- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-01
- Bylos Nr.
- 2-8203-563/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05878-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Olcvikienė
- Kategorijos
- 129.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas antstolis Aleksandras Selezniovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydamas išaiškinti, ar antstoliui iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutarties Nr. 3K-7-364/2010 priėmimo dienos pilnai įvykdžius 2009-02-03 Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. 172/2008 reikalavimus ir 2010-02-20 patvarkymu Nr. S-7234 užbaigus vykdomosios bylos Nr. 0010/09/00512 vykdymą, gali būti tęsiamas skolos išieškojimas iš kito skolininkams S. B. ir A. B. nuosavybės teise priklausančio turto. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad vykdant 2009-02-03 Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. 172/2008 reikalavimus, 2009-04-14 išieškotojui UAB „Būsto paskolų draudimas“ už 320000,00 Lt buvo perduotas iš pirmųjų varžytynių neparduotas skolininkams priklausantis įkeistas turtas, 2010-02-20 patvarkymu Nr. S-7234 vykdomoji byla Nr. 0010/09/00512 buvo užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, vykdomasis dokumentas grąžintas jį išdavusiai institucijai. Antstolio kontoroje gautas išieškotojo UAB „Būsto paskolų draudimas“ raštas dėl likusios skolos išieškojimo, kuriuo išieškotojas prašo tęsti skolos išieškojimo veiksmus ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieškoti iš kito skolininkų turto.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdė vykdomąją bylą Nr. 0010/09/00512 pagal 2009-02-03 Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 172/2008 dėl įkeisto daikto, t. y. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 93,68 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio S. B. ir A. B., pardavimo iš varžytinių. Išieškotojas minėtoje vykdomojoje byloje yra UAB „Būsto paskolų draudimas“. Vykdomajame dokumente nurodyta, kad skolininkų ir įkeisto daikto savininkų S. B. ir A. B. skola išieškotojui yra 493594,30 Lt. Vykdant 2009-02-03 vykdomojo rašto Nr. 172/2008 reikalavimus, įkeistas daiktas 2009-04-14 turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0010/09/00512 už 320000,00 Lt perduotas išieškotojui UAB „Būsto paskolų draudimas“. Antstolis, vadovaudamasis LR CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2010-02-20 patvarkymu Nr. S-7234 užbaigė vykdomąją bylą visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą.
Jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti (LR CPK 589 str. 1 d.). Ši įstatymo nuostata reiškia, kad teismo procesinio sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to, siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo, sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Aiškindamas sprendimą (nutartį), teismas negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas (nutartis), išspręstų klausimų ribų. Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2009).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010 yra išaiškinęs, kad hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto; antstolis vykdo hipotekos teisėjo nutartį (LR CPK 558 str. 2 d., 586 str. 1 d., 587 str.). Vykdydamas hipotekos teisėjo nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių, antstolis atlieka priverstinį įkeisto daikto pardavimą. Jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus LR CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto. LR CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos „turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka“ aiškinimas taip, kad nevisiškai patenkinus savo reikalavimą iš įkeisto daikto kreditorius privalo reikšti atitinkamą ieškinį skolininkui teisme ir likusi, netenkinta iš įkeisto daikto, reikalavimo dalis gali būti patenkinta (išieškota) tik esant dėl to priimtam teismo sprendimui, neatitiktų nurodytos teisės normos paskirties, sisteminio jos aiškinimo, prieštarautų bendriesiems teisės principams.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, nors antstolis vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/00512 atliko iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 išaiškinimo civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, atsižvelgiant į tai, kad antstoliui atliekant vykdymo veiksmus ir po jų atlikimo LR CPK 558 straipsnio 2 dalies, 586 straipsnio 1 dalies, 587 straipsnio ir LR CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos yra nepasikeitusios, bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą šių teisės normų aiškinimą, teismas išaiškina, kad antstolis privalo vadovautis šiuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktu išaiškinimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas
nutarė:
išaiškinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui, kad, jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, antstolis, kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ pasinaudojus LR CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininkų turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus LR CPK nustatyta tvarka ir likusi neįvykdyta skolinio įsipareigojimo dalis gali būti išieškota iš kito skolininkams S. B. ir A. B. nuosavybės teise priklausančio turto.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu per šį teismą Klaipėdos apygardos teismui.