Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei Rūtai Rudžinskaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)skundą dėl administracinio nusižengimo byloje dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM vyriausiosios specialistės (duomenys neskelbtini)priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu D. K. pakartojo savo skundą, prašo administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti, kadangi ji administracinio nusižengimo nepadarė. Iš jos atžvilgiu priimto nutarimo turinio jai nesuprantama kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu (jų konkretus turinys) ir kada konkrečiai ji neva netinkamai panaudojo valdžią ar jos nepanaudojau savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. (duomenys neskelbtini)ji nukentėjo nuo sutuoktinio T. K. panaudoto fizinio smurto ir ji niekaip negalėjo kontroliuoti pastarojo naudojamo fizinio smurto prieš ją. Ji nurodė, kad būtent T. K., naudodamas fizinį smurtą prieš ją, grubiai pažeidė nepilnamečių vaikų teises bei teisėtus interesus. Nutarime nėra nurodyta konkrečiai ką neteisėto ji padarė ir kokią konkrečią teises normą ji pažeidė. 2 ar 3 keiksmažodžius ji išsakė smurtaujančio sutuoktinio atžvilgiu dėl emocinio šoko ir tie keiksmažodžiai buvo išsakyti negirdint nepilnamečiams vaikams. (duomenys neskelbtini)tiesiogiai prieš vaikus ir jiems girdint neišreiškė jokių žodžių, neatlikau jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto panaudojimo priešingai vaiko interesams. Jos subjektyvinė pusė nebuvo nukreipta į vaiko teisių pažeidimą. Nutarime ignoruojama, kad jos elgesys, pasakyti žodžiai niekaip nebuvo nukreipti į nepilnamečių vaikų interesų pažeidimą, o kelių pasakytų keiksmažodžių, nesusilaikius dėl prieš ją panaudoto smurto. Nei vienas iš nepilnamečių vaikų negirdėjo. Teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Jos padaryto tariamo administracinio nusižengimo esmė nutarime nėra atskleista, ji suformuluota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis ir tik bendrais bruožais. Nurodyta, kad aš neva neįgyvendinau pareigos rūpintis saugia, vaikų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi aplinka, taip pat sveikata, jų fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaikus nesmurtinio elgesio, plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jiems informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jų teisių pažeidimo, atsižvelgiant į jų amžių ir brandą. Nutarime nenurodyta kada konkrečiai ji neva neįgyvendino išvardintų pareigų ir kaip konkrečiai tai pasireiškė. (duomenys neskelbtini)fizinio smurto prieš ją panaudojimas iš T. K. pusės niekaip nesudaro pagrindo teigti, kad ji neva netinkamai panaudojau tėvų valdžią arba jos nepanaudojau nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

Institucijos atstovė siūlo skundą atmesti, kaip nepagrįstą. D. K. tiek savo rašytuose paaiškinimuose, tiek savo skunde pripažino, kad konfliktavo su sutuoktiniu, keikėsi vaikų akivaizdoje. Vaikai savo paaiškinimuose patvirtino minėtą aplinkybę bei nurodė, kad sutuoktinių prašė nekonfliktuoti. Nutarimas yra išsamus, aiškus, jame aiškiai nurodyta, kad buvo konfliktuojama bei D. K. keikėsi būtent (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

D. K. skunde bei savo paaiškinime nurodė, kad priimtas nutarimas neatitinka keliamų reikalavimų, t.y. nenurodyta kuo pasireiškė jos neteisėti veiksmai, nenurodyta kada ir kur ji atliko neteisėtus veiksmus, nenurodyta kokį įstatymą ji pažeidė.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 615 str. 4 d. numatyta: „Jeigu nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, o už asmens padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje kaip viena iš administracinių nuobaudų numatytas įspėjimas, administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, nerašydamas administracinio nusižengimo protokolo, priima nutarimą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Nutarimo turinys turi atitikti šio kodekso 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Šis nutarimas gali būti skundžiamas šio kodekso nustatyta tvarka kaip ne teismo tvarka priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje.”

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 618 str. 2 d. nurodyta: „ Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.“

Susipažinus su (duomenys neskelbtini)Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini): matyti, kad jis atitinka ANK 618 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus, t.y. jame nurodyta, kad: įvykis įvyko (duomenys neskelbtini); nepilnamečiai vaikai gyvena smurtaujančioje nepilnamečiams vaikams nesaugioje aplinkoje, nes pareiškėja vaikų akivaizdoje konfliktavo su sutuoktiniu T. K., vartojo keiksmažodžius; nesilaikyta blanketinių normų, t.y. Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str. 1 d., 31 str. 3 d. 1 p., Civilinio kodekso 3.155 str. 2 d. reikalavimų auklėjant nepilnamečius vaikus. D. K. nurodyta aplinkybė, kad nutarimas neatitinka ANK 618 str. 2 d. reikalavimų, nepagrįsta, todėl atmestina.

ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams”.

