Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-09 · Byla Nr. N-62-1395-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-09
Bylos Nr.
N-62-1395-11
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-02523-2010-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-1395/2011Teisminio proceso Nr.4-06-3-02523-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 50.1.1; 50.21 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarimo S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s tatė:

I.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 24 d. nutarimu S. B. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalį („Policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas“) ir 188¹⁸ straipsnį („Nacistinių ar komunistinių simbolių platinimas ar demonstravimas“) nutraukė konstatavęs, jog asmens veikoje nėra pažeidimų sudėties. Teismas nurodė, jog S. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad šis 2010 m. gegužės 5 d., 9.15 val., į Klaipėdos miesto apylinkės teismo pastatą atsinešė plakatus su nacistinės Vokietijos svastikos ženklais, plakatus išnešė į lauką, policijos pareigūnams įspėjus juos nedemonstruoti, tokio pareigūno reikalavimo nevykdė. Teismas pažymėjo, jog nacistinės Vokietijos svastika – tai raudonai baltame fone pavaizduotas juodos spalvos kryžiaus pavidalo ženklas su lygiais, stačiu kampu užlenktais, galais, o iš byloje esančių fotonuotraukų aiškiai matyti, jog jose pavaizduotas simbolis, nors ir panašus, tačiau nėra tapatus nacistinės svastikos ženklui, todėl, išanalizavęs įrodymų visumą, simbolius įvertino kaip Lietuvos istorijos paveldą, o ne kaip nacistinės Vokietijos simbolius. Teismas pabrėžė, jog ATPK 188¹⁸ straipsnio 2 dalis numato, jog pagal šį straipsnį neatsako asmuo, kuris padaro šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas veikas muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, antikvarinės prekybos tikslais, asmuo, kuris naudoja oficialią egzistuojančios valstybės simboliką, taip pat Antrojo pasaulinio karo dalyvis, vilkintis savo uniformą. Akcentavo, jog ATPK 188¹⁸ straipsnio 2 dalis pateikia baigtinį sąrašą tikslų, kuriuos nustačius, pirmojoje dalyje apibrėžtos veikos neužtraukia administracinės atsakomybės. Teismas priėjo išvadą, jog S. B. tikslo platinti ar skleisti nacistinę ideologiją neturėjo, plakatus su senovės lietuvių dirbinių nuotraukomis demonstravo švietimo tikslais, siekdamas informuoti visuomenę apie istorinius Lietuvos įvykius. Teismas taip pat nurodė, jog asmens veikoje nesant ATPK 188¹⁸ straipsnio sudėties, jis negali būti baudžiamas ir pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, nes kaltų veiksmų, kuriuos pareigūnų reikalavimu reikėjo nutraukti, S. B. neįvykdė.

II.

Nesutikdamas su Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmasis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog S. B. nėra profesionalus ar žinomas istorikas, todėl propaguodamas neva lietuviškas, o iš tiesų nacistinio režimo diskredituotas svastikas, galėjo suklysti. Pažymi, jog tarptautinė bendruomenė demonstruotos svastikos prasmę suvokė kaip nacistinį simbolį ir jį pasmerkė. Teigia, jog lietuvių praeityje naudotos svastikos buvo prieš laikrodžio rodyklę, tuo tarpu S. B. demonstruotoji – pasukta pagal laikrodžio rodyklę, kokią naudojo nacistai. Atkreipia dėmesį į tai, jog S. B. svastikos nedemonstravo kaip archeologinio radinio, o pasigamino plakatą su daug kartų padidintu ir išryškintu svastikos simboliu, po kuriuo nebuvo jokių užrašų ar nuorodų į jo istorinę ar muziejinę vertę. Teigia, jog atsakomybei pagal ATPK 188¹⁸ kilti nebūtina nustatyti asmens tikslą propaguoti atitinkamą ideologiją ar režimą. Tvirtina, jog teismas rėmėsi paties S. B. pateiktomis prielaidomis, todėl neteisingai įvertino situaciją ir priėmė neteisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą S. B. atžvilgiu nutraukė konstatavęs, jog pastarojo veiksmuose nėra ATPK 187 straipsnio 2 dalyje ir 188¹⁸ straipsnyje numatytų pažeidimų sudėčių, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog tokia išvada nėra pakankamai pagrįsta.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokole S. B. pareikšto administracinio kaltinimo matyti, jog atsakomybėn šis patrauktas už šiuos veiksmus: plakatų, kuriuose pavaizduoti nacistinės Vokietijos simboliai –– svastikos, demonstravimą bei policijos pareigūnų reikalavimo nutraukti tokius veiksmus nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, jog S. B. policijos pareigūno reikalavimas nutraukti atitinkamus veiksmus pareikštas dėl pastarojo demonstruotų plakatų, šiuo atveju pirmiausia nustatytina, ar S. B. į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą 2010 m. gegužės 5 d. atsinešti ir lauke demonstruoti plakatai laikytini draudžiama nacistine simbolika.

ATPK 188¹⁸ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinę atsakomybę užtraukia nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo arba vėliavų, ženklų ar uniformų, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolių ar uniformų arba nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdų platinimas, naudojimas susirinkime ar kitame masiniame renginyje arba kitoks demonstravimas, taip pat nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himno viešas atlikimas. Iš pacituotos normos matyti, ką įstatymų leidėjas yra priskyręs nacistinei ir komunistinei simbolikai, ir kokius veiksmus su ja draudžiama atlikti. Taigi tokiems simboliams priskirti ne tik oficialūs nacistinės Vokietijos, SSRS, Lietuvos SSR bei nacistinių ar komunistinių organizacijų atributai, bet ir pastarųjų modifikacijos. S. B. administracinis kaltinimas pareikštas būtent už nacistinės svastikos pagrindu sudarytų ženklų demonstravimą.

Aiškindamasis, ar plakatuose atvaizduoti draudžiami nacistiniai simboliai, apylinkės teismas be kita ko konstatavo, jog svastika – šventas simbolis, senovėje plačiai naudotas beveik visuose pasaulio žemynuose, tuo tarpu nacistinė svastika - tai raudonai baltame fone pavaizduotas juodos spalvos kryžiaus pavidalo ženklas su lygiais, stačiu kampu užlenktais, galais, kurio S. B. demonstruotuose plakatuose nebuvo.

Nagrinėjamu bylos aspektu pabrėžtina, jog apylinkės teismas vertindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens demonstruotų plakatų turinį apsiribojo tik tapatumo su nacistinės Vokietijos vėliava neradimu, tuo tarpu administracinis kaltinimas asmeniui pareikštas, kaip jau buvo minėta, ne už nacistinės Vokietijos oficialaus simbolio demonstravimą, bet už nacistinės svastikos pagrindu sudaryto ženklo demonstravimą, t. y. modifikuotą simbolį. Iš bylos medžiagos matyti, jog S. B. demonstravo plakatus su archeologiniais radiniais (apkalėliu, žiedais) ir stovinčiu Rokiškyje paminklu (b. l. 10, 15, 17 - 19). Į bylą pateiktos nuotraukos, kuriose matyti S. B. demonstruotas plakatas su XIII-XIV a. žiedo su svastika viduryje, rasto valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato teritorijoje, nuotrauka (b. l. 21 – 22). S. B. pripažino, jog „savo įrodinėjimo priemonę – nuotrauką ant laikiklio“ nešėsi į lauką (b. l. 23), Institucija skunde pažymėjo, jog šis demonstravo ta patį plakatą, kuri nešėsi 2010 m. vasario 16 d. eitynėse (b. l. 42). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog paminėtas radinys saugomas Kernavės archeologijos ir istorijos muziejuje, žiedo skersmuo 2,3 cm, tuo tarpu S. B. demonstruotame plakate žiedas išdidintas tiek ir taip (plakato dydis didesnis nei metras), kad būtų akcentuojama svastika, kuri yra tokios pat konfigūracijos, kokia naudota nacistinėje Vokietijoje. Teisėjų kolegija pastebi, jog simbolis negali būti be paskirties, jis visada atspindi kokią nors idėją, sąvoką ir pan., kokią jai yra suteikęs žmogus. Pažymėtina, jog istorinis laikmetis aiškiai pakeitė svastikos – kaip teigiamo ženklo - reikšmę, todėl svastikos, kurią naudojo nacistinė Vokietija (pagal laikrodžio rodyklę), pritaikymas vėliavose ar kitokiuose ženkluose pirmiausia (nes tai netolima Lietuvos istorinė patirtis) asocijuojasi su tomis idėjomis, mintimis, kuriomis jai buvo suteikęs nacistinis režimas, todėl vertinant, ar S. B. demonstruoti plakatai laikytini nacistinės svastikos pagrindu sudarytais ženklais, šiuo atveju buvo būtina įvertinti visas reikšmingas įvykio aplinkybes bei plakatų demonstravimo kontekstą, kas šiuo atveju nebuvo apylinkės teismo atlikta.

Pažymėtina ir tai, jog ATPK papildytas 188¹⁸ straipsniu 2008 m. liepos 3 d. įstatymu Nr.X-1675 kaip atsakas į visuomenėje nuolat kylančios diskusijas dėl totalitarizmo palikimo naikinimo ir kai kurias neigiamas visuomenės raidos tendencijas, kai nyksta netolerancija nacizmo ir komunizmo režimų idėjoms, plinta nacistinio ir komunistinio totalitarinio režimo simbolių viešas naudojimas ir pan. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pabrėžta, jog pagrindinis jo tikslas - uždrausti Lietuvoje tokį demokratinės visuomenės narius žeidžiantį nacistinės ir komunistinės simbolikos naudojimą, kuris būtų suprantamas kaip nacistinių ar komunistinių okupacinių režimų propaganda ir sudarytų palankias sąlygas kurtis nacių ir neonacių, komunistų ir neokomunistų bei panašią simboliką naudojančioms antidemokratines idėjas propaguojančioms organizacijoms. Taigi, įvertinus tai, kas nustatyta, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl S. B. demonstruoto ir šioje nutartyje aptarto plakato priskyrimo nacistinės svastikos pagrindu sudarytam ženklui.

