- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-18
- Bylos Nr.
- 2S-1816-590/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- D. V.
- Ieškovas
- T. P. V.
- Trečiasis asmuo
- Danske Bank A
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. P. V. ieškinį atsakovei D. V. dėl įrašo santuokos metrikų knygoje panaikinimo dėl sutuoktinės kaltės ir kitų reikalavimų, ir atsakovės D. V. priešieškinį ieškovui T. P. V., išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys – Danske Bank A/S Lietuvos filialas, UAB Danske lizingas, Kredito unija Vilniaus Taupomoji kasa, „Swedbank“, AB, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-05-31 buvo gautas ieškovo T. P. V. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovės D. V. laikiną išlaikymą nepilnamečiams jų vaikams A. V. – po 1 502 Lt, o J. V. – 1085 Lt per mėnesį, mokant išlaikymą periodinėmis išmokomis. Ieškovas nurodė, kad atsakovė D. V. prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo tik iš dalies, jos teikiamas išlaikymas neužtikrina net minimalių vaikų poreikių. Nurodė, kad sūnaus A. V. išlaikymui tam, kad patenkinti jo poreikius, reikalinga 3005 Lt, o J. V. išlaikymui tam, kad patenkinti jo poreikius reikalinga 2171 Lt per mėnesį.
Atsiliepimas
Atsakovė D. V. pateiktame atsiliepime su ieškovo reikalavimais skirti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad jų abiejų nepilnamečių vaikų išlaikymui būtina išleisti 5 176 Lt per mėnesį. Pateikta išlaidų skaičiuotė yra neteisinga ir nepagrįsta įrodymais, ieškovas nepateikė pilnai duomenų apie jo realiai gaunamas pajamas. Nurodė, kad skiria išlaikymą jų nepilnamečiams vaikams, pilnai juos išlaiko, kai jie lankosi pas ją namuose Vokietijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-06-25 nutartimi ieškovo T. P. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės D. V. laikiną išlaikymą sūnui A. V. – 700 Lt ir J. V. – 600 Lt mokant per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2012-05-31 iki sprendimo priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dabartiniu metu šalių nepilnamečiai vaikai gyvena pas ieškovą T. P. V., tačiau ieškovas pats pripažįsta, tai pagrindžia ir byloje esantys įrodymai, kad šalių nepilnamečiai vaikai lankosi ir pas atsakovę Vokietijoje, kur jie yra atsakovės pilnai išlaikomi. Taip pat atsakovė skiria išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams ir lankydamasi Lietuvoje. Ieškovas pats neneigia, kad atsakovė skiria išlaikymą jų nepilnamečiams vaikams, nors jis, ieškovo teigimu, yra per mažas. Teismas nurodė, kad ieškovas nepilnai pagrindė išlaidas, kurios yra būtinos tenkinant nepilnamečių vaikų poreikius. Jos yra aiškiai per didelės, nes nėra duomenų kad šalių nepilnamečiams vaikams reikalingi kokie nors specialūs poreikiai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti jo nurodyto dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš atsakovės D. V. negali būti pilnai tenkinamas.
Šalies argumentai
Atsakovė D. V. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-25 nutartį ir ieškovo prašymą priteisti iš atskovės laikiną išlaikymą atmesti. Nurodo, kad teismas nutartyje pripažino, kad ieškovas nepagrindė išlaidų, kurios neva skiriamos nepilnamečių vaikų išlaikymui, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog šalių vaikams yra būtini kokie nors specialūs poreikiai, tačiau vis tiek nustatė, kad vaikų poreikiai yra didesni nei vidutiniai (800 Lt). Toks teismo sprendimas yra nepagrįstas. CPK 263 str. 2 d. numato, kad procesinis teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir paremtas įrodymais ir aplinkybėmis, kurios yra byloje. Kadangi ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių išlaikymo dydį, kuris yra didesnis nei nustatytas teismų praktikoje (800 Lt), manytina, kad teismo nutartis nebuvo pagrįsta įrodymais ir aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą tenkinti ieškovo prašymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, priteisdamas beveik visą rekomenduojamą išlaikymo dydį tik iš atsakovės, nepagrindė ir nenurodė nutartyje, kokio dydžio yra pagrįsti vaikų poreikiai. Dėl šios priežasties teismo nutartis laikytina nepagrįsta, todėl naikintina. Pažymi, jog teismas, pripažindamas, jog ieškovas neįrodė išlaidų, skiriamų nepilnamečių vaikų išlaikymui bei to, kad vaikai neturi kokių nors specialių poreikių, nenustatydamas vaikų poreikių tenkinančios sumos, išlaikymą iš atsakovės priteisė neatsižvelgęs į šalių turtinę padėtį ir tuo pažeidė tėvų skiriamo išlaikymo proporcingumo principą. Kaip matyti iš gyventojų pajamų mokesčių deklaracijų, ieškovo pajamos nuo 2008 m. iki 2011 m. siekė nuo 675 780 Lt iki 503 785,13 Lt, t. y. beveik po 42 000 Lt per mėnesį, o ne 13 000 Lt kaip nurodoma prašyme. Be to, pažymėtina, kad atsakovės pajamos, atskaičius mokesčius, tėra tik 8 503 Lt (2 479,29 EUR). Tad ieškovo pajamos yra 5 kartus arba 83,16 % (42000 / (42000+8503) x 100%) didesnės nei atsakovės. Taip pat nurodo, kad atsakovė pakankamą laikiną išlaikymą vaikams teikia reguliariai ir tinkamai vykdo šią pareigą (CK 3.192 str.), todėl mano, jog teismas nepagrįstai priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovės, dėl ko skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta.
Atsiliepimas
Ieškovas T. P. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Įtvirtintas vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tai, kad tėvo finansinė padėtis yra pakankamai gera, neatleidžia atsakovės nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsakovė, tik siekdama sumažinti jai tenkančios išlaikymo pareigos apimtį, samprotauja apie ieškovo ir atsakovės turtinės padėties disproporciją. Byloje esantys duomenys visiškai paneigia šiuos atsakovės samprotavimus. Atsakovė priešieškiniu siekia prisiteisti daugiau kaip 100 000 Lt piniginę kompensaciją bei 1/2 nekilnojamojo turto, todėl jos turtinė padėtis taip pat nėra bloga, o atsakovės gaunamos pajamos yra visiškai pakankamos, kad ji galėtų prie vaikų išlaikymo prisidėti atitinkamai po 700 ir 600 litų mokamo laikino išlaikymo nuo 2012-05-31.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-25 nutartis keistina.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo T. P. V. ieškinį atsakovei D. V. dėl įrašo santuokos metrikų knygoje panaikinimo dėl sutuoktinės kaltės ir kitų reikalavimų, ir atsakovės priešieškinį ieškovui. Ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams jų vaikams – A. V. – po 1 502 Lt, o J. V. – po 1 085 Lt per mėnesį, mokant išlaikymą periodinėmis išmokomis. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-06-25 nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą sūnui A. V. – 700 Lt ir J. V. – 600 Lt, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2012-05-31 iki sprendimo priėmimo dienos. Atsakovė, nesutikdama su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Pagal CPK 375 str. teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str., atsižvelgdamas į vaikų interesus. Pagal CK 3.65 str. 2 d. 4 p. teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Pagal CPK 144-148 str. teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Pažymėtina, jog atsakovės pateikti argumentai apeliacinės instancijos teismui, kad ji pakankamą laikiną išlaikymą vaikams teikia reguliariai ir tinkamai vykdo šią pareigą (CK 3.192 str.), nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, nes laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir prioritetas teikiamas vaiko interesų apsaugai. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia būtinybės užtikrinti vaikų poreikius, o kartu ir nesudaro teisinio pagrindo panaikinti laikinai priteistą išlaikymą nepilnamečių šalių sūnų išlaikymui, nes šiuo metu berniukai gyvena kartu su tėvu, kuris rūpinasi kasdieniais vaikų poreikiais, užtikrindamas vaikų interesus.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, jog šalių nepilnamečiai vaikai turi kokių nors specialių poreikių ar, kad jų poreikių tenkinimui yra reikalingas didesnis nei vienos minimalios mėnesio algos dydžio laikinas išlaikymas. Asižvelginat į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės D. V. priteisė didesnį nei vienos minimalios mėnesio algos dydžio laikiną išlaikymą šalių vaikams, t. y. A. V. – 700 Lt, J. V. – 600 Lt, mokant per mėnesį periodinėmis išmokomis, todėl nutartis šioje dalyje keistina, priteisiant iš atsakovės laikiną išlaikymą kiekvienam sūnui po 400 Lt kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo 2012-05-31 iki sprendimo priėmimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutarė:
Atsakovės D. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartį pakeisti, priteistą iš atsakovės D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą sūnums A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. V., gim. (duomenys neskelbtini), sumažinant iki 400 Lt kiekvienam, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos.