- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-12
- Bylos Nr.
- I-9940-790/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03537-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- E. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiškėjui E. N., jo atstovui adv. Algaudui Kiršai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi priimta nagrinėti pareiškėjo E. N. skundo (b. l. 1-9) dalis, kuria pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 5 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam būnant Lukiškių TI-K nebuvo sudaryta galimybė skambinti artimiesiems (sutuoktinei), todėl negalėjo palaikyti šeimos ryšių ir dėl to patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir moralines kančias, nuolat lankėsi pas psichologus. Be to, Lukiškių TI-K pareigūnai, viršydami įstatymų suteiktus įgaliojimus, neproporcingai ir per dažnai naudojosi teise jį perkelti į kitas kameras. Pareiškėjas nurodo, kad dėl itin dažno perkėlinėjimo iš vienos kameros į kitą patyrė daug streso, tai kėlė psichologinę įtampą, fizinius nepatogumus, sumaištį. Nepagrįstas nuobaudų paskyrimas, remiantis melagingais Lukiškių TI-K pareigūnų tarnybiniais pranešimais, sukėlė didelį stresą, psichologinę įtampą, privertė jausti neteisybę dėl pareigūnų nebaudžiamo įgaliojimų viršijimo. Lukiškių TI-K privalėjo gyventi sanitarinių sąlygų neatitinkančiose kamerose, dėl to suprastėjo fizinė ir psichinė sveikata. Pareiškėjas patikslintame skunde (b. l. 159-161) patikslino, kad jo teisė skambinti buvo pažeista 2014-12-05 ir 2014-12-06 dienomis, dėl ko jis pateikė skundą Kalėjimų departamentui. Pareiškėjas teigia, kad jo prašymai leisti paskambinti nurodytomis dienomis yra neteisėtai nuslėpti arba sunaikinti. Pareiškėjas patikslintame skunde patikslino, kad 2014-12-31 kreipėsi į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą dėl kamerų Nr. 130 ir 170 būklės patikrinimo. 2015-01-28 Vilniaus visuomenės sveikatos centras sprendimu Nr. 13-15(2.1)-2-945 konstatavo, kad kameros Nr. 170 būklė neatitiko higienos normos reikalavimų. Pareiškėjas nurodo, kad šioje kameroje jis buvo laikomas nuo 2014-11-28 iki 2014-12-15. Pareiškėjas teigia, kad visu buvimo kameroje Nr. 170 laikotarpiu kamera buvo užkrėsta pelėsiu, tačiau pelėsiai buvo išvalyti po jo perkėlimo į kitą kamerą ir prieš patikrinimą. Konstatuoti higienos normų pažeidimai lėmė, jog dėl Lukiškių TI-K veiksmų privalėjo gyventi sanitarinių sąlygų neatitinkančiose kamerose, dėl ko suprastėjo jo fizinė ir psichinė sveikata.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 44–55). Prašo taikyti ieškinio senaties terminą, nustatytą Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje. Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Teigia, kad pareiškėjas visada turėjo galimybę realizuoti savo teisę paskambinti telefonu artimiesiems ir giminaičiams. Vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimo įstaigoje bei siekiant aprūpinti kiekvieną asmenį miegamąja vieta, tuo pačiu mažinant suimtųjų (nuteistųjų) autoagresijos atvejus, turi teisę kiekvieną dieną vykdyti perkėlimus iš vienos kameros į kitą, griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatomis. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą prašė tenkinti, paaiškino, kad 2014-11-27 grįžo į Lukiškių TI-K į kamerą Nr. 341. Buvo pervedamas į kamerą Nr. 188 kitame korpuse, joje buvo kitos tautybės asmenys, juodaodžiai, todėl nenorėjo šioje kameroje būti, todėl buvo perkeltas į karantino kamerą Nr. 170. Ši kamera buvo blogos būklės. Specialioje dėžutėje išmetė prašymus paskambinti 2014-12-05 ir 2014-12-06 dienomis, tačiau nebuvo išvestas paskambinti. Paskambinti išvedė tik 2014-12-07. Pareiškėjas nurodo, kad dėl nesuteiktų skambučių parašė skundą, po to jis buvo perkeltas į kitą kamerą. Dėl skundo 2014-12-18 kalbėjo su Lukiškių TI-K pareigūnu T. M., pareigūnas, pareiškėjo teigimu, nurodė, kad skambučiai turėtų būti suteikiami. Po pokalbio sekančią dieną jį pervedė į kitą kamerą. Leidimas skambinti buvo suteiktas 2013 m. rugsėjo mėn., per savaitę skambindavo 4-5 kartus. Perkėlinėjimas į kitas kameras vyko neproporcingai nuo 2014-11-27. Buvo nepagrįstai nubaustas dėl miegojimo dienos metu, tačiau tuo metu nemiegojo, o rašė skundą.
