Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

M. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, auginanti vaiką iki trejų metų, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje;

K. P., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2019 m. rugsėjo 13 d., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnų būdama tinkamai pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pateikė tokį pareiškimą ir melagingai įskundė nekaltą Š. V., bei apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-39472-19, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje už melagingų parodymų davimą, tyčia davė melagingus parodymus apie tai, kad sugyventinis Š. V. 2019 m. rugsėjo 13 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, žodinio konflikto metu, ištiesęs dešinę ranką su peiliu, ėjo prie jos ir žodžiu grasino nužudyti, taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, nors tokių aplinkybių nebuvo bei melagingai nurodė kitas baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti svarbias aplinkybes.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalyje.

K. P., 2019 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnų apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-39472-19 ir būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės, numatytos BK 235 straipsnyje, už melagingų parodymų davimą, tyčia davė melagingus parodymus ir melagingai įskundė nekaltą Š. V., kad jis 2019 m. rugsėjo 13 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, žodinio konflikto metu, ištiesęs dešinę ranką su peiliu, ėjo prie sugyventinės M. K. ir žodžiu grasino ją nužudyti, nors tokių aplinkybių nebuvo, bei melagingai nurodė kitas baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti svarbias aplinkybes.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 235 straipsnio 1 dalyje.

M. K., apklausta įtariamąja dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad suvokia netinkamai pasielgusi meluodama apie įvykį, kad atkišęs peilį ją grasino nužudyti sugyventinis Š. V.. Ji paaiškino, kad jai buvo išaiškinta teisė, kad gali atsisakyti duoti parodymus prieš savo sugyventinį Š. V., tačiau parodymus davė meluodama, taip norėdama jam pakenkti. Prisipažįsta, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. apklausiama kaip liudytoja buvo pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymus davė blaivi, tačiau būdama labai supykusi ant sugyventinio. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. apie 18.30 val. žodinio konflikto metu, vykusio daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), jai sugyventinis atkišęs virtuvinį peilį grasino, kad nužudys. Tokias aplinkybes nurodė siekdama, kad policijos pareigūnai jį išveš ir ji galės išsikraustyti iš jo namų. Š. V. peilį buvo prisidėjęs sau prie kaklo, o ne jai. Sugyventinis jos nužudyti negrasino, ji nuoširdžiai gailėsi, kad apkaltino Š. V. grasinimu ją nužudyti (b. l. 85; 88).

K. P., apklausta įtariamąja dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad netinkamai pasielgė meluodama apie įvykį, kad Š. V. grasino nužudyti savo sugyventinę M. K., pridėjęs jai peilį prie kaklo. Ji pilnai prisipažįsta, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. apklausiama liudytoja buvo pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymus davė blaivi, tačiau būdama supykusi ant M. K. sugyventinio, nes juos atvažiavusius įžeidinėjo. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. Š. V. konflikto metu su savo sugyventine M. K. jai grasino nužudyti pridėjęs peilį prie kaklo. Ji norėjo padėti savo buvusiai draugei M. K., kad tuo metu M. K. galėtų išsikraustyti iš sugyventinio, kai jį išveš pareigūnai. Ji pilnai prisipažįsta, kad savo duotais parodymais suklaidino pareigūnus, šitaip pasielgė iš išgąsčio bei norėdama padėti tuo meta buvusiai savo draugei. Ji gailisi, kad apkaltino Š. V. peiliu grasinus nužudyti savo sugyventinę M. K. (b. l. 118).

