- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-17
- Bylos Nr.
- 2YT-2007-748/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19343-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Vilutienė
- Pareiškėjas
- S. P.
- Suinteresuotas asmuo
- L. P., valstybės įmonės Turto banko
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas ir L. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po V. M., gim. 1914 m. vasario 13 d., mirties, 1993 m. balandžio 14 d., palikimą priėmė jo sutuoktinė G. M., gim. 1935 m. gegužės 3 d., pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, nustatymo. Pareiškime nurodė, kad V. M. buvo pareiškėjos tėvas ir G. M. sutuoktinis. V. M. mirė 1993 m. balandžio 14 d. G. M. su V. M. susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjos S. P. ir suinteresuoto asmens L. P.. G. M. po V. M. mirties paveldėjo jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytą turtą, tačiau dėl paveldėjimo įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė. G. M. ir V. M. santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą – 48/100 dalis gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini) G. M. po vyro V. M. mirties toliau gyveno šioje namo dalyje, likusiu turtu rūpinosi ir mokėjo mokesčius. Po V. M. mirties nei pareiškėja, nei jos motina G. M. į notarų biurą nesikreipė, nes G. M. minėtam turtui įsigyti panaudojo savo asmenines lėšas, todėl manė, kad šis turtas priklauso tik jai, be to V. M. nors ir buvo susituokę, tačiau bendro ūkio nevedė ir santuokinio gyvenimo negyveno. V. M. daugiau vaikų neturėjo. 2016 m. kovo 28 d. mirė G. M.. Pareiškėja yra vienintelė G. M. palikimo priėmėja. G. M. 2009 m. birželio 11 d. Kauno miesto 17-ajame notaro biure sudarė testamentą, kuriuo visus jai nuosavybės teise priklausančius statinius bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini)paliko pareiškėjai. Pareiškėja - G. M. palikimo priėmėja - negali paveldėti turto, nes G. M. pati šio turto nepaveldėjo. Palikimo priėmimo faktas prašomas nustatyti palikimo priėmimo tikslu.
Teismo posėdžio metu pareiškėja savo pareiškimą palaikė ir prašė patenkinti. Paaiškino, kad miręs V. M. buvo pareiškėjos tėvas. Pareiškėjos motina G. M.. Jie buvo susituokę iki V. M. mirties. Jie gyveno Alytaus rajone, vėliau persikraustė į Kauno rajoną. Jie turėjo du bendrus vaikus – L. ir S., pareiškėją. Daugiau vaikų V. M. neturėjo. Tėvai bendrai praktiškai negyveno, tačiau išsituokę nebuvo. Jis liko gyventi Alytaus rajone. Tėvas mirė 1993 m. Po jo mirties liko 48/100 dalys namo, esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)). Turtas registruotas G. M. vardu, tačiau pirktas buvo esant santuokoje. Žemės sklypas neišpirktas. G. M. po V. M. mirties toliau gyveno toje namo dalyje, ja naudojosi, remontavo – tapetavo, tvarkė vidaus apdailą, keitė stogo dangą, remontavo ūkinį pastatą – tvarkė stogą. Name nuolat gyveno G. M. su pareiškėja, dar trumpai gyveno brolis A. L.. Nežino, ar tėvas turėjo daugiau turto, niekada nesidomėjo. Jos žiniomis dėl paveldėjimo po tėvo mirties niekas nesikreipė. Po mamos G. M. mirties pagal testamentą visą jos turtą paveldėjo pareiškėja, nes ją prižiūrėjo.
Teismo posėdžio metu buvo apklausiamas suinteresuotas asmuo L. P.. Ji paaiškino, kad yra pareiškėjos sesuo, su pareiškimu sutinka. G. M. atvyko gyventi į Kauno rajoną, kuomet S.buvo 6 metai. Paskutinius metus prieš motinos mirtį su ja kartu gyveno brolis A. L., jis daugiausia viską remontavo. Mamai prie namo buvo skirta 16 arų žemės. Tėvai nebuvo išsituokę. Po tėvo mirties darbai buvo daromi. Apie tėvo mirtį sužinojo, kuomet buvo pranešta. Su tėvu bendravo. Tėvas daugiau vaikų neturėjo. Ji pati į tėvo ir motinos palikimą nepretenduoja.