Liudytojas T. M. davė parodymus, kad dirbo Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniuoju inspektoriumi. Gavus pareiškėjo skundą dėl nesuteiktų skambučių, kalbėjosi su pareiškėju. Tikslaus pokalbio turinio ir laiko, kada jis įvyko, nepamena, tačiau problemos dėl skambučių buvo išspręstos, pareiškėjas tai patvirtino parašu. Pareiškėjas prašė perkelti jį į kitą kamerą, šį prašymą perdavė atsakingiems pareigūnams.
Liudytoja K. D. davė parodymus, kad Lukiškių TI-K dirbo dieninės pamainos Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoja. Lukiškių TI-K nustatyta tvarka, pagal kurią suimtasis iki 8.30 val. turi pateikti rašytinį prašymą paskambinti į dėžutę. Prižiūrėtojas surenka prašymus, juos užregistruoja, patikrina, ar yra leidimas paskambinti. Suimtieji iškviečiami paskambinti, po įvykusio ar neįvykusio skambučio suimtajam duodama pasirašyti. Skambučiai registruojami ir kompiuterinėje sistemoje. Pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K skambindavo dažnai. Liudytoja paaiškino, kad jai buvo pavesta patikrinti, ar pareiškėjas gruodžio 5-6 dienomis buvo pateikęs prašymus skambinti. Peržiūrėjusi kompiuterinę sistemą jokių pareiškėjo užregistruotų prašymų nenustatė. Liudytoja nurodė, kad jai buvo pavesta pareiškėjui paaiškinti, kad jo prašymo kompiuterinėje sistemoje nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Pareiškėjas reikalavimą atlyginti jam neturtinę žalą kildina iš aplinkybių, kad 1) buvo pažeista jo teisė paskambinti sutuoktinei 2014-12-05 ir 2014-12-06 dienomis; 2) Lukiškių TI-K pareigūnai per dažnai naudojosi teise jį perkelti į kitas kameras; 3) jam nepagrįstai, remiantis melagingais Lukiškių TI-K pareigūnų tarnybiniais pranešimais, buvo paskirtos nuobaudos ir 4) kamera Nr. 170, kurioje jis buvo laikomas nuo 2014-11-28 iki 2014-12-15, neatitiko higienos normos reikalavimų.
Suėmimo vykdymo įstatymas numato suimtųjų teisę paskambinti telefonu. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnį suimtiesiems telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius neribojamas, tačiau telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Suimtajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas pokalbis telefonu negali trukti ilgiau kaip 15 minučių.
Suėmimo vykdymo įstatyme numatytos suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 74 punktas nustato, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad suimtiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu ir nustato taksofono kortelių įsigijimo tvarką. Taisyklių 77 punktas nustato, kad suimtųjų pokalbiai telefonu registruojami Suimtųjų pokalbių telefonu apskaitos žurnale (12 priedas). Suimtųjų prašymai leisti paskambinti telefonu su tardymo izoliatoriaus direktoriaus įrašais ir suimtojo parašu, taip pat ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniai sutikimai skambinti telefonu įsegami į specialų segtuvą.
Skambinimo telefonu tvarka Lukiškių TI-K nustatyta šios įstaigos direktoriaus 2013-11-12 įsakymu Nr. 1-168 (b. l. 59-61). Šioje tvarkoje numatyta, kad darbo dieną suimtųjų prašymai paskambinti telefonu perduodami Apsaugos ir priežiūros skyriaus dieninės pamainos prižiūrėtojų grupės prižiūrėtojui, organizuojančiam telefoninius pokalbius. Suimtiesiems pokalbiai suteikiami nustatytu laiku, o šeštadienį, sekmadienį ir švenčių dienomis – išimties tvarka, pateikus motyvuotą prašymą, parašytą ne vėliau kaip prieš vieną dieną.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatyme numatytą teisę suimtiesiems paskambinti telefonu privalo užtikrinti tardymo izoliatoriaus direktorius. Suimtasis, siekiantis realizuoti teisę paskambinti telefonu, privalo pateikti rašytinį prašymą, kuris įsegamas į specialų segtuvą, o tardymo izoliatoriaus administracija privalo patikrinti, ar yra sąlygos tokio prašymo tenkinimui.
Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracijai pateikė prašymus leisti paskambinti telefonu 2014 m. gruodžio 5-6 d., tačiau galimybė paskambinti nebuvo sudaryta. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl nesuteiktos teisės paskambinti šiomis dienomis pareiškėjas 2014-12-06 padavė skundus Kalėjimų departamentui (b. l. 89-92), kuris 2014-12-12 persiuntė skundus pagal kompetenciją nagrinėti Lukiškių TI-K (b. l. 93-94). Iš pareiškėjo paaiškinimų ir liudytojo T. M. parodymų nustatyta, kad Lukiškių TI-K gavus pareiškėjo skundus, Lukiškių TI-K pareigūnas T. M. dėl skundų žodžiu kalbėjo su pareiškėju. Pareiškėjas 2014-12-18 raštu patvirtino, kad dėl skambučio problemos išspręstos žodžiu, raštiškai atsakyti nereikia (b. l. 179). Tą patį pareiškėjas raštu patvirtino ir 2014-12-30 (b. l. 180). Lukiškių TI-K 2015-01-08 sprendimu, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punktu, administracinę procedūrą pagal pareiškėjo 2014-12-06 skundus nutraukė (b. l. 87). Iš Kalėjimų departamento 2015-01-16 rašto Nr. 2S-237 (b. l. 13-14) matyti, kad nagrinėdamas pareiškėjo 2014-12-06 ir 2014-12-08 skundus, Kalėjimų departamentas gavo Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus dieninės pamainos prižiūrėtojos 2015-01-14 tarnybinius pranešimus Nr. 51-126 ir Nr. 51-127, kuriuose nurodyta, kad 2014-12-05 ir 2014-12-06 prašymų išvesti ar sudaryti galimybę paskambinti telefonu Lukiškių TI-K administracijai pareiškėjas nepateikė. Teismas išsireikalavo Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus dieninės pamainos apsaugos ir priežiūros pareigūnų grupės prižiūrėtojos K. D. 2015-01-14 surašytą tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas 2014-12-05 ir 2014-12-06 prašymų išvesti ar sudaryti galimybę paskambinti telefonu įstaigos administracijai nepateikė (b. l. 183). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. D. nurodė, kad jai buvo pavesta patikrinti, ar pareiškėjas gruodžio 5-6 dienomis buvo pateikęs prašymus skambinti, tačiau peržiūrėjusi kompiuterinę sistemą, jokių pareiškėjo užregistruotų prašymų nenustatė.
Apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai dėl Lukiškių TI-K jam nesudarytos galimybės paskambinti telefonu 2014-12-05 ir 2014-12-06, nepagrįsti. Iš Lukiškių TI-K prižiūrėtojos K. D. 2015-01-14 tarnybinio pranešimo ir jos parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad pareiškėjo rašytiniai prašymai, kurie privalomi tam, kad suimtasis galėtų realizuoti teisę skambinti telefonu, Lukiškių TI-K nebuvo gauti. Pareiškėjas jokių įrodymų, patvirtinančių priešingas aplinkybes, nepateikė. Kaip minėta, pareiškėjas raštu du kartus patvirtino, kad problemos dėl skambučių suteikimo yra išspręstos. Liudytojas T. M. nurodė, kad vykusio pokalbio metu pareiškėjas patvirtino, jog problemos dėl skambučių išspręstos. Pareiškėjas nei Lukiškių TI-K 2015-01-08 sprendimo, kuriuo administracinė procedūra pagal pareiškėjo 2014-12-06 skundus buvo nutraukta, nei Kalėjimų departamento 2015-01-16 rašto Nr. 2S-237, kuriuo pareiškėjo skundas pripažintas nepagrįstu, teismui neskundė. Iš pareiškėjo paaiškinimų teismui matyti, kad pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K ir gavęs leidimą skambinti telefonu, iš esmės šia teise naudojosi, taigi Lukiškių TI-K tinkamai realizavo pareiškėjo teisę paskambinti telefonu. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Lukiškių TI-K skambindavo telefonu 4-5 kartus per savaitę. Be to, pareiškėjas teismui paaiškino, kad jam buvo sudaryta teisė paskambinti 2015-12-07. Liudytoja K. D. davė parodymus, kad pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, dažnai skambindavo telefonu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas prieina prie išvados, kad pareiškėjo teiginiai dėl pažeistos jo teisės paskambinti telefonu, jam būnant Lukiškių TI-K, nepagrįsti, t. y. šiuo aspektu atsakovo neteisėti veiksmai nėra nustatyti.