Š. V., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad jis su M. K. yra sugyventiniai ir kartu gyvena nuo 2018 metų vasario mėnesio, turi bendrą sūnų, kuriam šiuo metu yra šeši mėnesiai. 2019 m. rugsėjo 13 d. sugyventinė buvo kalbėjusi, kad iš jų nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), ji išsikraustys, nes ji nori geresnių gyvenimo sąlygų. Apie 11 val. jis išėjo pas savo draugą žiūrėti krepšinio varžybų, ir tą pačią diena apie 13.30 val. grįžo į butą, sugyventinės namie nebuvo. Buvo išgėręs alkoholinių gėrimų. Būdamas namuose apie 14.00 val. jis pro buto langą pamatė kieme sugyventinę. Ji buvo su savo drauge K., pastarosios vyru ir dar kažkokiu vienu jam nepažįstamu asmeniu. Jie su M. K. pradėjo pyktis, būdamas bute jis šaukė per langą, o ji stovėdama kieme. Jis jos klausė, ką ji čia daro nesąmones, o ji su minėtais asmenimis jau ruošėsi kraustytis iš buto, nes kažkas buvo atvažiavęs su priekaba. Dėl to, kad ji norėjo išsikraustyti, jis jai pasakė, kad į butą jos neįleis. Tada M. paskambino policijos pareigūnams. Ir atvykus policijos pareigūnams jis sakė, kad jos į butą neleis. Po kurio laiko jis išeidamas iš buto į lauką, pasiėmė virtuvinį peilį, kurį kad niekas nematytų, užsikišo už kojinės. Jau būnant policijos pareigūnams, jis dar kartą pasakė, kad niekam neleis eiti į butą. Visą tą laiką jie su M. konfliktavo žodžiu, stovėdami vienas priešais kitą. Jis neapsikentęs tokio jos elgesio išsitraukė turėtą virtuvinį peilį ir jį prisidėjęs sau prie kaklo, sakė kad nusižudys, taip norėdamas atkreipti jos dėmesį, kad jį jo nepaliktų. Pamatęs, kad M. K. į tai nekreipia dėmesio, jis peilį numetė į šalį. Kad turėjo peilį galėjo matyti ir K.. Savo sugyventinei M. K. jis tikrai peiliu negrasino, jie konfliktavo tik žodžiais, nes jis ją myli, todėl nieko blogo jai tikrai nenori padaryti (b. l. 30-31).

Marius Mikšas, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad jis dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju. 2019 m. rugsėjo 13 d. dirbo kartu su vyr. patruliu Giedriumi Petraičiu, kai apie 17.00 val. gavo iš budėtojų dalies pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kieme vyksta konfliktas. Gavę pranešimą, nuvyko į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Namo kieme stovėjo M. K. su draugais bei automobilis su priekaba. M. K. jiems paaiškino, kad sugyventinis Š. V. neatiduoda jos daiktų, viena bijo eiti pas jį į butą, nes su juo konfliktuoja, ji teigė, kad šiuo metu kartu nebegyvena ir yra išsinuomojusi butą. Jie kartu su Giedriumi Petraičiu ir M. K. nuėjo prie buto durų, tačiau buvęs bute Š. V. per uždarytas duris pasakė, kad į butą neįsileis. Su M. K. buvo sunku susikalbėti, nes kiekvienu momentu keisdavo nuomonę. Jai buvo pasiūlyta rašyti pareiškimą, tačiau ji atsisakė, pretenzijų neturėjo, minėjo, kad su sugyventiniu susitars pati. Niekam neturint pretenzijų, jie su kolega išvyko, sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jiems bestovint, po kurio laiko prie jų privažiavo automobilis ir pradariusi langą moteris pasakė, kad matė sudaužytą automobilį, prašė jų grįžti atgal, o pati nuvažiavo. Tai išgirdę jie važiavo link kiemo, kur prieš tai vyko konfliktas, bei prie garažų masyvo pamatė stovintį sudaužytą VW Passat automobilį, pilkos spalvos. Prie automobilio stovėjo M. K. su draugais, jiems atvažiavus priėjo ir Š. V., kuris liepė jiems važiuoti atgal, nes jis susitars su kaimynais ir atlygins žalą už apgadintą garažo sieną. Besiaiškinant eismo įvykio aplinkybes, M. K. pasakė, kad jai Š. V. grasino peiliu, tą patį minėjo ir M. K. draugė. Š. V. tuo metu su savimi jokio peilio neturėjo. Jis išsikvietė pastiprinimą, kadangi Š. V. buvo agresyviai nusiteikęs ir jį sulaikė. Nuėjus į (duomenys neskelbtini), namo kiemą, berods M. K. draugė pasakė, kad peilis padėtas po suoliuku, esančiu prie namo sienos. Jis priėjęs pakėlė suoliuką, nes jis laikėsi ant metalinių ratlankių ir po juo rado padėtą virtuvinį peilį. M. K. buvo blaivi, minėjo, kad Š. V. bijo. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. M. K. buvo išsigandusi dėl automobilio apgadinimo, nes jį vairavo, tą patvirtino ir jos kartu buvę draugai. Buvo paimtas pareiškimas iš M. K. dėl grasinimo nužudyti, ji apklausta apie įvykio aplinkybes (b. l. 36-37).

