Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-351-493/2007

2007 m. gegužės 24 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam L. V., jo gynėjai advokatei Kristinai Lukošienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1d., ir nuteistas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. nuteistas pagal LR BK 281 str. 1d. už tai, kad jis 2006-09-15 apie 07.25 val., Jaune, Jonavos g., vairuodamas automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Varnių g. link Kalpoko g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 53, 170 punktų reikalavimus tuo, kad būdamas eismo dalyviu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, netrukdytų eismui, nepasirinkto saugaus greičio, nesilaikė tokio atstumo iki priekyje ta pačia kryptimi bei eismo juosta važiuojančios bei stabdomos transporto priemonės, kad neatsitrenktų į ją, jeigu ji būtų stabdoma, dėl ko atsitrenkė į automobilio Audi 90, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamu Ž. B., galinę dalį bei sužalojo Audi 90 automobilio keleives: E. P., nesunkiai sutrikdydamas jos sveikatą, ir M. M., nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo L. V. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis L. V. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1d., padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Nepagrįsti nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl reikalavimo pakeisti paskirtą bausmę - teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams – bauda. Už BK 281 str. 1d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos šios alternatyvios bausmės: teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pagal BK 54 str. 1d. bausmė skiriama tik šio straipsnio sankcijos ribose, t.y. skiriama tik viena iš minėtų alternatyvių bausmės rūšių, nurodytų BK 281 str. 1d. sankcijoje. Tenkinti apeliacinį skundą ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, t.y. nukrypti nuo minėtos taisyklės ir paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta šio straipsnio sankcijoje, galima tik esant BK 54 str. 3d. arba 62 str. numatytiems pagrindams. Tačiau šie pagrindai susiję tik su švelnesnės, o ne griežtesnės, bausmės skyrimu. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam L. V. paskyrė švelniausią sankcijoje nurodytą bausmės rūšį – teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimą, t.y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams. Ši bausmė yra ne tik švelniausia alternatyvi bausmė, numatyta straipsnio sankcijoje, bet tai yra viena iš švelniausių bausmių baudžiamajame kodekse įtvirtintoje bausmių sistemoje. Už šią bausmę švelnesnė bausmė yra tik viešųjų teisių atėmimas (LR BK 42 str. 1d.). Tačiau viešųjų teisių atėmimas nuteistojo L. V. atžvilgiu negali būti taikomas, nes jis nėra viešasis asmuo ir neturi jokių viešųjų teisių, t.y. jis neturi teisės būti išrinktas ar paskirtas į valstybės ar savivaldybės institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas. Nuteistojo L. V. prašoma paskirti baudos bausmė yra griežtesnė negu jam paskirta teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo bausmė. Taigi taikyti BK 54 str. 3d. ar 62 str. ir L. V. paskirti švelnesnę, negu BK 281 str. 1d. sankcijoje numatytą bausmę, nėra jokio teisinio pagrindo. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo trumpinti L. V. paskirtos bausmės termino. Jis padarė neatsargų nusikaltimą, nukentėjusiajai E. P. nesunkiai sutrikdant sveikatą, o nukentėjusiajai M. M. – nežymiai sutrikdant sveikatą. Įvertinus tai, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas 1 metams teismo nustatytas teisingai. Teisėjų kolegijos nuomone, tai leis pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus bei užtikrins teisingumo principo už padarytą neatsargų nusikaltimą įgyvendinimą.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad vairuotojo teisių atėmimas, kaip bausmė, galimas, jei asmuo šiomis teisėmis naudojasi savo darbinėje veikloje ir jų turėjimas yra asmens darbinės veiklos sąlyga. Toks įstatymo interpretavimas neatitinka jo turinio. Visų pirma, teismo nuosprendžiu L. V. buvo atimtos ne vairuotojo teisės, o atimta teisė vairuoti transporto priemones. Atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, kaip bausmė yra numatyta LR BK 42 str. 1d. 2p. ir pagal BK 45 str. 1d. nuostatą teismas ją skiria Baudžiamojo kodekso specialioje dalyje numatytais atvejais, o BK 281 str. 1d. sankcija kaip tik ir numato tokios bausmės skyrimo galimybę. Bausmės, numatytos BK 45 str., pavadinimas rodo, kad šios bausmės turinį sudaro dvejopo pobūdžio draudimas. Visų pirma – tai atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą. Antra – tai atėmimas teisės užsiimti tam tikra veikla. Atėmimas teisės vairuoti transporto priemones yra draudimas užsiimti veikla, susijusia su transporto priemonių vairavimu. Tokiai veiklai būtinas atitinkamų valstybinių institucijų leidimas ir tai patvirtina Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 str. 2d. nuostata, pagal kurią draudžiama vairuoti transporto priemonę, neturint tam teisės. Tokios teisės atėmimas yra viena iš bausmių rūšių, numatytų BK 281 str. 1d. sankcijoje. Įvertinus tai, kad L. V., pažeidęs KET reikalavimus, padarė neatsargų nusikaltimą, nukentėjusioms sukėlusį nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą, jam paskirtas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas, kaip savarankiška bausmė, atitinka BK 45 str. prasmę, todėl ši bausmė nėra aiškiai per griežta. Teoriškai įmanoma situacija, kai teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas yra skiriamas kaip baudžiamojo poveikio priemonė kartu su bausme nuteistam asmeniui arba ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės atleistam pilnamečiui asmeniui. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant atitinkamam apeliaciniam skundui su reikalavimu griežtinti nuteistojo teisinę padėtį ir kaltininkui paskyrus kitą BK 281 str. 1d. numatytą alternatyvią bausmę, pvz., baudą, būtų galima paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą. Tokią galimybę numato BK 67 str. 3d. Tačiau tokio apeliacinio skundo reikalavimo nėra, o nagrinėjamoje byloje teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas, kaip teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimas, L. V. buvo paskirta kaip alternatyvi bausmė, o ne kaip baudžiamojo poveikio priemonė. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam pakeisti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę griežtesne ir kartu su griežtesne bausme dar paskirti baudžiamojo poveikio priemonę nėra jokio teisinio pagrindo, nes tuo būtų tik apsunkinta nuteistojo teisinė padėtis, o pats nuteistasis apeliaciniu skundu siekė tik palengvinti savo teisinę padėtį. Nustatyta, kad L. V. padarė neatsargų nusikaltimą, praeityje neteistas ir administracine tvarka nebaustas, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė – visiškas kaltės prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Į šiuos kriterijus pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė parinkdamas sankcijoje numatytą švelniausią alternatyvią bausmės rūšį bei nustatydamas paskirtos bausmės terminą. Teisėjų kolegijos nuomone, L. V. pakeisti paskirtą bausmę į baudą ir tokiu būdu ją griežtinti – nėra jokio teisinio pagrindo. Ši nuosprendžiu paskirta bausmė leis pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmos instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo L. V. apeliacinį skundą atmesti.