ANK 73 straipsnyje nurodytos normos yra blanketinės. Šiuo atveju D. K. padarydama administracinį nusižengimą nesilaikė teisės normų, įtvirtintų CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, VTAPĮ 13 straipsnio 1 dalyje, 31 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Šiose teisės normose nurodyta: CK 3.155 straipsnio 2 dalyje „Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje“. VTAPĮ 13 straipsnio 1 dalyje „Vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą“, 31 straipsnio 3 dalies 1 punkte „kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą“.

Įstatymų leidėjas yra reglamentavęs, kad tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, CK 3.155 straipsnio, apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. VTAPĮ 21 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Tėvai, nevykdydami įstatymuose nustatytų pareigų, savo vaikams daro žalą, kadangi neužtikrina teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi.

ANK 73 straipsnis, reglamentuojantis tėvų ir vaikų santykius, yra numatytas ANK IX skyriuje, kuris įtvirtina administracinius nusižengimus, susijusius su vaikais ir šeima, todėl daroma išvada, kad šiuo teisės pažeidimu yra kėsinamasi į įstatymu ginamas vaikų teises ir interesus, tuo padarant jiems žalą. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams.

Skunde ir pateiktame paaiškinime teigiama, kad nutarime nurodyti pažeidėjos veiksmai nesudaro ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, nes jos veiksmuose nėra jokios kaltės, nes nagrinėjimu atveju prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, 2 ar 3 keiksmažodžius ji išsakė smurtaujančio sutuoktinio atžvilgiu dėl emocinio šoko ir tie keiksmažodžiai buvo išsakyti negirdint nepilnamečiams vaikams, tačiau teismo vertinimu su tokiais D. K. argumentais sutikti nėra pagrindo. Priešingai, jau vien nutarime nurodytos aplinkybės, kad nepilnamečiai vaikai gyvena smurtaujančioje, nepilnamečiams vaikams nesaugioje aplinkoje; sutuoktinių vaikų teigimu, tėvai vienas kito atžvilgiu dažnai vartoja keiksmažodžius, tarp tėvų dažnai vyksta konfliktai, nesutarimai paneigia D. K. nurodytas aplinkybes. Tokia situacija namuose neužtikrina vaikams saugių gyvenimo sąlygų. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti medžiaga. Visų pirma pažymėtina, kad byloje esančios Vaiko situacijos vertinimo anketos (b. l. 19-66) kuriose užfiksuotos Pareiškėjos vaikų J. K., A. K., N. K. nurodytos aplinkybės, kuriuose nurodyta, kad vaikų teigimu, tėvai tarpusavyje nuolat nesutaria, konfliktuoja, ginčijasi, vienas kitą kaltina, vartoja keiksmažodžius. Anot vaikų jie dažnai tai girdi. Vien jau šios pačių pareiškėjos vaikų patvirtina, kad jos elgesys rodo netinkamą pavyzdį savo vaikams, neužtikrina jiems saugios aplinkos, teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas vaikų fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi. Jau vien faktas, kad patys pareiškėjos vaikai, nurodo, kad jų gyvenamoji aplinka yra nesaugi, kad jie dažnai mato netinkamą tėvų elgesį, jų konfliktus, patvirtina D. K. kaltę. Aplinkybes, kad vaikai auga nesaugioje, konfliktiškoje aplinkoje, kurioje tėvai nuolat konfliktuoja vienas kito atžvilgiu, engia vienas kitą, vienas kitą provokuoja, vartoja keiksmažodžius patvirtina ir byloje esantis nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 68-80), kuriame užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad tarp tėvų yra labai konfliktiški santykiai jau gan ilgą laiką, pasireiškiantys tiek fiziniu, tiek psichologiniu smurtu vienas prieš kitą, kurį ne tik mato Pareiškėjos vaikai, tačiau ir jaučia. Pažymėtina ir tai, kad minėtame nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad pagal nustatytas aplinkybes tiriant įvykį buvo nustatyta, kad D. K. elgesyje gali būti ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl surinkta medžiaga buvo perduota atitinkančiai institucijai, turinčiai įvertinti jos elgesį. Todėl iš nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad D. K. netinkamai elgdamasi vaikų akivaizdoje, neapsaugojo vaikų nuo neigiamos socialinės aplinkos poveikio, neužtikrino jiems saugių gyvenimo sąlygų.

„Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Pastarieji veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu (muštynės, necenzūriniai žodžiai, keliantys vaikui baimę), taip pat laikytini priešingais vaiko interesams. Tokiu būdu, tėvų konfliktai, darantys žalą vaiko psichikai, patenka į ATPK 181 str. (galiojusio iki 2016-12-31) aprašyto teisės pažeidimo sudėtį” (LVAT nutartis Nr. N62-485/2011).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nustatytų aplinkybių visumą, daroma išvada, kad D. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Tai patvirtina byloje ištirtos ir nustatytos aplinkybės.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM vyriausiosios specialistės (duomenys neskelbtini)priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti D. K. skunde išsakytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 str., 640 str., 642 str.,-

nutaria:

D. K. skundo netenkinti.

Palikti galioti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM vyriausiosios specialistės (duomenys neskelbtini)priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.