- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-15
- Bylos Nr.
- ATP-506-487/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-04804-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutarimo, kuriuo V. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d. 150 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. - 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., V. P. paskirta galutinė subendrinta nuobauda - 3500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. nubaustas už tai, kad 2012-10-09, apie 17.14 val., Vilniuje, Savanorių pr.- Gerosios Vilties g. sankryžoje, vairuodamas automobilį Seat Leon valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Savanorių prospekto sukdamas į kairę, t.y. Gerosios Vilties g., nedavė kelio automobiliui R. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Savanorių prospektu važiuojančiam tiesiai, dėl to susidūrė ir buvo apgadinti abu automobiliai. Po eismo įvykio, pažeisdamas KET reikalavimus, pasišalino iš įvykio vietos, apie įvykį nepranešė policijai, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde V. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nurodo, jog teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, netinkamai jas įvertino ir padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi vien tiesiogiai įvykio nemačiusių liudytojų nenuosekliais ir prieštaringais parodymais.
Pažymi, jog byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent V. P. įvykio dieną vairavo automobilį. Teigia, kad, nors automobilis Seat Leon v.n. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jam, jis jį vairuoja retai. Atkreipia dėmesį į tai, kad minėtą automobilį galėjo vairuoti kitas asmuo – bet kuris valdybos narys. Nurodo, jog teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo D. M. parodymais, kuris nurodė, neva jis automobilio vairuoti negalėjo, jo neatsiklausęs. Be to, fakto, jog būtent apeliantas vairavo automobilį įvykio metu nepatvirtino ir teismo posėdyje dalyvavęs Institucijos atstovas. Pažymi, jog apylinkės teismas nepagrįstai visas abejones vertino ne jo naudai.
Atkreipia dėmesį į tai, jog liudytojas R. M., telefonu pranešęs apie įvykį, kategoriškai nepatvirtino, kad automobilį Seat Leon vairavo būtent jis, nurodydamas, jog vairuotojas buvo žilstelėjusių plaukų. Teigia, kad tokius išorinius požymius atitiktų daugelis Lietuvos profsąjungos lygos narių.
Nurodo, jog teismas nepagrįstai jo paaiškinimus apie automobilio apgadinimus įvertino kaip nelogiškus. Anot apelianto, stovinčio automobilio apgadinimų jis nematė, kadangi jis buvo specialiai pastatytas taip, kad nesimatytų apgadintas šonas.
Nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
V. P. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Motyvuojamoji dalis
D. V. P. veiksmų kvalifikavimo
Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog V. P. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Pagal šio pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Pripažįstant asmenį kaltu minėto pažeidimo padarymu, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.
Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas V. P. kaltės dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų nepripažino, nurodydamas, kad jis jokio automobilio įvykio dieną nevairavo, tačiau jo kaltė, apgadinus kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę bei pasišalinus iš įvykio vietos, yra įrodyta liudytojų K. Č. paaiškinimu (b.l. 7), D. V. paaiškinimu (b.l. 8), kuriame nurodytas aplinkybes ji patvirtino teismo posėdžio metu, liudytojo R. M. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, policijos pareigūno G. Č. tarnybiniu pranešimu (b.l.4), jo parodymais teismo posėdyje, pranešimu bendros pagalbos centrui (b.l. 10), foto lentelėmis (b.l 15, 16, 18, 19 24-30), eismo įvykio schema (b.l. 5), papildomais duomenimis apie eismo įvykį, kita byloje esančia medžiaga.
Liudytoja D. V. tiek pirminiame paaiškinime, tiek teismo posėdyje nurodė eismo įvykio aplinkybes ir automobilio Seat vairuotojo veiksmus po automobilių susidūrimo, o taip pat nurodė šio automobilio judėjimo kryptį (b.l. 55).
R. M., tiek telefonu policijos pareigūnei (b.l. 31), tiek teismo posėdyje apklaustas liudytoju, nurodė jo matytas eismo įvykio aplinkybes ir eismo įvykyje dalyvavusių automobilių judėjimo kryptis bei vairuotojų veiksmus. Liudytojas nurodė automobilį Seat Leon vairavusio vyriškio išorinius požymius, nupiešė eismo įvykio planą, taip pat nurodė aiškiai matęs, jog tiesiai važiavusios moters automobilio nepraleido į kairę sukusio automobilio Seat vairuotojas (vyriškis) ir kad po susidūrimo automobilis Seat įvažiavo į pirmą kiemą, esantį Gerosios Vilties gatvės kairėje pusėje.
Liudytojas policijos pareigūnas G. Č. tiek tarnybiniame pranešime (b.l. 4), tiek bylą nagrinėjant teismo posėdyje paaiškino, kad į eismo įvykio vietą, t.y. Savanorių pr. Gerosios Vilties g. sankryžą vyko pagal gautą pranešimą. Automobilis Renault susidūrimo vietos buvo patrauktas ir stovėjo Gerosios Vilties gatvėje. Nukentėjusioji ir eismo įvykio liudytoja paaiškino, kad kitas automobilis- Seat iš įvykio vietos pasitraukė, nurodė jo pasitraukimo kryptį. Su kolega jie bandė ieškoti to automobilio, tačiau jo nerado.
Apklaustas teismo posėdyje liudytojas D. M. parodė, kad įvykio dieną jis V. P. ir kitus asmenis nuvežė į susitikimą, kuris truko maždaug iki 13 -14 val. Automobiliu, kuriame kartu važiavo ir Jasiulaitis, jis grįžo į būstinę. Pastatė automobilį Vykinto g. prie būstinės. Kas vairavo automobilį 17 val. - jis nežino. D. M. niekada nėra paėmęs automobilio be jo savininko žinios, kadangi juo važinėdavo tik darbo reikalais. Kurą automobiliui pirkdavo tas, kas jį vairuodavo, nes jokios oficialios automobilio panaudojimo apskaitos nebuvo. Be liudytojo, V. P. automobilį vairuodavo dar du-trys žmonės. Kartais automobiliu V. P. duodavo pasinaudoti ir tada, kai pats nevažiuodavo. Apie eismo įvykį sužinojo iš paties V. P., praėjus nemažiau kaip savaitei po įvykio.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, apylinkės teismas nutarime pagrįstai rėmėsi liudytojų D. V., R. M., G. Č. bei D. M. teismo posėdyje duotais parodymais, kaip nuosekliais, neprieštaraujančiais vieni kitiems ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, kitiems byloje esantiems įrodymams bei vieni kitus papildančiais. Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį bei liudytojus sietų kokie nors asmeniniai santykiai, todėl abejoti jų parodymuose bei paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Ta aplinkybė, jog D. M. ir V. P. sieja darbiniai santykiai, taip pat nesudaro pagrindo abejoti jo duotais nuosekliais parodymais, kuriuos jis davė, būdamas teismo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos eismo įvykio vietoje, adresu Savanorių pr. - Gerosios Vilties g. sankryžoje judėjusių automobilių Seat Leon, v.n. (duomenys neskelbtini) ir automobilio Renault, v.n. (duomenys neskelbtini) kryptys (b.l. 5).
Foto lentelėse (b.l. 15, 16, 18, 19) bei papildomuose duomenyse apie įvykį (b.l. 6) užfiksuoti automobilio Renault v.n. (duomenys neskelbtini), apgadinimai: apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės bei automobilio Seat Leon v.n. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: priekinis dešinės pusės sparnas, priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis.
Iš pranešimo bendros pagalbos centrui (b.l. 10) matyti, kad pranešimas apie eismo įvykį gautas 2012-10-09 17.15 val., pranešėjas nurodė, kad adresu Gerosios Vilties g., Savanorių pr. link Gerosios Vilties g. pasišalino automobilis Seat v.n. (duomenys neskelbtini), kuris važiuodamas kliudė ir apgadino pranešėjos automobilį R. C., v/ n (duomenys neskelbtini) laukia vietoje.
Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, V. P. savo kaltės dėl padarytų pažeidimų nepripažino ir nurodė, kad eismo įvykio metu jis automobilio nevairavo. Nurodė, kad jo asmeniniu automobiliu naudojasi daugelis profsąjungos narių, kadangi kito automobilio jie neturi. Automobilio dokumentai ir rakteliai būna kitame kambaryje. Protokole nurodytą dieną jo automobilį vairavo D. M., kai po susirinkimo parvežė jį į ofisą, padėjo raktelius į sutartą vietą. Tą dieną buvo dvejuose susirinkimuose, antrasis truko nuo 15 iki 18.30 val. Nei tą, nei kitą dieną automobiliu nesinaudojo, apie tai, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje - sužinojo iš policijos ir tik tada pastebėjo įlenktas keleivio pusės dureles. Niekas iš bendradarbių neprisipažino, kad vairavo automobilį. Analogiškas aplinkybes V. P. nurodė ir pirminiame paaiškinime (b.l. 23).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. P. teismo posėdyje išreikšta pozicija, kad automobilio įvykio metu nevairavo, jį galėjo vairuoti kitas asmuo, pirmos instancijos teismo pagrįstai atmesta, kaip paneigta byloje esančiais įrodymais - liudytojų tiesiogiai mačiusių eismo įvykį, parodymais, kurie pripažinti patikimais, teismui pateikta rašytine bylos medžiaga. Pažymėtina, jog tarnybiniuose pranešimuose pareigūnė R. L. yra nurodžiusi, kad, tiriant eismo įvykio aplinkybes, liudytojas R. M. jai telefonu apibūdino automobilį Seat Leon vairavusio vyriškio išvaizdą - tai maždaug 50 metų amžiaus vyras, žilstelėjusių plaukų (b.l. 31). Apylinkės teismas, vertindamas vėlesnius R. M. paaiškinimus, kad negali detalizuoti automobilį Seat vairavusio vyro išorės apibūdinimo, pagrįstai įvertino tą aplinkybę, jog nuo autoįvykio praėjo daug laiko, todėl rėmėsi pirminiais jo paaiškinimais.
Kaip matyti iš byloje esančios V. P. fotonuotraukos (b.l. 38), ji atitinka liudytojo R. M. nurodytus požymius. Be to, kaip jau minėta, liudytojas D. M. priešingai, nei nurodo apeliantas, teisme patvirtino, jog įvykio metu automobilio Seat nevairavo, be V. P. leidimo minėto automobilio neimdavo.
Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad iš vaizdo įrašo negalima nustatyti, jog įvykio metu automobilį Seat Leon, v.n. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent V. P., tačiau šis faktas yra nustatytas liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais. Be to, apylinkės teismas, spręsdamas V. P. kaltės klausimą, vaizdo įrašo kaip įrodymo nevertino ir juo nesivadovavo.
Pagal K. Č. pranešimą ir jos nurodytus duomenis - eismo įvykyje dalyvavusio automobilio spalvą, markę ir kitus nurodytus duomenis policijos pareigūnai atliko visapusišką patikrinimą, t.y. nustatė eismo įvykį sukėlusio automobilio buvimo vietą, savininką bei asmenį, vairavusį automobilį eismo įvykio metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų pagrindu apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad V. P., sukdamas į kairę, nedavė kelio automobiliui R. C. v.n. (duomenys neskelbtini), važiuojančiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, pažeidė KET 161, 232 punktų reikalavimus ir tuo sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Šiais veiksmais jis padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str.2 d. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, V. P. inkriminuotas pažeidimas Kelių eismo taisyklių 232 punkto, kuriame nustatyta pareiga užpildyti eismo įvykio deklaraciją tais atvejais, kai eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą.
Byloje nustatyta, kad eismo įvykio deklaracija nebuvo užpildyta, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, V. P. išvažiavo iš eismo įvykio vietos, neatlikęs nei vienos iš šių pareigų, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad V. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad V. P. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį.
Taigi, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė be paminėtų liudytojų parodymų, yra įrodyta kita bylos medžiaga. Konstatuotina, kad V. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. - jis, vairuodamas transporto priemonę, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį svetimo turto apgadinimus, ir pasišalino iš įvykio vietos, pažeisdamas KET reikalavimus. Šios aplinkybės nustatytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad apylinkės teismas pažeidė ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. numatytas nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.