Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-274-290/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-10
Bylos Nr.
1S-274-290/2015
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-01594-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Kaltinamasis
G. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-274-290/2015;
Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01594-2013-5;Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Andrėjui Klimaševskij,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarties, kuria palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis, kuria kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas suėmimo terminas 2 (dviems) mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nedirbantis, teistas, kaltinamas tuo, kad 2013-12-07 apie 20 val. iš UAB „E.“ priklausančios parduotuvės „Š.“, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, atvirai, matant pardavėjai, pagrobė svetimą UAB „E.“ priklausantį turtą: butelį viskio „Jack Daniels“ 1 litro talpos 105 Lt vertės, du butelius konjako „Remy Martin“ 0,7 litro talpos bendros 358 Lt vertės, butelį konjako „Hennessy VSOP“ 0,7 litro talpos 185 Lt vertės, padarydamas UAB „Eiginta“ bendrą 648 Lt turtinę žalą, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d.

Be to, G. B. kaltinamas tuo, kad jis 2013-12-10 apie 19.22 val. iš UAB „E.“ priklausančios parduotuvės „Š.“, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, atvirai, matant pardavėjai, kuri bandė jį sustabdyti, pagrobė svetimą UAB „E.“ priklausantį turtą: tris butelius konjako „Baron Otard VSOP“ 0,7 litro talpos bendros 525 Lt vertės, butelį konjako „Hennessy VSOP“ 0,7 litro talpos 185 Lt litų vertės, prekybinį krepšelį 24 Lt vertės, padarydamas UAB „Eiginta“ bendrą 734 Lt turtinę žalą, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi kaltinamajam G. B. pakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti į suėmimą, bei paskelbta jo paieška.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis palikta galioti ir nustatytas suėmimo terminas 2 (dviems) mėnesiams.

Šalies argumentai

Kaltinamasis skundžia šią Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį ir prašo pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Skunde nurodo, kad yra suimtas nuo 2015 m. sausio 17 d., byla nagrinėjama teisme, ištirta eilė įrodymų, kaltinamasis prisipažino dėl nusikaltimų padarymo. BPK 121 str. 4 d. nustatyta, kad sprendžiant suėmimo klausimą turi būti atsižvelgta į šeimyninę padėtį, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, darbo santykius. Turi būti atsižvelgta, kad kaltinamasis nežinojo apie teismo posėdį, nežinojo apie paskelbtą paiešką. Kaltinamasis nurodo, kad yra teistas už apysunkius nusikaltimus, kuriuos įtakojo socialinis nesubrendimas, draugų įtaka, tuo metu nedirbo, bet paskutiniaisiais metais nėra padaręs nusikaltimų, stengiasi taisytis. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai skyrė pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Kaltinamasis teigia, jog dėl prastos senelio būklės negali deklaruoti gyvenamosios vietos. Kaltinamasis dėl suėmimo negali atlyginti materialinės žalos, tęsti mokslo. Nurodo, kad ryšių užsienyje neturi, neturi tikslo pragyventi iš nusikalstamų veikų, į teismą kviečiamas atvyks. Kaltinamojo teigimu kardomųjų priemonių paskirtis ir tikslai bus įgyvendinti jam paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones. Paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę gyvens su seneliu Klaipėdoje, Melnragės g. 6.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. B. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimui bei jo termino pratęsimui būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju šie duomenys yra nurodyti kaltinamajame akte ir jų buvimas sudarė pagrindą bylą su kaltinamuoju aktu perduoti nagrinėti į teismą. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino nustatymo klausimus, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu, tačiau nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi G. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. kai yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir būdamas laisvėje gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Aukštesnysis teismas neabejoja, kad pagrindas griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimui buvo, ir žemesnės instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, palikdamas šią kardomąją priemonę galioti bei nustatydamas jos terminą.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). G. B. kaltinamas dviejų apysunkių, BK 178 straipsnio 2 dalyje, numatytų nusikaltimų padarymu, šio straipsnio sankcijoje numatyta ir laisvės atėmimo bausmė, kurios maksimalus terminas viršija vienus metus, t. y. BK 178 straipsnio 2 dalyje – iki šešerių metų, todėl suėmimo paskyrimui buvo įstatyminis pagrindas.

Nors kaltinamajam gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau nagrinėjamu atveju jos pakanka manyti, kad G. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Nors kaltinamasis tvirtina, kad jis nežinojo apie teismo posėdžius, t.y. neatvyko ne piktybiškai, tačiau iš pateiktos bylos medžiagos darytina priešinga išvada. Kaltinamasis privalo domėtis proceso eiga ir bylos nagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad G. B. ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. gruodžio 13 d. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2014 m. sausio 21 d. buvo paskelbta jo paieška. 2014 m. balandžio 4 d. jis buvo sulaikytas. 2014 m. rugpjūčio 22 d. G. B. buvo įteiktas kaltinamasis aktas. Teisiamieji posėdžiai 2014 m. spalio 7 d., 2014 m. lapkričio 27 d., nevyko dėl G. B. neatvykimo, teismo šaukimai jam neįteikiami, teismas ėmėsi priemonių atvesdinti kaltinamąjį į posėdį, tačiau jo rasti policijos pareigūnams nepavyko. Taigi akivaizdu, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme G. B. žinodamas apie vykstantį procesą sąmoningai nevykdo savo pareigos domėtis vykstančiu procesu, nepraneša teismui duomenų apie nuolat keičiamas gyvenamąsias vietas.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad kaltinamasis ignoravo jam parodytą pasitikėjimą ir pažeidė paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas, ir tai leidžia pagrįstai manyti, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima užtikrinti jo dalyvavimo teismo procese. Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas privalo imtis priemonių tinkamam ir sparčiam bylos nagrinėjimo procesui užtikrinti, o baudžiamojo proceso įstatymas atitinkamai numato procesines priemones, kuriomis naudodamasis teismas gali tai padaryti. Kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimas yra viena iš tokių priemonių, ir teismas turi teisę ja pasinaudoti, kai tinkamo bylos nagrinėjimo proceso negalima užtikrinti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Nors G. B. tvirtina, kad dėl suėmimo negali atlyginti padarytos žalos ir tęsti mokslų, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis mokosi. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad jis niekur nedirba, nuolatinės gyvenamosios vietos nedeklaravęs. Šios aptartos aplinkybės pagrindžia BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte esantį pagrindą.

Be to, G. B. atžvilgiu 2012 metais ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo numatyto BK 22 str. 178 str. 4 d. nutrauktas vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 1 p., 2014-09-26 nuosprendžiu jis nuteistas už šešių nusikaltimų numatytų BK 178 str. 2 d. padarymą, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad G. B. 2014 m. sausio 16 d. nubaustas administracine tvarka, pagal ATPK 50 str., šios aplinkybės rodo, kad G. B. sistemingai daro nusikaltimus nuosavybei. Nagrinėjamoje byloje kaltinamas padaręs du apysunkius nusikaltimus numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, kurie įtraukti į BPK 122 straipsnio 4 dalies nusikaltimų sąrašą. Be to, kaltinamasis G. B. nedirba, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje, kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tame tarpe ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindas nustatytas pagrįstai.

Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, be asmens teisės į laisvę suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo procese bei netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, todėl naikinti G. B. paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, skundo motyvais nėra jokio pagrindo. Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartis paliekama galioti, o kaltinamojo G. B. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutarė:

kaltinamojo G. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Jurgis Kiškis