Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-12-10 · Administracinė byla Nr. eI2-10368-631/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-12-10
Bylos Nr.
eI2-10368-631/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01313-2025-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
M. M. K.
Atsakovas
Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos
Advokatai
Andrius Kremensas
Kategorijos
  • 6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 7.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI2-10368-631/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01313-2025-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.6; 7.9; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Egidijos Puzinskaitės, Eglės Žulytės-Janulionienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Kokštaitei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Andriui Kremensui,atsakovės atstovams Sauliui Balčiūnui, Tadui Marcinkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos M. M. K. skundą atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kariuomenė, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Teisme 2025 m. kovo 31 d. gautas pareiškėjos M. M. K. patikslintas skundas. Patikslintame skunde pareiškėja prašo: 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VDI) Kauno teritorinio skyriaus 2025 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. SD-2-2701 „Dėl informacijos apie j. eil. M. M. K. pateikimo”; 2) panaikinti Inspekcijos 2025 m. kovo 7 d. Nr. SD-129-4682 sprendimą dėl įvykio, įvykusio vykdant tarnybines funkcijas 2024 m. gegužės 29-30 d. karei M. M. K., tyrimo Nr. sd-129-4682; 3) įpareigoti Inspekciją priimti 2025 m. vasario 3 d. pareiškėjos skundą Nr. B-0636; 4) įpareigoti Inspekciją išnagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka 2025 m. vasario 3 d. pareiškėjos skundą Nr. B-0636.

Pareiškėja skunde paaiškina, kad savanoriškai atliko privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje, pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalione, laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2025 m. sausio 31 d. 2024 m. lapkričio 9 d. pareiškėja pateikė Batalionui tarnybinį pranešimą dėl patirtos stuburo traumos su prašymu atlikti nelaimingo atsitikimo tyrimą. Atlikęs tyrimą, Batalionas priėmė sprendimą – Lietuvos kariuomenės Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono 2025 m. sausio 16 d. Tarnybinio tyrimo išvadą Nr. NA-1 dėl j. eil. M. M. K. traumos tarnybos metu. 2025 m. vasario 3 d. pareiškėja pateikė skundą Nr. B-0636 atsakovui dėl Bataliono sprendimo 2025 m. sausio 16 d. Nr. NA-1. 2025 m. vasario 7 d. VDI Kauno teritorinis skyrius priėmė sprendimą Nr. SD-2-2701 atsisakyti tirti nelaimingą atsitikimą darbe. 2025 m. vasario 8 d. skundu Nr. B-0637 pareiškėja apskundė Kauno teritorinio skyriaus sprendimą VDI. 2025 m. vasario 25 d. pareiškėja pateikė atsakovui Krašto apsaugos ministerijos (KAM) išaiškinimą. 2025 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. SD-129-4682 atsakovas atmetė pareiškėjos 2025 m. vasario 8 d. skundą Nr. B-0637 ir atsisakė priimti skundą dėl Bataliono 2025 m. sausio 16 d. Tarnybinio tyrimo išvados Nr. NA-1.

Pareiškėjos vertinimu, 2025 m. vasario 3 d. pareiškėjos skundas Nr. B-0636 privalo būti pateiktas, priimtas ir tiriamas Inspekcijos šių teisės aktų pagrindu: 2003 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 (toliau – ir DSSĮ) 4 str. 2 d.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimas Nr. 1118 „Dėl nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai); 2005 m. lapkričio 10 d. Krašto apsaugos ministro įsakymo Nr. V-1484 „Dėl nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) tyrimo ir apskaitos krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 3 p.

Pasak pareiškėjos, atsakovė atsisakė priimti pareiškėjos skundą jos sukurtu melagingu pagrindu, esą, nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą atliko Tarnybinio tyrimo komisija, o ne Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo komisija. Tikrovė yra priešinga šiems atsakovės teiginiams. Atsakovės sprendimai atsisakyti priimti pareiškėjos skundą yra neteisėti, todėl turi būti panaikinti. Atsakovė turi būti įpareigota pareiškėjos skundą priimti ir jį ištirti.

Pareiškėjos vertinimu, susidaro įtarimas, kad valdininkai rengiant ir priimant skundžiamą sprendimą tyčia melavo tikslu pakenkti teisėtam pareiškėjos interesui. Tokį elgesį pareiškėja vertina kaip piktnaudžiavimą tarnyba. Valdininkų piktnaudžiavimas daro didelę žalą valstybės reputacijai, griauna piliečių pasitikėjimą savo valstybe, daro žalą teisėtiems piliečių interesams.

