- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-04
- Bylos Nr.
- T-XX-77-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Romanas Klišauskas, Česlovas Jokūbauskas, Dainius Raižys
- Ieškovas
- P. U.
- Atsakovas
- Mažeikių rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo P. U. ieškinį atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl išeitinės išmokos priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą ir prašė: 1) priteisti jam iš atsakovo nesumokėtą 6472,80 Lt išeitinę išmoką; 2) priteisti jam iš atsakovo 50 procentų vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad jis nuo 2000 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. gegužės 12 d. dirbo karjeros valstybės tarnautojo - Mažeikių seniūnijos seniūno pareigose. Jis padavė atsakovui prašymą dėl atleidimo iš pareigų, nes įgijo teisę gauti visą senatvės pensiją. Atsakovas jį iš pareigų atleido, tačiau neišmokėjo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos. Tokia išmoka ieškovui priklauso pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį ir Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį bei 140 straipsnio 2 dalį. Ieškovas nurodė, kad neišmokėta išeitinė išmoka jam turi būti priteista. Kadangi atsakovas su juo atleidimo iš pareigų metu neatsiskaitė, todėl jam taip pat turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką (Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis).
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad ieškovas iš pareigų buvo atleistas Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, jam atsistatydinus savo noru. Atleidus ieškovą iš pareigų šiuo pagrindu, jam jo reikalaujama išeitinė išmoka nepriklauso, nes tokios išmokos mokėjimo Valstybės tarnybos įstatymas nenumato. Išeitinių išmokų ir kompensacijų mokėjimo valstybės tarnautojams klausimas yra išsamiai reglamentuotas Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnyje. Darbo kodekso normos šiuo atveju papildomai negali būti taikomos.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi bylą pagal teismingumą perdavė Šiaulių apygardos administraciniam teismui.
Šiaulių apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Šiaulių apygardos administracinis teismas nurodo, kad ieškovas šioje byloje neginčija administravimo subjekto akto, kuriuo jis buvo atleistas iš pareigų. Ginčas yra kilęs tik dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos, t. y. dėl turtinių - piniginių santykių. Esant tokioms aplinkybėms, byla turėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Ginčas šioje byloje kyla dėl išeitinės išmokos mokėjimo atleistam iš pareigų valstybės tarnautojui ir atsiskaitymo su juo. Teisiniai santykiai, iš kurių yra keliamas šis ginčas, yra valstybės tarnybos santykiai. Keliamas ginčas patenka į administracinio teismo nagrinėjamų tarnybinių ginčų kategoriją, todėl turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Tai, jog byloje nėra ginčijamas aktas, kuriuo valstybės tarnautojas buvo atleistas iš pareigų, neturi jokios reikšmės. Nors byloje reiškiami tik reikalavimai dėl piniginių sumų priteisimo, tačiau ginčas vis tiek yra tarnybinis ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Bylą pagal ieškovo P. U. ieškinį atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl išeitinės išmokos priteisimo grąžinti Šiaulių apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Janina Stripeikienė Romanas Klišauskas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys