomenimis, nors nustatyti rizikos veiksniai abiem tėvams (dėl santuokos nutraukimo proceso metu galbūt daromos neigiamos įtakos vaikui ir jo situacijai, vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą), tačiau nustatyti apsaugos veiksniai. Minėtos 2023 m. liepos 20 d. anketos duomenimis, vaikas nurodė, jog nebijo nei savo tėvo, nei motinos, su jais abiem sutaria.

32. Apelianto teigimu, neatsižvelgta į Skyriaus išvadą, kurioje konstatuota, kad nuolatinis policijos kvietimas į namus, nuolatinis vaikų situacijos vertinimas daro neigiamą įtaką vaikams ir neatitinka jų geriausių interesų, ir taip pat nurodyta, jog abu vaikai teigė, kad jiems nepatinka policijos pareigūnų apsilankymai ir jie labiau norėtų gyventi su tėčiu. Vertinant šiuos argumentus akcentuotina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepasisako dėl tarp šalių kilusio ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl kiekvieno iš tėvų elgesio bus vertinamos pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės ir sprendžiant dėl šalių pareikštų reikalavimų, susijusių su nepilnamečiais vaikais, pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu turės galimybę įvertinti visas faktines aplinkybes ir pasisakyti teismo sprendime dėl vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo.

33. Kaip nustatyta anksčiau iš 2023 m. gegužės 16 d. Vaiko situacijos vertinimo anketų, šalys teigia, kad kreipdamiesi į institucijas jie nori pagalbos užtikrinant geriausius vaiko interesus, jų nuomone, būtent kitas iš vaiko tėvų pažeidžia vaikų teisę į saugią ir tinkamą aplinką. Skyriaus 2023 m. liepos 20 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos dėl A. Č. duomenimis, bendraujant su vaiko tėvais, akivaizdu, kad vaiko tėvai iki šiol nesiekia konstruktyvaus dialogo, jų santykiai įtempti, konfliktiški, tai daro neigiamą įtaką vaikui. Rizikos veiksniai nustatyti abiem tėvams. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių santykiai konfliktiški dėl vykstančio skyrybų proceso.

34. Šalys kartu su savo nepilnamečiais vaikais gyvena tame pačiame santuokos nutraukimo proceso metu dalijamame gyvenamajame name. Byloje esančio 2022 m. kovo 18 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto duomenimis, namo pirmame aukšte (duomenys neskelbtini) ir erdvus virtuvės bei svetainės plotas, antrame aukšte yra (duomenys neskelbtini) gyvenamieji kambariai, iš jų vienas paskirtas vaikams (dėl vaikams skirtų patalpų pažymėta, kad tokia situacija šiuo atveju nėra priešinga geriausiems vaikų interesams ir poreikiams), vaikų tėvai nurodė gyvenantys atskiruose kambariuose, nebendraujantys, esantys finansiškai savarankiški. Taigi šiuo atveju šalys turi galimybę gyvenamajame name gyventi atskiruose kambariuose, apriboti savo bendravimą. Įvertintina ir tai, kad, 2023 m. liepos 20 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos duomenimis, atsakovas konsultuotis su psichologu poreikio nereiškia, motyvuojamas kreiptis į specialistą dėl vaikų, dėl bendravimo su vaikų motina, tikina, kad viskas yra gerai ir problemų neįžvelgia; ieškovė, suvokdama dabartinę situaciją, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl konsultacijų; 2023 m. liepos 20 d. vyko S. Č. atvejo vadybos posėdis, buvo aptartos papildomos pagalbos šeimai priemonės, rekomendacijos, padėsiančios kylančioms problemoms spręsti; su E. Č. taip pat numatytas atvejo vadybos posėdžio laikas.

35. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vaikų tėvai, išgyvenantys santykių krizę, abu yra atsakingi už tai, kad vaikai būtų apsaugoti nuo bylos šalių tarpusavio konfliktų. Vaikų tėvai turi sudaryti palankias sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis (CK 3.155, 3.156, 3.159 straipsniai).

36. Apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo šiuo metu vienareikšmiškai konstatuoti akivaizdų ieškovės piktnaudžiavimą tėvų valdžia savo vaikams ar realią grėsmę atsakovui, jo teisėms ir interesams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šioje bylos stadijoje nėra pakankamo pagrindo taikyti atsakovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą ieškovei gyventi skyrium nuo atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų.

Dėl prašymo nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą

38. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas, kaip laikinąją apsaugos priemonę, gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose. Laikinas, iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra skirtas apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Minėta laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams iš vieno iš tėvų. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ginčo iš esmės neišsprendžia.

39. Nagrinėjamu atveju vaiko tėvai gyvena ne skyrium, o abu kartu gyvena su nepilnamečiais vaikais. Bylos duomenys nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovė visiškai nedalyvauja vaikų gyvenime ir jais nesirūpina. Byloje nėra duomenų, kad būtų keičiama vaikų gyvenamoji vieta. Apeliantas tokių aplinkybių taip pat nenurodė. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šioje bylos stadijoje esami duomenys nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog būtina ir tikslinga imtis skubių priemonių dėl šalių nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo.

Dėl prašymo priteisti nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą

40. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu ir užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo, yra laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti bent minimalius nepilnamečio vaiko poreikius bylos nagrinėjimo metu; prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai.

41. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pripažino, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovė vengia išlaikyti vaikus, ir nenustatė aplinkybių, kad ieškovė būtų pažeidusi vaikų teisę gauti išlaikymą. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad buvo pagrindas priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

42. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nenurodė savarankiškų konkrečių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovė visiškai neteikia vaikams išlaikymo ir jais nesirūpina. Nagrinėjamu atveju atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti ieškovę gyventi skyrium bei nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą atmesti. Darytina išvada, kad atsakovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nenurodė pagrįstų savarankiškų argumentų ir nepagrindė būtinybės atskirai taikyti šią prašomą laikinąją apsaugos priemonę, taip pat grėsmės šalių nepilnamečių vaikų interesams, nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės ir nepriteisus laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad atsakovo prašymas priteisti nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą atmestas pagrįstai (CPK144, 178 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

43. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas ir šioje proceso stadijoje pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Pažymėtina tai, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms šalys gali kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.