Nurodo, kad pareiškėja yra Lietuvos pilietė, kuri savanoriškai davė priesaiką su ginklu rankose, savo gyvybės kaina, ginti Tėvynę, įskaitant ir prieš ją piktnaudžiaujančius valdininkus. Dabar pilietė turi žvelgti į šių valdininkų asmenyse suformuotą iškreiptą Tėvynės veidą, kuris jai meluoja. Pilietė, stojusi ginti Tėvynės ir patyrusi traumą, dabar Tėvynės vardu iš valdininkų gauna „rūpestį“ ir „padėką“. Šių dienų tarptautinės padėties grėsmės patvirtina, kad Tėvynės gynyba yra ypatingai svarbi ir prioritetinė visos valstybės veiklos sritis, todėl yra svarbu tinkamai įvertinti bendrininkų grupės veikas. Priešingu atveju jie ir toliau savo kenkėjiška veikla darys Tėvynės gynybą jaunajai kartai atgrasia, griaus ir naikins šiuo metu ypatingai reikalingą piliečių pasitikėjimą tarpusavyje ir valstybe.

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo teismo tenkinti jos skundą, bei priimti atskirąją nutartį dėl VDI atsakingų inspektorių veiksmų, išsiunčiant nutartį socialinės apsaugos ir darbo ministrui.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad įvykis įvyko, kai M. M. K., vykdydama Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono vado 2024 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. V-600 „Dėl II inžinerijos kuopos dalyvavimo lauko pratybose „Pionieriaus pavasaris I“ Brigados generolo Kazio Veverskio poligone organizavimo“, 2024 m. gegužės 29-30 dienomis dalyvavo lauko pratybose. M. M. K. 2024 m. lapkričio 11 d. tarnybiniame pranešime Nr. PP-5450 „Dėl patirtos stuburo traumos (išvaržos)“, aprašė aplinkybes, kuriomis, jos manymu, susižalojo nugarą. Minėtame tarnybiniame pranešime karė teigė, kad „2024 m. gegužės mėn. su būriu dalyvavome pratybose, kurių metu su atakos (15 kg) ir žygio (35 kg) ekipuotėmis daug žygiavom, šliaužėm, atlikom fizinius pratimus. Šių pratybų pabaigoje su žygio ekipuote turėjome žygiuoti, tada pirmą kartą pajutau stiprų nugaros apačios skausmą, negalėjau kvėpuoti ir paeiti “

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad įvykis pareiškėjai įvyko vykdant tarnybines pareigas (tarnyboje, pratybų metu), todėl šio įvykio tyrimui Nuostatai nėra taikomi. Įvykis, kurio metu pareiškėja, vykdydama Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono vado 2024 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. V-600 „Dėl II inžinerijos kuopos dalyvavimo lauko pratybose „Pionieriaus pavasaris I“ Brigados generolo Kazio Veverskio poligone organizavimo“, 2024 m. gegužės 29-30 d. dalyvavo lauko pratybose ir patyrė traumą yra ištirtas. Įvykio išvados pateiktos Lietuvos kariuomenės Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono 2025 m. sausio 16 d. tarnybinėje tyrimo išvadoje Nr. NA-1.

Išvadoje konstatuota, kad vadovaudamasi tarnybinio tyrimo metu surinkta informacija, bataliono Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo komisija nustatė, kad M. M. K. nugaros skausmas atsirado tarnybos metu, dalyvaujant lauko pratybose bei vykdant tarnybines funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad nėra informacijos, patvirtinančios faktą, kad M. M. K. dėl minėto sveikatos sutrikdymo buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas bent vienai dienai, šis karės sveikatos sutrikdymas neatitinka nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) sąvokos turinio, todėl negali būti pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe (tarnyboje).

Teigia, kad specialiuose teisės aktuose nurodyti subjektai, kuriems priskiriama įvykių, įvykusių aptariamiems pareigūnams, tyrimo prerogatyva, ištyrę įvykius ir surašę atitinkamos formos aktus, šių aktų VDI neteikia, įvykiai nėra VDI apskaitomi.

Pažymi, kad šiuo atveju stebima teisės normų kolizija turėtų būti sprendžiama vadovaujantis Lex superior derogat legi inferiori principu: turi būti taikomos teisės akto, esančio aukščiau teisės aktų hierarchijoje norma (aukštesnės galios (įstatymo, LRV nutarimo) normos), todėl pareiškėjos išsakomą nuomonę vertina kritiškai, nes ministro įsakymo nuostatos negali išplėsti ar siaurinti Vyriausybės nutarimo ar DSSĮ taikymo ribų. Taip pat labai svarbūs yra materialieji darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų taikymo pareigūnams, vykdantiems veiklą, kuriai būdingi specifiniai veiklos požymiai, aspektai.

Atsiliepimas

Atsakovė mano, kad aptariamo ginčo atveju nei DSSĮ, nei Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961, normos netaikytinos, todėl skundo tyrimo išdavoje VDI inspektoriui sprendimo priėmimui dėl taikytų prevencijos priemonių atitikimo darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, dėl rizikos priimtinumo (kario, pareigūno atliekamų funkcijų metu rizika buvo priimtina, toleruotina ar nepriimtina), nėra teisinių pagrindų ir tokie sprendimai neįmanomi.

Atsakovės vertinimu, įvykis pareiškėjai atsitiko vykdant tarnybines pareigas (tarnyboje, pratybų metu), todėl šio įvykio tyrimui Nuostatai nėra taikomi, o pareiškėja, nesutikdama su įvykio tyrimo išvadomis, jeigu Apraše nėra nurodyta tarnybinio tyrimo išvados apskundimo tvarka, siekdama ginti savo galimai pažeistas teises ir/ar teisėtus interesus, turėjo kreiptis į teismą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, apie teismo procesą trečiasis suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė pastiklintame skunde dėstomus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai akcentavo krašto apsaugos ministro įsakyma, kuriame nurodoma, kad nelaimingi atsitikimai tiriami pagal vyriausybės patvirtintus nuostatus, pagal šiuos nuostatus, nelaimingi atsitikimai Kariuomenėje skundžiami Inspekcijai. Pareiškėjos atstovui akivaizdu, kad tyrimą atliko netinkama komisija ir todėl nepagrįstai atsisakė skundą priimti ir jį ištirti. Pažymi, kad esminis ginčas byloje kyla dėl skundo institucijoje priėmimo ir išnagrinėjimo. Pareiškėjos atstovas po atsakovės atstovo klausimo patikslino, kad pareiškėjos atstovo minimas įsakymas yra priimtas, tačiau nėra paskelbtas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad iki šio ginčo apie minimą įsakymą Inspekcijai nebuvo žinoma. Akcentuoja, kad įvykis atsitiko per pratybas, atitinkamai, Inspekcija nekontroliuoja tokių saugos ir sveikatos reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus 2025 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. SD-2-2701 „Dėl informacijos apie j. eil. M. M. K. pateikimo” ir Inspekcijos 2025 m. kovo 7 d. Nr. SD-129-4682 sprendimo dėl įvykio, įvykusio vykdant tarnybines funkcijas 2024 m. gegužės 29-30 d. karei M. M. K., tyrimo Nr. sd-129-4682, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad ginčo įvykis (patirta trauma susižalojant nugarą) įvyko, kai pareiškėja, vykdydama Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono vado 2024 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. V-600 „Dėl II inžinerijos kuopos dalyvavimo lauko pratybose „Pionieriaus pavasaris I“ Brigados generolo Kazio Veverskio poligone organizavimo“, 2024 m. gegužės 29-30 d. dalyvavo lauko pratybose.

Pareiškėja 2024 m. lapkričio 11 d. tarnybiniame pranešime Nr. PP-5450 „Dėl patirtos stuburo traumos (išvaržos)“, aprašė aplinkybes, kuriomis, jos manymu, susižalojo nugarą. Minėtame tarnybiniame pranešime karė teigė: „2024 m. gegužės mėn. su būriu dalyvavome pratybose, kurių metu su atakos (15 kg) ir žygio (35 kg) ekipuotėmis daug žygiavom, šliaužėm, atlikom fizinius pratimus. Šių pratybų pabaigoje su žygio ekipuote turėjome žygiuoti, tada pirmą kartą pajutau stiprų nugaros apačios skausmą, negalėjau kvėpuoti ir paeiti“.

Dėl minėto įvykio pareiškėja 2025 m. vasario 4 d. VDI Kauno teritoriniam skyriui pateikė skundą, kuriame buvo prašoma panaikinti Lietuvos kariuomenės Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono 2025 m. sausio 16 d. tarnybinio tyrimo išvadą Nr. NA-1 dėl. J. eil. M. M. K. traumos tarnybos metu bei atlikti naują minėto įvykio tyrimą.

VDI Kauno teritorinio skyriaus specialistai, išnagrinėję skundą, 2025 m. vasario 7 d. priėmė sprendimą pripažinti, kad įvykis pareiškėjai įvyko vykdant tarnybines pareigas (tarnyboje, pratybų metu), todėl įvykis tiriamas Lietuvos kariuomenės tarnybinius santykius nustatančiuose atitinkamuose statutuose ir įstatymuose nustatyta tvarka.

Pareiškėja, nesutikdama su VDI Kauno teritorinio skyriaus sprendimu, 2025 m. vasario 10 d. VDI pateikė skundą „Dėl VDI Kauno teritorinio skyriaus sprendimo atsisakyti tirti nelaimingą atsitikimą darbe“. VDI DSS specialistai, atliekantys nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo kokybės užtikrinimo vidinės kontrolės procedūras, ištyrė pareiškėjos skunde pateiktus argumentus, įvertino VDI Kauno teritorinio skyriaus sprendimą, kuriuo atsisakyta atlikti įvykio tyrimą, ir 2025 m. kovo 6 d. pateikė išvadas Nr. EVD-36 (toliau – ir Išvados).

DSS specialistai konstatavo, kad Nuostatai nustato pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo, įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo, apskaitos, tyrimo dokumentų saugojimo, skundų, susijusių su tyrimu, nagrinėjimo tvarką. Įvykis pareiškėjai įvyko vykdant tarnybines pareigas (tarnyboje, pratybų metu), todėl šio įvykio tyrimui Nuostatai nėra taikomi.

Įvykio išvados pateiktos Lietuvos kariuomenės Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono 2025 m. sausio 16 d. tarnybinėje tyrimo išvadoje Nr. NA-1. Išvadoje konstatuota, kad vadovaudamasi tarnybinio tyrimo metu surinkta informacija, bataliono Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo komisija nustatė, kad M. M. K. nugaros skausmas atsirado tarnybos metu, dalyvaujant lauko pratybose bei vykdant tarnybines funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad nėra informacijos, patvirtinančios faktą, kad M. M. K. dėl minėto sveikatos sutrikdymo buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas bent vienai dienai, šis karės sveikatos sutrikdymas neatitinka nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) sąvokos turinio, todėl negali būti pripažintinas nelaimingu atsitikimu darbe (tarnyboje).

2025 m. kovo 7 d. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius pasirašė sprendimą Nr. SD-129-4682 „Dėl įvykio, įvykusio vykdant tarnybines funkcijas 2024 m. gegužės 29-30 d. karei M. M. K., tyrimo“, kuriuo pripažino, kad nėra pagrindo skirti įvykio, kurio metu M. M. K., vykdydama Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono vado 2024 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. V-600 „Dėl II inžinerijos kuopos dalyvavimo lauko pratybose „Pionieriaus pavasaris I“ Brigados generolo Kazio Veverskio poligone organizavimo“, 2024 m. gegužės 29-30 d. dalyvaudama lauko pratybose pajuto nugaros skausmus, tyrimą.

Pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus 2025 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. SD-2-2701 „Dėl informacijos apie j. eil. M. M. K. pateikimo” ir Inspekcijos 2025 m. kovo 7 d. Nr. SD-129-4682 sprendimu dėl įvykio, įvykusio vykdant tarnybines funkcijas 2024 m. gegužės 29-30 d. karei M. M. K., tyrimo Nr. sd-129-4682, kreipėsi į teismą su skundu.

Inspekcija, vykdydama savo funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymu (toliau – ir VDI įstatymas), taip pat kitais teisės aktais, nustatančiais VDI kompetencijos ribas.

Pažymėtina, kad 1989 m. birželio 12 d. Tarybos Direktyvos 89/391 (kurios nuostatos yra inkorporuotos į DSSĮ nuostatas) 2 straipsnio 2 dalis numato, kad ši direktyva netaikoma toms sritims, kurių ypatumai, būdingi tam tikrai specifinei valstybės tarnybos veiklai, tokiai kaip ginkluotosios pajėgos ir policija, arba tam tikrai specifinei veiklai civilinės saugos srityje, neišvengiamai jai prieštarauja. Tuo atveju darbuotojų sauga ir sveikata turi būti užtikrinama, kiek galima labiau atsižvelgiant į šioje direktyvoje nustatytus tikslus.

Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų laikymosi kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo (toliau – darbdaviai), ir tais atvejais, kai savarankišką veiklą vykdo savarankiškai dirbantys asmenys, jeigu jiems taikomi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimai.

DSSĮ 4 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad krašto apsaugos pareigūnams ir kariams, vidaus tarnybos sistemos, valstybės saugumo ir kitų institucijų pareigūnams, kurių tarnybinius santykius nustato atitinkami statutai ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas, šio Įstatymo bei kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nuostatos netaikomos tik tais atvejais, kai šie asmenys vykdo veiklą, kuriai būdingi specifiniai veiklos požymiai. Šių institucijų pareigūnų ir karių tarnybą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose privalo būti nustatyti saugos ir sveikatos reikalavimai jiems vykdant specifinę veiklą.

Įvykių darbe, nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo tvarką reglamentuoja Nuostatai. Vadovaujantis Nuostatų 3 punktu, įvykiai darbe, įvykę vykdant tarnybines pareigas krašto apsaugos sistemos pareigūnams ir kariams, žvalgybos pareigūnams, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų institucijų pareigūnams, kurių tarnybinius santykius nustato atitinkami statutai ar įstatymai, kai šie pareigūnai vykdo veiklą, kuriai būdingi specifiniai veiklos požymiai, tiriami jų tarnybinius santykius nustatančiuose atitinkamuose statutuose ir įstatymuose nustatyta tvarka.

Taigi, aukščiau pateiktos teisės aktų nuostatos suponuoja vienareikšmišką išvadą, kad atvejais, krašto apsaugos sistemos pareigūnams ir kariams vykdant veiklą, kuriai būdingi specifiniai veiklos požymiai, DSSĮ, kitų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų normos, taip pat ir Nuostatų normos, netaikytinos.

DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo: 1) organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip nurodyta šio Įstatymo 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma įvertinus profesinę riziką pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kokie kenksmingi ir (ar) pavojingi veiksniai nustatyti darbo vietose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojai gali būti darbo laiku, kokie profesinės rizikos įvertinimo rezultatai, kokių prevencijos priemonių imtasi profesinei rizikai šalinti ar mažinti. Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje Profesinės rizikos vertinimo bendruosius nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras. (DSSĮ 39 straipsnio 1, 3, 4 dalys).

DSSĮ 44 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti.

Pažymėtina, kad nagrinėjamo ginčo atveju nei DSSĮ, nei Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961, normos netaikytinos, todėl skundo tyrimo išdavoje VDI inspektoriui sprendimo priėmimui dėl taikytų prevencijos priemonių atitikimo darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, dėl rizikos priimtinumo (kario, pareigūno atliekamų funkcijų metu rizika buvo priimtina, toleruotina ar nepriimtina) nėra teisinių pagrindų ir tokie sprendimai nepriimami.

Kaip jau minėta, ginčo įvykis įvyko pareiškėjai vykdant tarnybines pareigas (tarnyboje, pratybų metu), todėl šio įvykio tyrimui Nuostatai nėra taikomi, o įvykis tiriamas Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V- 379 (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. V-732 redakcija) nustatyta tvarka, kuri reglamentuoja Tarnybinio tyrimo komisijos uždavinius, funkcijas, teises, dokumentų ir informacijos pateikimą komisijai, jų tvarkymą, komisijos darbo organizavimą, sprendimų priėmimą, veiklos finansavimą ir atsakomybę. Komisija priima sprendimą dėl kario mirties ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu.

Vienkartinių kompensacijų, mokamų kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo atveju, išmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-420 (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2024 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. V-628 redakcija) nustato vienkartinės kompensacijos kariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai karys nužudytas ar jo sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, arba kariui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, taip pat sutrikus kario sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos įforminimo ir mokėjimo tvarką.

Apraše nustatyta, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 6–11 dalyse numatytos vienkartinės kompensacijos mokamos, atsižvelgiant į Tarnybinio tyrimo komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379 „Dėl Tarnybinio tyrimo komisijos sudėties ir nuostatų partvirtinimo“ sprendimą, kuriuo nustatomas kario sveikatos sutrikimo priežastinis ryšys su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu (kompensacija, mokama nustačius sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvykis, kurio metu pareiškėja, vykdydama Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono vado 2024 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. V-600 „Dėl II inžinerijos kuopos dalyvavimo lauko pratybose „Pionieriaus pavasaris I“ Brigados generolo Kazio Veverskio poligone organizavimo“, 2024 m. gegužės 29-30 d. dalyvavo lauko pratybose ir teigė patyrusi traumą, buvo ištirtas. Įvykio išvados pateiktos Lietuvos kariuomenės Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono 2025 m. sausio 16 d. tarnybinėje tyrimo išvadoje Nr. NA-1. Minėtoje išvadoje konstatuota, kad bataliono Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo komisija nustatė, jog M. M. K. nugaros skausmas atsirado tarnybos metu, dalyvaujant lauko pratybose bei vykdant tarnybines funkcijas. Komisija atsižvelgė į tai, kad nebuvo informacijos, galėjusios patvirtinti faktą, kad M. M. K. dėl minėto sveikatos sutrikdymo buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl vertino, kad karės sveikatos sutrikdymas neatitinka nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) sąvokos turinio, ir negalėjo būti pripažintinas nelaimingu atsitikimu darbe (tarnyboje).

Teismas vertina, kad VDI Kauno teritorinio skyriaus patarėja - vyriausioji darbo inspektorė tinkamai atliko skundo nagrinėjimo veiksmus, kadangi įvykis, dėl kurio pareiškėja kreipėsi į VDI, buvo ištirtas, atsižvelgiant į Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379 (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. V-732 redakcija), nustatytą tvarką. Todėl teisingas ir pagrįstas galiojančiu teisiniu reglamentavimu yra vyriausiosios darbo inspektorės atsakymas pareiškėjos atstovui, kad įvykis tiriamas Lietuvos kariuomenės tarnybinius santykius nustatančiuose atitinkamuose statutuose ir įstatymuose nustatyta tvarka.

VDI 2025-03-07 sprendimas Nr.SD-129-4682 pripažinti, kad nėra pagrindo skirti įvykio tyrimą taip pat vertintinas, kaip teisingas ir pagrįstas įstatyminiu reglamentavimu (VDI įstatymo nuostatos) bei 2025-03-06 Išvadomis, kuriose detaliai ištirta pareiškėjos atvejo situacija, remiantis aktualiu teisiniu reglamentavimu. Ta aplinkybė, kad Išvadose ir ginčijame sprendime nesivadovauta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-1484 patvirtintu Nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) tyrimo ir apskaitos krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašu, nei Išvadų, nei Sprendimo nedaro negaliojančiais ar neteisėtais, kadangi Aprašas taikomas išimtinai krašto apsaugos sistemoje. Įvykis, įvykęs pareiškėjai atliekant karo tarnybą, kaip ir nurodė VDI, ir su kuo teismas sutinka, pagrįstai buvo tiriamas Lietuvos kariuomenės tarnybinius santykius nustatančių teisės normų reglamentuota tvarka.

Apibendrinant visas ištirtas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atlikti įvykio, kurio metu M. M. K., vykdydama Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono vado 2024 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. V-600 „Dėl II inžinerijos kuopos dalyvavimo lauko pratybose „Pionieriaus pavasaris I“ Brigados generolo Kazio Veverskio poligone organizavimo“, 2024 m. gegužės 29-30 d. dalyvavo lauko pratybose ir pajuto nugaros skausmus, Inspekcijai nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Įvykis ištirtas, vadovaujantis Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379 (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. V-732 redakcija) nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė savo kompetencijos ribose pakankamai išsamiai ištyrė ir įvertino visas faktines aplinkybes, detaliai išanalizavo situaciją bei motyvuotai pagrindė padarytas išvadas. Nustačius, kad nelaimingo atsitikimo įvykis ištirtas tinkamai, nėra pagrindo naikinti skundžiamų administracinių aktų. Nepanaikinus skundžiamų administracinių aktų, nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (priimti pareiškėjos skundą ir jį išnagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka), todėl pareiškėjos skundas atmestinas visa apimtimi.

Pareiškėja skunde prašė priimti atskirąją nutartį dėl VDI atskirų inspektorių veiksmų. Pagal ABTĮ 110 straipsnį, jei teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.

Nenustačius, kad atsakovė ir jos specialistai, darbo inspektoriai būtų pažeidę įstatymus ar kitus teisės aktus, teismui nėra pagrindo priimti byloje atskirąją nutartį.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų atskirai nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos M. M. K.patikslintą skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėEgidija PuzinskaitėEglė Žulytė-Janulionienė