Teismo posėdžio metu buvo apklausiamas liudytojas G. P.. Liudytojas paaiškino, kad yra pareiškėjos vyras. V. M. nepažinojo, G. M. pažinojo nuo 1990 m., tiksliai neatsimena. 1993 m. G. M. gyveno viena dalyje namo, esančio Kauno r., Piliuonos k., Taikos pl. 1. Adresas laikui bėgant keitėsi. Dar ten gyveno pareiškėjos sūnus A. L.. Po 1993 m. namą remontavo, langus keitė, jis pats padėjo.
Teismo posėdžio metu buvo apklausiama liudytoja D. V.. Liudytoja paaiškino, kad ji yra pareiškėjos draugė. V. M. nepažinojo, G. M. pažinojo nuo 2000 m. ar netgi anksčiau.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė byloje atsiliepimą į pareiškimą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašo nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 31-32).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konsta tu o j a:
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustatė, kad sutuoktiniai G. M., gim. 1935m. gegužės 3 d., mirusi 2016 m. kovo 28 d., ir V. M., gim. 1914 m. vasario 13 d., miręs 1993 m. balandžio 14 d. (Mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini), Alytaus rajono Simno apylinkės 1993 m. balandžio 14 d. mirties įrašas Nr. 16, b. l. 11-12), gyvendami santuokoje (Santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 8), 1992 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3-295 nuosavybės teise įgijo 48/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 48/100 dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo įregistruoti G. M. vardu (valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašai, b. l. 16-17). Duomenų apie tai, kad santuoka buvo nutraukta byloje nėra. Santuokoje G. M. ir V. M. susilaukė dviejų vaikų, iš kurių viena – pareiškėja S. P. (gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 9-10) ir suinteresuotas asmuo L. P.. V. M. daugiau vaikų neturėjo (valstybės įmonės Registrų centro 2018 m. vasario 23 d. pažyma apie asmens duomenis, b. l. 62). G. M. turėjo sūnų A. L., gimusį 1958 m. balandžio 12 d., mirusį 2017 m. liepos 4 d. (Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 23). Po sutuoktinio V. M. mirties 1993 m. balandžio 14 d., į notaro biurą dėl paveldėjimo G. M. nesikreipė (Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarės M. B. liudijimas, b. l. 14). G. M. toliau gyveno 48/100 dalyse namo, adresu (duomenys neskelbtini). Visu priklausančiu nekilnojamuoju turtu toliau rūpinosi pati – tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius (b. l. 18-22). G. M. mirė 2016 m. kovo 28 d., po jos mirties palikimo priėmėja pagal testamentą yra pareiškėja S. P. (2009 m. birželio 11 d. G. M. testamentas, patvirtintas Kauno miesto 17-oojo notaro biuro notarės R. I., Kauno rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. B. liudijimas, b. l. 13, 15).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
Byloje pateikti įrodymai, kad G. M., gim. 1935 m. gegužės 3 d., buvo susituokusi su V. M., gim. 1914 m. vasario 13 d. Duomenų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ar liudytojo parodymų, apie tai, kad santuoka buvo nutraukta byloje nėra. G. M. po V. M. mirties toliau gyveno 48/100 dalyse gyvenamojo namo, bei naudojosi 48/100 dalimis ūkinių pastatų ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kurie buvo įgyti santuokoje su V. M., ir jais rūpinosi.
Liudytojos D. V. liudijimas byloje nevertintinas, nes jai negali būti žinomos aplinkybės, turinčios ryšį su byla (CPK 185 straipsnis, 189 straipsnio 1 dalis).
Pareiškime išdėstytos aplinkybės, suinteresuoto asmens paaiškinimai, atsiliepime nurodytos aplinkybės ir liudytojo paaiškinimai byloje yra nuoseklūs – pareiškėja, suinteresuotas asmuo ir liudytojas nurodo, kad G. M., gim. 1935 m. gegužės 3 d., po vyro V. M., gim. 1914 m. vasario 13 d. mirties 1993 m. balandžio 14 d., į notarą dėl paveldėjimo procedūrų nesikreipė, tačiau po jo mirties palikimą priėmė ir toliau faktiškai laikė savo žinioje iki savo mirties 2016 m. kovo 28 d., tinkamai atlikdama savo, kaip įpėdinės pareigas.
Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų motyvų palikimo priėmimo faktas paveldėjimui nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. M., gimusio 1914 m. vasario 13 d., mirties 1993 m. balandžio 14 d., palikimą priėmė jo sutuoktinė G. M., gim. 1935 m. gegužės 3 d., mirusi 2016 m. kovo 28 29 d., faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjai S. P., gimusiai 1973 m. kovo 7 d., paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.