Apylinkės teismas byloje taip pat konstatavo, kad S. B. veika neužtraukia atsakomybės dar ir dėl to, jog pastarasis tikslo platinti ar skleisti nacistinę ideologiją neturėjo, o plakatus su senovės lietuvių dirbinių nuotraukomis demonstravo švietimo tikslais, siekdamas informuoti visuomenę apie istorinius Lietuvos įvykius.

Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 188¹⁸ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pagal šį straipsnį neatsako asmuo, kuris padaro šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas veikas muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais, asmuo, kuris naudoja oficialią egzistuojančios valstybės simboliką, taip pat Antrojo pasaulinio karo dalyvis, vilkintis savo uniformą. Matyti, kad pateiktas baigtinis sąrašas tikslų, kuriuos nustačius, pirmoje dalyje apibrėžtos veikos neužtraukia administracinės atsakomybės, todėl įvertinus analizuojamo straipsnio konstrukciją (straipsnio 1 dalyje expressis verbis nenustatyta, kad atsakomybę užtraukia straipsnyje įvardinti veiksmai, kurie atliekami tik turint tam tikrą aiškiai apibrėžtą (konkretų) tikslą (siekiant jo)), darytina išvada, jog paminėtos išimtys taikytinos tik išsamiai ištyrus bylos aplinkybes bei taip, kad nebūtų paneigta paties ATPK 188¹⁸ straipsnio paskirtis.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog apylinkės teismo pritaikė dvi išimtis - visuomenės informavimą apie istorinius įvykius bei švietimo tikslus, tačiau tokios savo išvados visiškai nemotyvavo. Teisėjų kolegija, įvertinus paminėtas išimtis teleologiniu, sisteminiu, lingvistiniu ir loginiu teisės aiškinimo metodais, daro išvadą, jog švietimo tikslais atliekami straipsnio 1 dalyje numatyti veiksmai neužtraukia atsakomybės tuomet, kai tai atlieka švietimo sistemos subjektai (pvz. švietimo įstaigos moko apie totalitarinius režimus, atitinkamai naudoja nacistinius ar komunistinius simbolius ir pan.), o visuomenės informavimas apie istorinius ir dabarties įvykius atliekant straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus neužtraukia atsakomybės, kai vieša informacija teikiama visuomenei taip, jog tampa aišku, kas ir kodėl atitinkamą simbolį naudojo, teikiant informaciją neiškreipiamos objektyvios istorinės žinios ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, jog pasiaiškindamas dėl pažeidimų S. B. demonstravimo faktą apskritai neigė tvirtindamas, jog su savimi jis turėjo ne plakatus, o nuotraukas su laikikliais, kurias atsinešė į teismą kaip daiktinius įrodymus (b. l. 26 – 27). Šiuos teiginius vienareikšmiškai paneigia bylos medžiaga. Pirmiausia pasakytina, jog S. B. turėtų daiktų įvardijimas plakatais teisingas ir šiuo atveju nuotraukų kopijų ant laikiklių pritvirtinimo būdas juos vertinti kitaip nei tai atliko Institucija nesudaro jokio pagrindo. Iš policijos pareigūnų surašytų tarnybinių pranešimų matyti, kad išėjęs iš teismo pastato po teismo posėdžio S. B. laikė plakatą su svastika, į pareigūnų prašymą to nedaryti nereagavo, plakatai buvo atsukti į S. Daukanto gatvės pusę (b. l. 5 – 7). Taigi, iš aprašytų S. B. veiksmų akivaizdu, jog Institucijos įvardinti plakatai buvo pabrėžtinai ir viešai rodyti, t. y. demonstruoti. Be to, aptarto plakato (visų demonstruotų plakatų nuotraukų byloje nėra) turinys (žymiai išdidintas radinys, pačiame plakate jokių prierašų ir paaiškinimų apie jo istorinę vertę nebuvo), demonstravimo vieta (prie teismo pastato) ir laikas leidžia teisėjų kolegijai vertinti S. B. veiksmus kaip galimai provokuojančius. Pažymėtina ir tai, jog tiek kartu su S. B. plakatus demonstravę kiti asmenys, tiek pažeidimą fiksavę policijos pareigūnai nebuvo apklausti, todėl apylinkės teismo išvada, jog S. B. plakatus demonstravo siekdamas informuoti visuomenę apie istorinius Lietuvos įvykius, padaryta nesurinkus būtinų įrodymų spręsti apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrąją elgseną ir ketinimus, todėl ji pripažintina nepagrįsta.

Atsižvelgiant į tai, jog byla pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį nutraukta apylinkės teismui nenustačius S. B. neteisėtų veiksmų pagal ATPK 188¹⁸ straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija, įvertinus tai, kas nustatyta, tokią išvadą taip pat laiko nepagrįsta. Pažymėtina ir tai, jog S. B. savo 2010 m. gegužės 20 d. paaiškinime apylinkės teismui neigė, jog policijos pareigūnai jam būtų davę kokį nors konkretų nurodymą, taip pat kėlė abejones dėl policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo, tačiau šios aplinkybės apylinkės teisme liko neištirtos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius