- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-09
- Bylos Nr.
- 2S-123-159/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Danguolė Martinavičienė
- Pareiškėjas
- R. V., R.
- Suinteresuotas asmuo
- A. L., P. S., A. S., R. Č.
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Danguolės Martinavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-21 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12283-642/2007 pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. L., P. S., A. S., R. Č..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. V. 2007-11-16 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl faktinio įvaikinimo juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. L., P. S., A. S., R. Č.. Prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. N. po (duomenys neskelbtini) santuokos su S. V. sudarymo faktiškai įsūnijo R. V.. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas palikimui, atsiradusiam po J. N. mirties, priimti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota K. V. ir S. V. ištuoka, nuo tada nutrūko jo ir jo tėvo K. V. ryšiai bei santykiai, jis liko gyventi su motina S. V. (nuo 1964 m. N.). (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota J. N. ir S. V. santuoka. Nuo tada jis J. N. laikė savo tėvu, tarp jų susiklostė faktiniai įvaikio ir įtėvio santykiai. 1992-07-07 J. N. su S. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 41,57 kv. m ploto butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo deklaruota jų visų gyvenamoji vieta. 2005-06-08 minėtą butą pardavė ir 2005-07-05 įsigijo kitą butą, adresu (duomenys neskelbtini), į kurį visi persikėlė gyventi. (duomenys neskelbtini) mirė jo motina, minėtas butas atiteko J. N., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Kadangi jo ir J. N. nesiejo teisiniai giminystės ryšiai, jam nebuvo leista priimti palikimo (b. l. 2-4).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-11-21 nutartimi atsisakė priimti pareiškimą. Nustatė, kad prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių pasekmių. Faktinį įvaikinimą teismas gali nustatyti tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą ar mišką, o pareiškėjas siekia įgyti paveldėjimo teisę. Įvaikinimo juridinio fakto nustatymas yra už įvaikinimo insitituto sampratos ribų ir negali sukelti tų teisinių pasekmių, kurios atsiranda nustačius įvaikinimo įregistravimo juridinį faktą. Kadangi faktinio įvaikinimo nustatymas nesukuria įvaikinimo teisinių santykių, jis nesukuria ir kitų teisinių pasekmių, susijusių su įvaikių ir įtėvių bei jų giminaičių tarpusavio teisių ir pareigų atsiradimu ar pasibaigimu (b. l. 9).
Dėl minėtos nutarties pareiškėjas R.V. 2007-11-29 padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą priimti. Nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas pareiškimo priėmimo metu išsprendė klausimą, kuris gali būti išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus visus byloje esančius įrodymus. Teismas, iš anksto nuspręsdamas, kad pareiškimas nenagrinėtinas teisme, nes nesukels teisinių pasekmių, pažeidė LR CPK 260 str. nuostatas, pagal kurias tik galutiniu sprendimu išsprendžiamas ginčas. Be to, teismas pažeidė LR CPK 137 str. nuostatas, nes atsisakydamas priimti pareiškimą, nenurodė į kurią instituciją kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme. Nutartis prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, įtvirtintiems LR CK 1.5 str. LR CPK 444 str. 2 d. 9 p. nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas ir dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (b. l. 12-15).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas R. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – dėl faktinio įvaikinimo nustatymo bei nurodė, kad juridinio fakto nustatymo tikslas – palikimo, atsiradusio po J. N. mirties, priėmimas. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme, nes jis nesukurs teisinių pasekmių.
Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme ir nenurodęs, į kurią instituciją jis turėtų kreiptis, pažeidė LR CPK 137 str. 3 d. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto teiginiu, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje (toliau – LAT nutarimas) 1.3 punkte nurodyta, kad kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Minėta teisės norma apima ne tik atvejus, kai byla nenagrinėtina teisme dėl bylų priskirtinumo teismams taisyklių pažeidimo. Pagal CPK 444-447 str. į teismą galima kreiptis su prašymu nustatyti tik tuos juridinius faktus, kurie lemia asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą.
Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismas, atsisakęs priimti pareiškimą kaip nesukelsiantį teisinių pasekmių, išsprendė ginčą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo nesant materialinio teisinio pagrindo, t.y. kaip nesukursiantį teisinių pasekmių. LR CK 5.5 str. reglamentuoja asmenų, galinčių būti įpėdiniais, ratą. Ši teisės norma neapima faktinių įvaikių, kaip turinčių teisę būti įpėdiniais. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad faktinis įvaikinimas nustatomas tik tokiu atveju, jeigu pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą ar mišką. Pretenduojant atkurti nuosavybės teises į kitą nekilnojamąjį turtą – vandens telkinius, ūkinės komercinės paskirties pastatus bei jų priklausinius, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, faktinis įvaikinimas teisinių padarinių nesukuria (LAT nutarimo 14.1 punktas).
Iš paduoto pareiškimo turinio matyti, kad apelianto teisinis interesas yra paveldėti turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise jo motinai S. N., mirusiai (duomenys neskelbtini), ir J. N., mirusiam (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-4). Apeliantas teigia, kad visą laiką su motina ir J. N. bei po jų mirties gyveno minėtame bute. LR CK 5.51 str. 1 d. numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas turėjo teisę kreiptis dėl jo motinai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios buto dalies paveldėjimo per LR CK 5.50 str. 3 d. nustatytą trijų mėnesių terminą. Jeigu jis praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, jis turi teisę kreiptis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, kai įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo motyvais keisti ir naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-21 nutartį palikti nepakeistą.