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K pareigūnai per dažnai naudojosi teise jį perkelti į kitas kameras. Iš Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nuostatų matyti, kad tardymo izoliatoriaus administracija, spręsdama, kokiose konkrečiose tardymo izoliatoriaus patalpose apgyvendinti suimtąjį, privalo užtikrinti šiame straipsnyje įtvirtintus izoliavimo reikalavimus, tačiau suimtųjų paskirstymo į konkrečias kameras kriterijai teisės aktuose nėra nustatyti. Taigi tardymo izoliatoriaus administracijai suteikta diskrecija spręsti dėl suimtųjų apgyvendinimo konkrečiose patalpose. Atsakovo atstovas paaiškino, kad suimtieji apgyvendinami atsižvelgiant į vidaus tvarkos reikalavimus, siekiant užkardyti konfliktines situacijas, ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje, siekiant aprūpinti kiekvieną asmenį, atvykusį į Lukiškių TI-K, miegamąja vieta. Be to, suimtieji, atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Teismo vertinimu, šie atsakovo atstovo nurodyti kriterijai objektyviai pateisinami, siekiant tinkamai atlikti įstatymu pavestą suėmimo vykdymo funkciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, kad jo atžvilgiu buvo pažeisti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatyti izoliavimo reikalavimai, o pareiškėjo teiginys dėl per dažno perkėlinėjimo į kitas kamera, paremtas tik subjektyvia pareiškėjo nuomone. Kaip minėta, ne pareiškėjui, o Lukiškių TI-K administracijai suteikta diskrecija spręsti dėl suimtųjų apgyvendinimo konkrečiose patalpose. Be to, pareiškėjo teiginiai dėl dažno perkėlinėjimo į kitas kameras, neatitinka faktinių duomenų. Iš atsakovo atstovo pateiktos informacijos matyti, kad pareiškėjo perkėlimai į kitas kameras itin dažnai nevyko. Matyti, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas vienoje kameroje net keletą mėnesių (pvz., 2012-10-18 – 2013-01-21, 2013-01-22 – 2013-03-29, 2013-03-30 – 2013-07-17 ir kt.). Negalima pripažinti pagrįstais pareiškėjo teiginių teismo posėdžio metu, kad jis buvo nepagrįstai perkėlinėjamas į kitas kameras nuo 2014-11-27. Pastebėtina, kad 2014-11-27 pareiškėjas buvo perkeltas į kitas kameras dėl tos priežasties, kad atsisakė eiti į kamerą Nr. 188 (b. l. 26). Vėliau pakankamai ilgą laikotarpį, t. y. nuo 2014-11-28 iki 2014-12-14, jis buvo laikomas vienoje kameroje Nr. 170. 2014-12-15 – 2014-12-16 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 157. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad joje buvo laikoma mažiau asmenų, nei kameroje Nr. 170, taigi pareiškėjui joje buvo užtikrintos geresnės gyvenimo sąlygos. 2014-12-19 – 2014-12-29 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 346, kurioje taip pat buvo mažiau asmenų. Taigi negalima pripažinti, kad atsakovo atstovas, pareiškėją apgyvendindamas konkrečiose Lukiškių TI-K kamerose, pažeidė teisės aktų reikalavimus ar viršijo teisės aktais suteiktus įgaliojimus.
Pareiškėjo argumentai, kad jam nepagrįstai, remiantis melagingais Lukiškių TI-K pareigūnų tarnybiniais pranešimais, buvo paskirtos nuobaudos, atmestini. Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnis nustato suimtųjų pareigas ir jiems taikomus draudimus. Už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems gali būti skiriamos Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnyje nustatytos nuobaudos. Suimtasis turi teisę apskųsti jam paskirtą nuobaudą Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka (Suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnio 7 dalis, 49 straipsnis). Remiantis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 ir 3 dalimis, suimtieji turi teisę paskirtas nuobaudas per vieną mėnesį apskųsti Kalėjimų departamento direktoriui, o Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-12-02 nutarimu paskirta nuobauda – papeikimas – už tai, kad jis 2014-11-27 pervedamas į kamerą Nr. 188 kategoriškai atsisakė į ją eiti, prižiūrėtojo reikalavimų nevykdė (b. l. 26). Pareiškėjui Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-12-22 nutarimu paskirta nuobauda – papeikimas – už tai, kad jis 2014-12-17 būdamas kameroje Nr. 157, nesilaikė nustatytos darbotvarkės reikalavimų, t. y. miegojo po antklode, lova buvo nepaklota, į prižiūrėtojo pareikštas pastabas nereagavo (b. l. 27). Dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-12-02 nutarimu paskirtos nuobaudos panaikinimo pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2015-01-16 ir 2015-01-19 sprendimais pareiškėjo skundus atmetė, konstatavo, kad nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai (b. l. 13-14, 21-22). Dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-12-22 nutarimu paskirtos nuobaudos panaikinimo pareiškėjas taip pat kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2015-01-28 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 23-24). Nors pareiškėjas siekė teismui apskųsti minėtus Lukiškių TI-K nutarimus ir Kalėjimų departamento sprendimus, tačiau tai atliko netinkamai. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-07-03 nutartimi konstatuota, kad pareiškėjas teismo procesinių teisių įgyvendinimo prasme elgėsi nepakankamai apdairiai ir dėl to praleido skundo padavimo terminą. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjui paskirtos nuobaudos nustatyta tvarka nebuvo nuginčytos. Taigi teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Lukiškių TI-K direktorius, skirdamas nuobaudas pareiškėjui, atliko neteisėtus veiksmus. Kita vertus, teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, leidžiančių abejoti paskirtų nuobaudų pagrįstumu. Pats pareiškėjas pripažįsta, kad atsisakė eiti į kamerą Nr. 188, nes, pareiškėjo teigimu, joje buvo kitos tautybės, juodaodžiai asmenys. Taigi, teismo vertinimu, tokie paaiškinimai reiškia, kad pareiškėjas sąmoningais veiksmais nesilaikė suėmimo vykdymo režimo, o pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos tikrovę atitinkančios aplinkybės. Teismas pastebi, kad pareiškėjas, teigdamas, jog 2014-12-17, būdamas kameroje Nr. 157, laikėsi nustatytos darbotvarkės reikalavimų, teismui nurodė prieštaringas aplinkybes, t. y. pareiškėjas skunde teigė, kad įvykio metu jis darėsi pusryčius, buvo atsikėlęs, paklojęs lovą, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis tuo metu rašė skundą. Taigi pareiškėjo paaiškinimais kaip objektyviais pagrindo vadovautis nėra. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nenustatyti neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai, skiriant pareiškėjui nuobaudas. Papildomai teismas pažymi, kad pareiškėjas nenurodo, kokių neigiamų pasekmių jam sukėlė paskirtos nuobaudos – papeikimai, todėl pareiškėjo teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos atmestini kaip neįrodyti.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2014-11-28 iki 2014-12-15 buvo laikomas kameroje Nr. 170. Pagal pareiškėjo skundą Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir nustatė, kad kameroje Nr. 170 lubų dažai buvo atsilupę, atšokę, jų paviršius netinkamas lengvam valymui, tai neatitiko sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 28 punkto (b. l. 16-17). Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo argumentai, kad jis nurodytu laikotarpiu privalėjo gyventi sanitarinių sąlygų neatitinkančioje kameroje, pripažintini pagrįstais. Konstatuotina, kad dėl šio HN pažeidimo pareiškėjas patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas suimtas tinkamomis sąlygomis.
Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad dėl byloje nustatytų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų – pareiškėjo laikymo 2014-11-28 – 2014-12-15 laikotarpiu kameroje, kurios lubų dažai buvo atsilupę, atšokę, jų paviršius netinkamas lengvam valymui – pareiškėjo patirti neigiamo pobūdžio išgyvenimai, nepatogumai nebuvo tokio intensyvumo, jog būtų pagrindas juos įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju atsižvelgtina, kad pareiškėjas tokiomis sąlygomis buvo laikomas santykinai neilgai, byloje nustatyto pažeidimo pobūdis nevertintinas kaip itin reikšmingai pažeidęs pareiškėjo teises, duomenų apie pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes nėra, pareiškėjas yra darbingo amžiaus vyras. Taigi, įvertinus pažeidimo pobūdį, trukmę, pasekmes, padarymo priežastis, žalą padariusio asmens kaltę, aplinkybę, kad turtinė žala nebuvo padaryta, kitas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, pakankama satisfakcija už nustatytą teisių pažeidimą laikytinas paties pažeidimo fakto pripažinimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais,
nusprendžia:
pareiškėjo E. N. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. pareiškėjo E. N. teisė į teisės aktuose nustatytas suėmimo vykdymo sąlygas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo pažeista.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.