- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-20
- Bylos Nr.
- 2A-1105-275/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-05201-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Everina“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Everina“ ieškinį atsakovui J. K. dėl neteisėto skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Gintarinė nafta“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 25 673,20 Lt pradelstų mokėjimų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2010-10-14 tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta sutartis Nr. 2010-07-14, pagal kurią tretysis asmuo pirko iš ieškovo suskystintas dujas. Ieškovas susitarė su atsakovu, kad suskystintos dujos bus tiekiamas tik gavus pastarojo garantijas. Atsakovas įsipareigojo apmokėti sąskaitas asmeniškai. Dėl PVM sąskaitos- faktūros Nr.EVI000019425 buvo išrašytas atsakovo 2011-02-18 garantinis raštas; dėl PVM sąskaitos- faktūros Nr.EVI000019479 – 2011-02-18 garantinis raštas; dėl PVM sąskaitos-faktūros Nr.EVI000019605 - 2011-03-04 garantinis raštas; dėl PVM sąskaitos-faktūros Nr.EVI000019678 -2011-03-08 garantinis raštas; dėl PVM sąskaitos-faktūros Nr.EVI000020186 – 2011-04-29 garantinis raštas. Nurodė, kad nurodytos PVM sąskaitos nebuvo apmokėtos, o trečiajam asmeniui iškelta bankroto byla, todėl pareiga atsiskaityti su ieškovu kilo atsakovui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai. Priteisė ieškovei iš atsakovo 25 673,20 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2515 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš atsakovo 23,05 Lt pašto išlaidų.
Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta sutartis Nr. 2010-07-14, kuria ieškovas įsipareigojo parduoti, o trečiasis asmuo – pirkti suskystintas naftos dujas. Atsakovas 2011-02-18, 2011-03-04, 2011-03-08 ir 2011-04-29 raštais garantavo savo asmeninėmis lėšomis už trečiojo asmens įsipareigojimų vykdymą. Trečiasis asmuo pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsiskaitė iš dalies. Vilniaus apygardos teismas 2012-01-09 nutartimi patvirtino BUAB „Gintarinė nafta“ kreditorių finansinius reikalavimus, tame tarpe ir ieškovo reikalavimą 235.614,01 Lt sumai trečiąja eile. Teismas konstatavo, kad atsakovas buvo išdavęs ieškovui paprastąsias garantijas (CK 6.90 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad garantinių raštų tekstai yra visiškai aiškūs ir leidžiantys daryti išvadą, kad buvo išduota paprastoji garantija. Teismas atmetė atsakovo teiginius, kad ginčijamuose raštuose nesant nurodytos konkrečios garantijos sumos yra pagrindas manyti, kad tarp šalių susiklostė laidavimo teisiniai santykiai. Atsakovas tiksliai įvardijo pinigines sumas, kurios turėjo būti apmokėtos nurodytais terminais. Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo pažeidė prievolių vykdymo sąlygas ir terminus, todėl ieškovui atsirado teisinis pagrindas pasinaudoti atsakovo išduotais raštais – garantijomis. Garantas neturi teisės atsisakyti mokėti garantijoje nurodytą sumą net ir tuo atveju, kai skolininkui iškelta bankroto byla. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta sutartis Nr. 2010/11/09 „Dėl dujų autocisternos tiekimo“, tai neatleido trečiojo asmens nuo įsipareigojimo pagal 2010-07-14 sutartį vykdymo.
Teismas, konstatavęs, kad ginčijami raštai yra garantija, nepasisakė dėl laidavimo galiojimo terminų taikymo ir skaičiavimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-05-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos aiškinimu, kad jis išdavė ieškovei garantijas, o ne laidavimo raštus ir tarp ginčo šalių susiklostė garantijos, o ne laidavimo teisiniai santykiai. Atsakovas savo atsakomybę suvokia ne kaip subsidiarią, bet kaip solidariąją, nes prieš kreditorių įsipareigojama kartu su skolininku iš anksto, t.y. sudarant pagrindinį sandorį. Atsakovas prisiėmė atsakomybę kartu su skolininku jau žinodamas pagrindinės prievolės kilmę ir mastą, kas būdinga laidavimo teisiniams santykiams. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas raštuose pavartojo sąvoką „garantuoju“ negali tapti lemiama kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos jos turėjo sudarydamos sutartį.
