Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Lauros Mačiulytės-Valaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-38551-20, kurioje

R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neturintis galiojančio teistumo,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 310 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. T. žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl ko jis žuvo, o būtent: 2020 m. rugsėjo 25 d. apie 18.25 val. (duomenys neskelbtini), sodybos kieme, kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, užkasė gyvą M. T. katę, kuri nugaišo dėl ūmaus galvos smegenų ir kvėpavimo funkcijų nepakankamumo.

Kaltinamasis R. T., duodamas parodymus bylos ikiteisminio tyrimo metu, kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 310 straipsnio 1 dalį visiškai pripažino. Paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. jo sesers duktė M. T. parsinešė į namus kačiuką. Kaltinamasis tą kačiuką pamatė ūkiniame pastate. Tuo metu M. T. namuose nebuvo. Kaltinamasis jai paskambino ir paklausė, iš kur tas kačiukas ir kam jis reikalingas, taip pat įspėjo, kad užkas kačiuką, jeigu jis nereikalingas. M. T. nieko nesakiusi padėjo ragelį. Tada kaltinamasis kačiuką išmetė į lauką, kur šis slampinėjo ir kniaukė. Kaltinamasis pagalvojo, kad jis nesveikas, todėl nunešė kačiuką į sodą ir užkasė. Po kiek laiko į namus sugrįžo M. T.. Jai pasakė, kad kačiuką jis užkasė gyvą. M. T. apie tai pranešė policijai. Kai atvyko policijos pareigūnai, kaltinamasis prisipažino, kad kačiuką užkasė. Tą dieną jis buvo neblaivus. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, pažada, kad ateityje toks jo elgesys nepasikartos (b. l. 51–54).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo J. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. apie 18.34 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos dėdė užkasė gyvą dviejų mėnesių amžiaus kačiuką. Nuvykus nurodytu adresu, pranešėja M. T., gimusi (duomenys neskelbtini)., paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini) ji rado mažą kačiuką, nutarė jį priglausti, todėl parsinešė į namus, esančius (duomenys neskelbtini) Palikusi kačiuką namuose, ji išvažiavo į Alytų. Apie 18 val. jai paskambino dėdė R. T. ir pasakė, kad grįžusi į namus gyvo kačiuko neras. Į namus ji sugrįžo 18.25 val. ir dėdė pasakė, kad jis kačiuką gyvą užkasė. R. T. atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino, kad kačiuką užkasė gyvą šalia namo, parodė vietą, kur gyvūnas buvo užkastas. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARZJ-0202, patikros sertifikato Nr. 1293926, R. T. 19.25 val. nustatytas 1,82 promilių neblaivumas (b. l. 1–4).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra; nurodyta, kad sodyboje, už spalvotų plytų vieno aukšto ūkinio pastato pasukus į kairę ir paėjus rytų kryptimi 15 metrų, rasta iškasta apie 30 cm pločio duobė, prie kurios guli kačiuko gaišena (b. l. 5–10).

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktas Nr. 2-20/10712 P1 patvirtina, kad atlikus 2020 m. rugsėjo 25 d (duomenys neskelbtini) rasto gyvūno patologinį anatominį tyrimą, nustatyti patologiniai anatominiai pokyčiai: ūmi plaučių hiperemija ir edema, intensyvi galvos smegenų ir jų dangalų hiperemija, galvos ir kaklo sričių poodinių audinių bei raumenų, vidaus organų bei paviršinių gleivinių hiperemija; patologinė anatominė diagnozė – ūmus galvos smegenų ir kvėpavimo funkcijų nepakankamumas (b. l. 21).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji M. T. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), ant važiuojamosios kelio dalies rado pasiklydusį mažą, apie 2 mėnesių amžiaus, kačiuką. Jai pagailo kačiuko ir parsinešė jį į namus (duomenys neskelbtini) Apie 16.20 val. ji išvažiavo į Alytų, kačiuką namuose paliko gyvą ir sveiką. Apie 18 val. jai paskambino dėdė R. T. ir pasakė: „rinkis, arba tu, arba katinas, kol grįši, šito katino jau gyvo nebus“. Ji labai išsigando ir nusprendė skubiai grįžti į namus. Apie 18.25 val. ji jau buvo namuose. Dėdė jai pasakė, kad kačiuko ji neras, nes jis gyvas užkastas. Tuomet ji paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policijos pareigūnus. Ji dar bandė ieškoti kačiuko, bet nerado. Yra įsitikinusi, kad kačiuką užkasė jos dėdė R. T.. Civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 24–30).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo R. T. kaltė įrodyta.

BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais. Žiaurus elgesys su gyvūnais pasireiškia visuomenėje netoleruotinais ir būtinumu nepagrįstais veiksmais, kuriais išreiškiamas nepateisinamas negailestingumas ir savivalė gyvūnų atžvilgiu. Ši veika gali pasireikšti tiek tęstiniais veiksmais, tiek ir vienkartiniu poelgiu, pavyzdžiui, veiksmu, kuriuo gyvūnui tiesiogiai atimama gyvybė arba jis suluošinamas. Iš bylos duomenų – paties kaltinamojo R. T. paaiškinimų, nukentėjusiosios parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo, patologinio anatominio tyrimo akto, kitų rašytinių įrodymų matyti, kad kaltinamasis R. T. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje užkasė kačiuką, dėl ko gyvūnas žuvo. Kaltinamasis neabejotinai suvokė savo žiaurų elgesį su gyvūnu ir norėjo taip veikti, taigi, veikė tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 310 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis numato prokuroro teisę nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tokiu atveju nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

BK 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK) 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo (b. l. 72–75, 76–77).

Prokurorė, pareiškimu prašydama užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė R. T. pripažinti kaltu pagal BK 310 straipsnio 1 dalį ir nubausti areštu 45 paroms, šią bausmę, remiantis BK 64¹ straipsniu, prašė sumažinti vienu trečdaliu.

Teismas, spręsdamas bausmės parinkimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. T. teisiamas už tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Anksčiau kaltinamasis irgi buvo teistas, bet šiuo metu teistumas išnykęs (b. l. 61–62), todėl jis laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 6 dalis). Nebaustas administracine tvarka (b. l. 63), vykdo individualią veiklą (b. l. 68–69). Į Psichikos sveikatos centro psichikos–priklausomybių ligų gydomų ir stebimų pacientų sąrašą neįrašytas (b. l. 66). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis BK 55 straipsnio nuostatomis, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, sprendžia, kad bausmės tikslus galima pasiekti paskyrus R. T. BK 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos bausmę. BK 47 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bauda yra skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Už nesunkų nusikaltimą skiriama bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 707 redakcija) nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, byloje nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, sprendžia, kad kaltinamajam skirtina 54 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda yra proporcinga ir teisinga, atitinkanti nusikalstamos veikos pobūdį, jo padarymo aplinkybes, padarinius, kaltinamojo asmenybę. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nustatytinas trijų mėnesių terminas, per kurį kaltinamasis turi sumokėti jam paskirtą baudą (Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Nesumokėjus baudos savanoriškai, bus pradėtas priverstinis baudos išieškojimas.

Kaltinamajam 2020 m. spalio 7 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 55–57) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 54 MGL dydžio (2 700 Eur) bauda. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 36 MGL dydžio, t. y. 1 800,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad paskirtą 1 800 Eur baudą R. T. privalo sumokėti per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.