E. A., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), o kaimynystėje gyvena Š. V. su drauge M. K., adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 13 d. po 17.00 val. pas Š. V. buvo atvykę policijos pareigūnai, juos išsikvietė pati M. K., nes tuo metu jos sugyventinis neįsileido į namus pasiimti savo daiktų, ji iš jo namų kraustėsi. Matė per langą, kad policijos pareigūnai nuėjo prie Š. V. buto durų, tačiau jis jų neįsileido į vidų ir pareigūnai pasikalbėję su M. K. išvažiavo. Praėjus kuriam laikui, ji apie 18.00 val. iš namų į treniruotę vežė savo sūnų, tuo metu M. K. su savo draugais buvo kieme, matė, kad su jais kartu buvo ir Š. V., kuris rankoje laikė alaus butelį, tikrai ne peilį, jie tarpusavyje bendravo, girdėjo M. K. sakant „einam kraustytis“. Sėsdama į savo automobilį, matė, kad prie ūkinio pastato stovėjo M. K. ar Š. V. priklausantis pilkos spalvos automobilis, jis buvo nesudaužytas. Išvažiuodama iš (duomenys neskelbtini) gatvės per veidrodėlį pamatė, kad tolimu atstumu nuo jos, jai iš paskos važiuoja sudaužytas pilkos spalvos automobilis, priklausantis M. K. ar Š. V.. Ji važiuodama (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatė policijos pareigūnus, sustojusi pasakė, kad grįžtų atgal į (duomenys neskelbtini) gatvę, nes matė sudaužytą automobilį, kuris iki to laiko buvo sveikas. Ji tai pasakiusi toliau vežė vaiką į treniruotę, matė, kad pareigūnai nuvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ji pareigūnams pasakė apie sudaužytą automobilį, o ne apie konfliktą tarp M. K. ir Š. V.. Išvykdama iš kiemo, negirdėjo, kad kieme konfliktuotų minėti kaimynai, jie visi kartu buvo prie M. K. draugų, atvažiavusių jos iškraustyti. Š. V. nebuvo agresyviai nusiteikęs, nematė ir negirdėjo, kad jis peiliu grasintų M. K. (b. l. 42-43).

V. D., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoju, parodė, kad jis M. K. pažįsta, nes ji anksčiau draugavo su jo draugu N. M. ir turi bendrą dukrą. Šiuo metu M. K. su N. M. nebegyvena, ji kiek jam žinoma gyvena su kitu savo sugyventiniu, su juo turi bendrą sūnų. Jis su E. M. yra draugai nuo mažų dienų, nes gyveno tame pačiame kaime. 2019 m. rugsėjo 13 d. jo sugyventinei K. P. paskambino M. K., kad padėtų jai perkraustyti baldus, bei pažadėjo jiems atiduoti minkštą dalį. Su jais kartu buvo ir E. M.. Jie sutiko jai padėti ir jis su E. M. jo vairuojamu automobiliu Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į degalinę. Jis žinojo, kur važiuoja, nes M. K. susipyko su savo sugyventiniu ir ją reikėjo perkraustyti į kitą butą. M. K. degalinėje išsinuomojo priekabą ir visi keturi, jis su E. M., o M. K. su K. P. skirtingais automobiliais nuvažiavo į daugiabučio namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). Jiems atvažiavus, jos abi buvo kieme. Jis apsisukęs kieme, automobilį pastatė priekiu į išvažiavimą iš kiemo šalia namo laiptinės. Jam išlipus iš automobilio, jis išgirdo triukšmą, pakėlęs galvą pamatė, kad per pravirą langą, trečiame aukšte išlindęs M. K. sugyventinis, kuris buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, rankose laikė alaus ir viskio butelius. M. K. pradėjo su savo sugyventiniu žodžiais aiškintis santykius, Š. V. pradėjo žodžiais užgaulioti ir jį, M. K. pranešė policijai, kad neleidžia iš namų pasiimti jai priklausančių daiktų. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir jie kalbėjosi su M. K. bei Š. V., kuris buvo išlindęs per langą. Pasikalbėję su M. K., pareigūnai išvažiavo iš namo kiemo. Jis su E. M. neapsikentę, įsėdo į jo automobilį. Po kurio laiko jis sėdėdamas automobilyje pro pravirą langą išgirdo, kai jo sugyventinė K. P., stovėdama netoli automobilio, pradėjo šaukti, kad Š. V. po kiemą laksto su peiliu. Jis per pravirą langą K. P. liepė sėstis į automobilį ir nesikišti į konfliktą, jai nepaklausius, jis išlipo iš automobilio, išgirdo užtrenkiamas automobilio dureles. Suprato, kad į savo automobilį įsėdo M. K., pasigirdo prabuksuojamų ratų garsas ir smūgis į sieną. Jis paėjęs toliau pamatė, kad M. K. nuo garažo sienos atsistumia automobilį ir išvažiavo iš kiemo. E. M. visą laiką sėdėjo automobilyje. Jis kieme Š. V. nematė, tik girdėjo jį sakant „už ką automobilis“. Jis pats asmeniškai nematė, kad po kiemą su peiliu rankoje vaikštinėtų Š. V. ar grasintų sugyventinei, tai išgirdo tik iš savo sugyventinės. Vėliau jie išlipo su E. M. iš automobilio ir ėjo pažiūrėti, kur automobiliu buvo atsitrenkusi M. K., matė, kad pareigūnas rankoje turėjo peilį, kaip suprato iš kalbų, kad tuo peiliu sugyventinis grasino M. K. (b. l. 48-49).