2. Atsakovas sudarant sutartį dėl suskystintų dujų pirkimo – pardavimo buvo trečiojo asmens l.e.p. vadovas, todėl didesnė tikimybė, kad buvo laiduota, o ne išduoti garantiniai raštai.
3. Kvalifikavus tarp šalių susiklosčiusius santykius kaip laidavimo teisinius santykius, ieškinys turėjo būti atmestas konstatavus terminuoto laidavimo pabaigą (CK 6.88 str.).
Atsiliepimas
Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
1. Garantijų tekstas trumpas, aiškus ir nedviprasmiškas. Šis tekstas gali būti aiškinamas kaip surašytas, t.y. atsakovo rašytinė garantija. Apeliantas savo atsikirtimus grindžia abstrakčiu pamąstymu, jog atsakovas savo atsakomybę suvokia kaip solidarią, o ne kaip subsidiarią. Tai, kad prieš kreditorių įsipareigojama iš anksto arba tai, kad iš anksto žinoma prievolės kilmė bei mastas, jokiu būdu nėra skiriamasis laidavimo bruožas, nes iš esmės visais prievolių užtikrinimo atvejais dėl to susitariama iš anksto.
2. Neaišku, kuo atsakovo kaip bendrovės vadovo statusas lemia „didesnę tikimybę, jog buvo laiduota“. Bendrovės vadovo ranka įrašytas žodis „garantuoju“ turėtų būti skaitomas būtent taip, kaip parašytas.
3. Ieškovas ir atsakovas nėra sudarę laidavimo sutarties. Byloje yra vienašališki rašytiniai atsakovo įsipareigojimai, kuriais jis garantuoja savo asmeninėmis lėšomis ir turtu banko sąskaitose už trečiąjį asmenį. Vilniaus apygardos teismas 2012-01-09 nutartimi patvirtino trečiojo asmens kreditorių finansinius reikalavimus ir tokiu būdu patvirtino ieškovo reikalavimo pagal PVM sąskaitos- faktūras Nr.EVI000019425, Nr.EVI000019479, Nr.EVI000019605, Nr.EVI000019678, Nr.EVI000020186 pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas tenkintinas.
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio mėn. 29 d. nutartimi proceso dalyviai buvo įpareigoti pateikti byloje naujus įrodymus dėl aplinkybės, ar nėra prievolės apmokėti už pirktas suskystintas dujas ieškovui įvykdęs tretysis asmuo BUAB „Gintarinė nafta“, ar tarpusavio priešpriešinių reikalavimų užskaitymo būdu tretysis asmuo nėra apmokėjęs prašomos priteisti skolos ieškovui.
Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, kad UAB „Gintarinė nafta“ nėra pareiškusi jokia forma, jog įskaitymo būdu apmoka šioje byloje nagrinėjamas sąskaitas - faktūras (Nr.EVI000019425, Nr.EVI000019479, Nr.EVI000019605, Nr.EVI000019678, Nr.EVI000020186). Vilniaus apygardos teismui 2012-01-09 nutartimi patvirtinus BUAB „Gintarinė nafta“ kreditorių finansinius reikalavimus, tuo pačiu buvo patvirtintas ieškovo reikalavimo pagal aukščiau nurodytas sąskaitas –faktūras pagrįstumas.
Atsakovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ( b.l.153-155) nurodė, kad po sąskaitos Nr. EVI 000019425 išrašymo 2011-02-14, buvo atlikti trečiojo asmens keturi mokėjimai bendrai 30700 Lt sumai, t.y.: 2011- 02-15 - 9500 Lt sumai; 2011- 02-17 - 12 300 Lt sumai; 2011-02-18 - 2000 Lt sumai; 2011-02-18 - 8700 Lt sumai. Atsakovas nurodė, kad pateiktos tiekėjų –pirkėjų suvestinės ( b.l.44-48) grafoje „debetas“ yra įtrauktos tokios sumos kaip 2011-01-11d. -7972,55, 2011-01-27 -3590,84 , 2011-02-28 -13495,52 Lt, tai reiškia, kad ieškovas buvo įsigijęs iš trečiojo asmens suskystintų dujų už tokią sumą. Nurodė, kad įvertinus periodinės tiekėjų/pirkėjų suvestinės duomenis, akivaizdu, kad šalys vykdė priešpriešinius užskaitymus.
Trečiojo asmens atstovas bankroto administratorius pateikė Vilniaus apygardos teismo 2012-01-09 ir 2012-03-09 nutarčių nuorašus, paaiškindamas, kad šios nutartys patvirtina, jog UAB „Gintarinė nafta“ skola ieškovui 235 614,01 Lt, iš šios sumos patvirtintas ir 25 673,20 Lt ieškovo reikalavimas trečiajam asmeniui, paaiškino, jog patikrinus atsiskaitymus pagal sąskaitas –faktūras Nr.EVI000019425, Nr.EVI000019479, Nr.EVI000019605, Nr.EVI000019678, Nr.EVI000020186, nustatyta, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje nėra dokumentų, įrodančių, kad pagal šias sąskaitas pinigų sumos būtų įskaitytos kaip priešpriešiniai reikalavimai.
Šie įrodymai vertintini, nagrinėjant apeliacinį skundą, kadangi pateikti teisėjų kolegijai padarius išvadą, jog visapusiškam bylos išnagrinėjimui tikslinga įpareigoti šalis pateikti byloje papildomus įrodymus.
Nustatyta, kad atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog tarp ieškovo ir trečiojo asmens vyko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų užskaitymai, bei skolos pagal ieškovo nurodytas sąskaitas-faktūras buvo dengiamos prieš tai buvusiomis permokomis ir atliekamomis priemokomis. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB “Gintarinė nafta“ nevykdant įsipareigojimų pagal 2010-07-14 sutartį ir Vilniaus apygardos teismui 2011-03-07 galutiniu sprendimu nustačius, jog UAB „Gintarinė nafta“ neapmokėjo sąskaitų-faktūrų, atsakovas turi atsakyti, kaip garantavęs už UAB „Gintarinė nafta“ prievoles, yra nepagrįsta. Tai, kad ieškovas reiškia ieškinį atsakovui pagal sąskaitas-faktūras, kurios buvo išrašytos po ieškinio pateikimo kitoje byloje, kurioje galutiniu 2011-03-07 teismo priimtu sprendimu (b.l.41-42) buvo paliktas nepakeistas 2010-12-23 preliminarus sprendimas ir iš trečiojo asmens ieškovui priteista 274 866,48 Lt skolos, 696,91 Lt palūkanų ir kt., reiškia, kad šių sumų priteisimas ieškovui iš trečiojo asmens nesusijęs su ieškovo reikalavimu šioje byloje, nes jis reiškia ieškinį už skolą, susidariusią kitu laikotarpiu, nei buvo nagrinėjamas skolos susidarymo laikotarpis civilinėje byloje Nr. 2-3900-798/2011. Tai leidžia daryti išvadą, kad civilinėje byloje Nr. 2-3900-798/2011 nebuvo nagrinėjama aplinkybė, ar tretysis asmuo yra apmokėjęs ieškovui pagal sąskaitas –faktūras Nr.EVI000019425, Nr.EVI000019479, Nr.EVI000019605, Nr.EVI000019678, Nr.EVI000020186, kurios buvo išrašytos laikotarpiu nuo 2011-02-14 iki 2011-04-27, todėl teismo pareiga buvo padaryti išvadą šioje byloje, ar tretysis asmuo yra apmokėjęs pagal šias sąskaitas. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo šios aplinkybės, todėl šį pažeidimą turi ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ( CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė ( b.l. 31-35), jog laikotarpiu, kai atsakovas išdavė laidavimo raštus, suskystintų dujų tiekimas buvo vykdomas pagal 2010-11-09 sutartį ( b.l.36-38). Byloje turi būti įvertinta ir automobilinių suskystintų dujų pirkimo pardavimo sutartis, sudaryta 2010-11-08 ( b. l. 39-40), kuria tretysis asmuo, kaip pardavėjas, įsipareigojo parduoti pirkėjui UAB „Everina“ suskystintas dujas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad ieškovas tiekė suskystintas dujas pagal nurodytas kaip ieškinio pagrindas sąskaitas-faktūras remiantis 2010-07-14 sutartimi, yra nepagrįsta, nes, kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2011-03-07 galutinio sprendimo ( b.l.41-42), priimto byloje tarp ieškovo ir trečiojo asmens, ieškovas 2010-11-04 pranešimu informavo UAB “Gintarinė nafta“ , kad tiekimas pagal 2010-07-14 sutartį nutraukiamas. Tai leidžia priimti atsakovo paaiškinimus, kad ieškovas tiekė dujas trečiajam asmeniui tuo laikotarpiu, kai atsakovas pasirašė garantijų raštus ( b.l.10, 12,14,17,19), pagal 2010-11-09 sutartį. Byloje turi būti nustatyta, už kokią sumą tretysis asmuo pardavė ieškovui dujų po 2010-11-08 sutarties pasirašymo, nes atsakovas į ieškininį reikalavimą atsikirto, jog tarp sutarties šalių buvo vykdomi priešpriešinių reikalavimų užskaitymai, ir UAB „Gintarinė nafta“ padengė ne tik savo įsiskolinimus pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. EVI000019425, Nr.EVI000019479, Nr.EVI000019605, Nr.EVI000019678, Nr.EVI000020186, bet ir ženkliai sumažino savo įsiskolinimą, priteistą Vilniaus apygardos teismo 2011-03-07 sprendimu. Atsakovas pateikė įrodymą - pardavimo faktūrų žurnalo kopiją ( b. l. 43), iš kurios matyti, kad UAB „Everina“ nupirko iš trečiojo asmens laikotarpyje nuo 2010-11-30 iki 2011-03-03 prekių už 77565,71 Lt. Tretysis asmuo, kaip teigia ieškovas ir pateikia apmokėjimų lentelę (b.l.20), dalinai apmokėjo sąskaitas, viso laikotarpyje nuo 2011-02-14 iki 2011-04-27 sumokėdamas 121 224,71 Lt. Kuo remiantis ieškovas teigia, kad tretysis asmuo apmokėjo būtent tokias sumas pagal jo nurodytas sąskaitas, ieškovas nenurodo. Nustatyta, kad mokėjimus tretysis asmuo atlikdavo nenurodydamas, pagal kurias iš ieškovo išrašytų sąskaitų perveda sumas. Ieškovas pagal 5 sąskaitas-faktūras, kurių pagrindu reiškia ieškinį, prašė apmokėti 152 032,48 Lt. Laikotarpiu, kai šios sąskaitos buvo išrašytos ir ieškovas pirko dujas iš trečiojo asmens, už kurias turėjo sumokėti pagal 2011-02-28 ir 2011-03-03 sąskaitas faktūras 16 897,62 Lt. Įrodymų, kad ieškovas būtų apmokėjęs šias ir kitas sumas už pirktas iš trečiojo asmens dujas, ieškovas nepateikė, todėl priimtinas atsakovo aiškinimas, kad tarp šalių vyko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų užskaitymas. Tai patvirtina ir susirašinėjimo tarp bendrovių buhalterių kopijos ( b.l.43-57), iš kurių teksto matyti, kad buvo suderinamos skolos. Kaip matyti iš susirašinėjimo turinio, ieškovo vyr. buhalterė siuntė užskaitos aktus trečiojo asmens buhalteriui. Nei viena iš šalių nepateikė byloje užskaitos aktų, kurie minimi susirašinėjime, todėl byloje neįrodyta aplinkybė, jog būtent pagal sąskaitas, kurios nagrinėjamos byloje, nebuvo atliktos užskaitos ir jos liko neapmokėtos. Pripažintina, kad tokius įrodymus turėjo pateikti ieškovas, teigiantis, kad būtent pagal jo pateiktas 5 sąskaitas nebuvo sumokėta. Nesant byloje įrodymų, kad ieškovas apmokėjo trečiajam asmeniui už dujas, pirktas laikotarpyje nuo 2010-11-30 iki 2011-03-03, ieškovui neneigiant fakto, kad jis įsigijo iš trečiojo asmens dujų už atsakovo suvestinėje nurodytą 77565,71 Lt sumą ( b.l.43), darytina išvada, kad tarp šalių buvo susiklostę santykiai, jog užskaitomi trečiojo asmens reikalavimai už parduotas dujas ieškovui, mažinant sumą, mokėtiną trečiojo asmens ieškovui už patiektas dujas pagal 2010-11-09 sutartį. Kaip matyti iš periodinės tiekėjų/pirkėjų suvestinės ( b.l.44-48), tretysis asmuo vykdė laikotarpiu, kai buvo išrašytos sąskaitos-faktūros Nr.EVI000019425, Nr.EVI000019479, Nr.EVI000019605, Nr.EVI000019678, Nr.EVI000020186 ne tik tuos mokėjimus, kurie nurodyti ieškovo pateikoje lentelėje ( b.l.15), bet eilę kitų mokėjimų laikotarpiu nuo 2011-02-14 iki 2011-04-27 ir vėliau, iki 2011-09-16, todėl nėra pagrindo byloje daryti išvadai, kad nepilnai buvo apmokėtos būtent 5 sąskaitos, pagal kurias ieškovas reiškia ieškinį. Kadangi po šių sąskaitų išrašymo tretysis asmuo pervedė ieškovui žymiai didesnę sumą, nei reiškiamas reikalavimas atsakovui šioje byloje, ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovo pateikti duomenys apie atliktus trečiojo asmens mokėjimus tiekėjų-pirkėjų suvestinėje nurodytos sumos būtų nepagrįstos, darytina išvada, kad tretysis asmuo yra apmokėjęs sąskaitas Nr.EVI000019425, Nr.EVI000019479, Nr.EVI000019605, Nr.EVI000019678, Nr.EVI000020186, todėl ieškinys atsakovo atžvilgiu atmestinas. Pripažintina, kad net ir neįskaitant priešpriešinio vienarūšio trečiojo asmens reikalavimo ieškovui, pagal suvestinės duomenis trečiojo asmens atlikti mokėjimai po nagrinėjamų 5 sąskaitų išrašymo, viršijo šiose sąskaitose nurodytas sumas. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad liudytojas G. D., buvęs UAB „Gintarinė nafta“ buhalteris, parodė, jog nėra konkretaus dokumento, patvirtinančio skolos padengimą, tačiau iš teismo posėdžio, įvykusio 2012-04-17, protokolo matyti, kad tokio paaiškinimo šis liudytojas nedavė ( b.l.101). Liudytojas parodė, jog bendrovės apskaitoje skolos faktiškai skaitėsi padengtos, buvo likusi ankstesnė skola, kuri pagal susitarimą buvo užšaldyta. Nurodė, jog negalima pamatyti skolų padengimo iš konkretaus dokumento, mėnesio gale tarpusavio aktu buvo įskaitoma susidaręs priešpriešinis įsiskolinimas, konkrečios sąskaitos faktūros aktuose nefigūravo. Šie parodymai leidžia daryti išvadą, kad tretysis asmuo nesumokėjo ieškovui visos, priteistos 2011-03-07 teismo sprendimu skolos, todėl buvo pagrindas jį įtraukti į UAB „Gintarinė nafta“ kreditorių sąrašą mažesnei, nei priteista sumai- 235 614,01 Lt.
CK 6.130 straipsnio 1 dalis numato priešpriešinių vienarūšių reikalavimų užskaitymą, o CK 6.131 straipsnio 1 dalis numato, kad pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo įskaitymui, tačiau tai, kad tarp šalių per ilgą laiką susiklosto komerciniai santykiai, kuriais atliekami užskaitymai, tuo atveju, kai nėra nei vienos šalies atskiro dokumento-pareiškimo apie užskaitymą, tarpusavio skolos suderinimai aktai pripažintini tinkamu vienarūšių priešpriešinių reikalavimų užskaitymu.
Trečiojo asmens atstovas - bankroto administratorius prašo ieškinį atmesti, nurodydamas, kad pagal nurodytas sąskaitas - faktūras ieškovas įtrauktas į kreditorių sąrašą UAB „Gintarinė nafta“ bankroto byloje, todėl ieškinys atmestinas CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Tvirtinant kreditorių sąrašą Vilniaus apygardos teismo 2012-01-09 nutartimi, nebuvo nagrinėjama aplinkybė, pagal kurias sąskaitas- faktūras kreditoriui nėra apmokėta bankrutuojančios įmonės, o patvirtinta bendra, per visą bendradarbiavimo laikotarpį likusi skola kreditoriui, todėl trečiojo asmens atstovo paaiškinimai dėl skolos susidarymo pagal konkrečias sąskaitas-faktūras, atmestini. Tai, kad tvirtinant kreditorinį reikalavimą, byloje nebuvo proceso dalyviu atsakovas J. K., reiškia, kad nebuvo išspręstas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu.
Teismo sprendimas naikinamas LR CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismui netinkamai įvertinus įrodymus byloje apie atsiskaitymus, vykusius tarp sutarties šalių pagal sutartis ir netinkamai įvertinus 2011-03-07 teismo sprendimo išvadas.
Apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad atsakovas buvo laiduotoju, o ne garantavo už trečiojo asmens skolos grąžinimą, atmestini, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais šioje dalyje, tačiau ieškinys atmestinas kitais, aukščiau nurodytais motyvais.
Ieškovo atstovas nurodė, jog apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kadangi apeliantas ieškovui išdavė ne garantijas, o laidavimo raštus. Tai, kad apeliantas prašo panaikinti teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, nenurodydamas kaip nepagrįstų teismo išvadų, vertinant įrodymus dėl skolos pagal konkrečias sąskaitas, nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, esant prašymui panaikinti visą teismo sprendimą, neturi patikrinti kitų teismo išvadų, kurios remiantis patenkintas ieškinys. CPK 320 straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas nagrinėti bylą neperžengiant apeliacinio skundo ribų, reiškia, kad negali būti panaikinta ar pakeista ta teismo sprendimo dalis, kuri nėra skundžiama. Nesant įstatyme nuostatos, jog teismas , apeliacine tvarka tikrindamas teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, gali remtis tik tais argumentais, kurie nurodyti apeliaciniame skunde, darytina išvada, kad pripažinęs skunde nurodytą prašymą pagrįstu, jį gali tenkinti ir kitais motyvais, nei nurodyti apeliaciniam skunde.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 170 Lt žyminio mokesčio, nuo kitos dalies – 600 Lt buvo atleistas. Patenkinus skundą, iš ieškovo priteistina atsakovui 170 Lt, kitą dalį – 600 Lt ieškovas turi sumokėti valstybei. Be to, pašto išlaidos byloje sudaro - 23,05 Lt pirmosios instancijos teisme ir 21,78 Lt - apeliacinės instancijos teisme, viso 44,84 Lt, jas turi atlyginti valstybei ieškovas. Bendra suma, priteistina iš ieškovo valstybei – 644,84 Lt.
Atsakovas pateikė dokumentus apie apmokėjimą advokatei už atstovavimą pirmosios instancijos teisme bei dokumento surašymą - 1200 Lt ( b. l. 90-91), bei už atstovavimą ir apeliacinio skundo surašymą – 1000 Lt. Kadangi skundas buvo patenkintas, atsakovo turėtas išlaidas turi atlyginti ieškovas ( CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bendra atlygintina suma už atstovavimą yra 2200 Lt, ši suma atitinka LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija
nusprendė:
Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti.
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui J. K. (a/k (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „Everina“ (j.a.k. 300560144) 2370 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Everina“ 644,84 Lt (j.a.k. 300560144) valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752)) pašto ir žyminio mokesčio išlaidų.