E. M., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad jis M. K. pažįsta, nes ji anksčiau draugavo su jo broliu N. M. ir turi bendrą dukrą. Šiuo metu M. K. su jo broliu nebegyvena, ji gyvena su kitu savo sugyventiniu, su juo turi bendrą sūnų. Jis su V. D. yra draugai nuo mažų dienų, nes gyveno tame pačiame kaime. 2019 m. rugsėjo 13 d. jam paskambino V. D. sugyventinė K. P. ir paprašė pagalbos padėti iš buto perkraustyti baldus, jis nesidomėjo, iš kur juos reiks kraustyti. Jis sutiko padėti ir kartu su V. D., jo vairuojamu automobiliu Opel Zafira, nuvažiavo į degalinę, ten M. K. savo vairuojamu automobiliu VW Passat atvažiavo su K. P.. Jis pamatęs M. K. suprato, kad ją reikės perkraustyti iš sugyventinio. M. K. degalinėje išsinuomojo priekabą ir visi keturi, jis su V. D., o M. K. su K. P. skirtingais automobiliais nuvažiavo į daugiabučio namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). Jiems atvažiavus, jos abi buvo kieme, jis nuo priekabėlės atkabinėjo tentą, kai išgirdo sakant per pravirą langą „nieko negausi“. Tai išgirdęs pakėlė galvą ir pamatė pro pravirą langą trečiame aukšte išlindusį M. K. sugyventinį. Ji pradėjo su savo sugyventiniu žodžiais aiškintis santykius, apie įvykį M. K. pranešė policijai. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, pasikalbėję su M. K., išvažiavo. Jis nekreipdamas dėmesio į jų konfliktą nesikišo ir nuėjo parūkyti. K. P. buvo kartu su M. K., o V. D. su juo. Pamatęs, kad jie dar nesiliauja konfliktuoti, jis įsėdo į automobilį. Jų automobilis buvo pastatytas priekiu į išvažiavimą, bei sėdint automobilyje išgirdo trenksmą. Sėdėdamas automobilyje pro priekinį veidrodėlį pamatė, kad per kiemą greitu žingsniu nuėjo M. K. sugyventinis, rėkdamas, kad sustabdytų su automobiliu važiuojančią jo sugyventinę, kuri pravažiavo pro kitą namo pusę ir sustojo prie garažų. Jai sustojus, pamatė, kad jos vairuojamo automobilio VW Passat nukritęs priekinis bamperis ir išdaužtas priekinis žibintas, suprato, kad ji atsitrenkė kažkur į sieną. Po kelių minučių vėl atvyko policijos pareigūnai. Jis asmeniškai nematė, kad M. K. sugyventinis jai grasintų peiliu, nes kol vyko konfliktas tarp jų jis sėdėjo automobilyje, kuris stovėjo priekiu į išvažiavimą, o ne į kiemo pusę, be to dar buvo prikabinta priekabėlė su tentu, todėl nieko nebuvo galima matyti, girdėjosi tik šūkavimai. Vėliau jie išlipo su V. D. iš automobilio ir ėjo pažiūrėti, kur automobiliu buvo atsitrenkusi M. K., matė kad pareigūnas rankoje turėjo peilį, kaip suprato iš kalbų, kad tuo peiliu sugyventinis grasino M. K. (b. l. 54-55).

Motyvuojamoji dalis

M. K. kaltė padarius BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jos pačios prisipažinimo, liudytojų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2019 m. rugsėjo 13 d. įspėjimu dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, iš kurio matyti, kad M. K. pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės (b. l. 19);

2019 m. rugsėjo 13 d. M. K. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. apie 17.50 val. sugyventinis Š. V., pridėjęs virtuvinį peilį prie kaklo grasino fiziškai susidoroti, sakydamas, jog užmuš, papjaus (b. l. 21);

2019 m. rugsėjo 13 d. teisių ir pareigų M. K. išaiškinimo protokolu, iš kurio matyti, kad kaltinamoji kaip liudytoja buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą (b. l. 67);

2019 m. rugsėjo 13 d. M. K. liudytojos apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti M. K., apklaustos liudytoja, parodymai, kad sugyventinis iš kažkurios kojinės išsitraukė virtuvinį peilį ir prisidėjo sau prie kaklo; praėjus kelioms sekundė jis nieko nesakęs, ištiesęs dešinę ranką su peiliu, prie jos priėjo ir žodžiu sakydamas, kad ją nužudys, papjaus, užmuš, taip pat nužudys ir jų vaikus, sugyventinis buvo priėjęs 40 cm atstumu (b. l. 69-70, 72);

2019 m. spalio 14 d. akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad M. K. ir Š. V. akistatos metu, M. K. nurodė, kad Š. V. jai peiliu negrasino, jis pats sau buvo prisidėjęs peilį prie kaklo, sakė, kad susižalos; apklausoje pareigūnams nurodė kitokias aplinkybes, nes norėjo, kad Š. V. išvežtų, o ji galėtų išsikraustyti (b. l. 75-76, 78).

K. P. kaltė padarius BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jos pačios prisipažinimo, liudytojų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2019 m. rugsėjo 13 d. teisių ir pareigų K. P. išaiškinimo protokolu, iš kurio matyti, kad kaltinamoji kaip liudytoja buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą (b. l. 97);

2019 m. rugsėjo 13 d. K. P. liudytojos apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti K. P., apklaustos liudytoja, parodymai, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. konflikto metu tarp M. K. ir jos sugyventinio Š. V. ji matė, kaip Š. V. peilį nukreipęs į M. K., grasino ją nužudyti (b. l. 99-100);

2019 m. spalio 14 d. akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad K. P. ir Š. V. akistatos metu, K. P. nurodė, kad Š. V. M. K. peiliu negrasino, o sakė, kad susižalos save. Jis eidamas link M. K., peilio jau nebeturėjo, kur jį padėjo, ji nematė (b. l. 105-106);

2019 m. lapkričio 7 d. K. P. liudytojo papildomos apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad papildomai apklausta liudytoja K. P. nurodė, kad nematė, jog Š. V. peiliu grasintų M. K., tik girdėjo jį sakant kad jis pats nusižudys, pasipjaus. Apklausoje iš išgąsčio, pykčio ir baimės pareigūnams pasakė, kad Š. V. atkišęs peilį grasino M. K., bet realiai tikrai taip nebuvo (b. l. 109).

BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. K. 2019 m. rugsėjo 13 d., būdama tinkamai pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pateikė tokį pareiškimą ir melagingai įskundė nekaltą savo sugyventinį Š. V. bei apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo byloje, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės, tyčia davė melagingus parodymus apie sugyventinį kaip padariusį nusikaltimą. Taip pat K. P. 2019 m. rugsėjo 13 d. apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo byloje ir būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės, numatytos BK 235 straipsnyje, už melagingų parodymų davimą, tyčia davė melagingus parodymus ir melagingai įskundė nekaltą Š. V., kad jis padarė nusikaltimą ir melagingai nurodė kitas baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti svarbias aplinkybes.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamųjų veikos kvalifikuotos teisingai, kaltinamųjų M. K. ir K. P. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas teismui jokių abejonių nekelia – jos savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausų metu, be to, jų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais – akistatos protokolais, teisių ir pareigų išaiškinimo protokolais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 236 straipsnio 1 dalies ir 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės, nukentėjusysis nėra pareiškęs civilinio ieškinio dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamosioms neturi, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamosioms pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamosioms sutikus, 2019 m. gruodžio 2 d. buvo surašyti protokolai, kuriuose nurodyta, jog įtariamosios suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 121, 127).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamųjų M. K. ir K. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jos pripažįsta padariusios baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

M. K. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteista (b. l. 60), administracine tvarka bausta, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 61-62), nedirba, augina vaiką iki trejų metų (b. l. 64-65), teisiama pirmą kartą. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus, bausmės dydį nustatant mažesnį nei BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodytas sankcijos vidurkis (BK 54, 61 straipsniai). Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji M. K. prisipažino kalta, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

K. P. taip pat padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteista (b. l. 93), administracine tvarka bausta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 94), nedirba, registruota užimtumo tarnyboje (b. l. 95-96), teisiama pirmą kartą. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės termino vidurkis (BK 54, 61 straipsniai). Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji K. P. prisipažino kalta, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, K. P. skirtinas įpareigojimas – neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo įsitikinimu, jo visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajai M. K. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5-8 dalyse.

Kaltinamajai K. P. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9 ir 10 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

M. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 val. visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 val. visuomenės labui.

K. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę laisvės apribojimo bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią kaltinamosioms skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti M. K., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti M. K., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti M. K., jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę arba po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti K. P., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti K. P., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

M. K. ir K. P. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąsias, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.