- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-11
- Bylos Nr.
- 1S-23-478/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Linas Šiukšta, Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- A. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 13 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko R. A. teikimas dėl nuteistajam A. V. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. A. V. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 11 punktus, BK 146 straipsnio 1 dalį, BK 294 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas galutine subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Šiuo nuosprendžiu A. V. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su V. B. ir A. A., 1997 metais tyčia itin žiauriai nužudė V. M. bei, slėpdamas šio nusikaltimo pėdsakus, sunaikino svetimą turtą – V. M. automobilį. Taip pat nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su V. B. ir A. A., Dž. neteisėto laisvės atėmimo epizode pasisavino pareigūno vardą, 2000 m. birželio 22 d. J. V. D. atžvilgiu savavaldžiavo ir neteisėtai atėmė J. V. ir D. D. laisvę, 2000 m. birželio 23 d. tyčia nužudė J. V. D., o slėpdami šį sunkų nusikaltimą, tyčia nužudė ir D. D., t. y. du žmones bei sunaikino jų turtą.
2. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu A. V. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 253 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 234 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus (dvi veikos), BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 129 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 289 straipsnį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 180 straipsnio 3 dalį, bei nuteistas galutine laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. A. V. nuteistas už tai, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje vykdė konkrečius nusikaltimus: nužudymus; svetimo turto sunaikinimą ir sugadinimą visuotinai pavojingu būdu – sprogdinant; teroro aktą; neteisėtą šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogstamosios medžiagos ir sprogmenų įgijimą, nešiojimą, laikymą; neteisėtą ne mažiau kaip trijų šaunamųjų ginklų įgijimą, laikymą, nešiojimą; svetimo turto sunaikinimą, plėšimus, svetimo turto pagrobimą, valstybės tarnautojo vardo pasisavinimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą.
3. Kauno apygardos teisme 2024 m. lapkričio 25 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko teikimas dėl nuteistajam A. V. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
4. Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 13 d. nutartimi netenkino (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko teikimo dėl nuteistajam A. V. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad tolesnis A. V. bausmės atlikimas jau yra galimas švelnesnėmis sąlygomis, t. y. pakeitus jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, o paties nuteistojo nuomonė ir švelnesnės bausmės siekis neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
II. Skundo argumentai bei prašymai
5. Nuteistasis A. V. skundu prašo Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir tenkinti (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko teikimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
5.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra neteisinga, teisiškai nepagrįsta ir nemotyvuota, todėl turėtų būti panaikinta, tenkinant (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko teikimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
5.2. Nuteistasis pažymi, kad teismo posėdžio metu jam buvo atimta teisė į gynybą, t. y. jam nebuvo leista užduoti klausimų (duomenys neskelbtini) kalėjimo pareigūnui M. D., kuris suklastojo jo socialinio vertinimo išvadą, pateikdamas tikrovės neatitinkančius faktus. A. V. skunde vardija socialinės išvados punktus, kuriuose, jo manymu, buvo nurodyta melaginga informacija: kriminogeninė istorija (trys teistumai), anot nuteistojo, yra melas, nes jis teistas vieną kartą; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas yra melas, nes jis prisiima visą atsakomybę, jeigu buvo neteisus, tačiau tai, kad jis neprisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas, negali būti traktuojama, kaip atsakomybės neprisiėmimas, nes jeigu jis prisipažintų tai, ko nepadarė, būtų melas. Dinaminiai veiksniai, tokie kaip lėšų valdymo sunkumai, nuteistojo teigimu, yra visiškas niekuo nepagrįstas melas; būdingas agresyvus elgesys – irgi melas, nes iš jo asmens bylos matyti, kad jis yra tvarkingas, kultūringas, bendraujantis, nėra net užuominų dėl agresijos; negeba atpažinti problemų – taip pat melas, nes jo įkalinimo metu nekyla jokių problemų, todėl nesuprantama, kokių problemų jis neatpažįsta; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių – pasak nuteistojo, jeigu jis neturi problemų, tai kaip gali stokoti problemų sprendimo įgūdžių; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus – melas, nes tiesos, kurią ne visi nori girdėti, sakymas į akis negali būti laikoma blogiu, jis bendrauja su kitais nuteistaisiais ir jokių nesusipratimų nėra nutikę; kriminalinių nuostatų palaikymas – melas ir pareigūnų interpretacijos, o savo nuomonės turėjimas, nepasidavimas įtakai iš šalies, anot nuteistojo, neparodo, kad jis yra blogas; neigiamos nuostatos visuomenės/bendruomenės atžvilgiu – melas, nuteistojo teigimu, net neaišku, kuo grindžiami šie teiginiai, kadangi jis apibūdinamas kaip bendraujantis, nekonfliktiškas ir pan. Skundžiamoje nutartyje, anot nuteistojo, nurodyta, kad jis buvo baustas 21 kartą, tačiau tie nusižengimai nebuvo grubūs, jokių nepatogumų kitiems nesukėlė.
Atsiliepimas
6. Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Darius Jakutis atsiliepime į nuteistojo A. V. skundą prašo nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 13 d. nutartį.
6.1. Prokuroras nesutinka su skundo argumentu, kad teismas, neleisdamas nuteistajam A. V. užduoti klausimų (duomenys neskelbtini) kalėjimo atstovui, pažeidė jo teisę į gynybą. Įstatymas numato posėdyje dalyvaujantiems asmenims teisę pasisakyti nagrinėjamu klausimu ir teismo posėdžio, vykusio apygardos teisme, metu ši teisė buvo suteikta visiems dalyvavusiems asmenims, tarp jų ir nuteistajam A. V., kuris būtent ir išsakė kritiką socialinio tyrimo išvadai, akcentuodamas iš esmės tuos pačius argumentus, kurie yra nurodyti jo skunde. Taigi apygardos teismas visus nuteistojo A. V. argumentus išgirdo ir įvertino, priimdamas skundžiamą nutartį.
6.2. Nesutinka prokuroras ir su nuteistojo A. V. teiginiais, jog (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracija ar pareigūnai buvo kokiu nors būdu suinteresuoti pakenkti jam, kad teismo sprendimas nebūtų jam palankus. Būtent pats teikimo surašymo ir pateikimo teismui faktas rodo, jog (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracija ėmėsi priemonių šį klausimą išspręsti būtent nuteistojo interesais ir pats nuteistasis A. V. teismo posėdyje prašė šį teikimą tenkinti.
6.3. Prokuroro teigimu, nuteistasis A. V., kritikuodamas socialinio tyrimo išvados formuluotes, iš esmės apsiriboja kategorišku neigimu arba savo veiksmų pateisinimu, nepateikdamas platesnės analizės ar savo versijos, kodėl tokie teiginiai galėjo būti į socialinio tyrimo išvadą įrašyti ir kokia yra paties A. V. versija apie vieną ar kitą situaciją, ar jos įvertinimą. A. V., kritikuodamas socialinio tyrimo išvados teiginius, pateikia tik vienintelę argumentaciją, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracija ir pareigūnai yra suinteresuoti jam pakenkti, todėl socialinio tyrimo išvadoje nurodė argumentus, kurie iš viso neegzistuoja.
6.4. Prokuroro vertinimu, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje aptarė ne tik neigiamus aspektus, tačiau nurodė ir įvertino taip pat ir teigiamai nuteistąjį A. V. charakterizuojančius duomenis. Šios aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas skundžiamoje nutartyje plačiai ir išsamiai įvertino nuteistojo A. V. asmenybę, jo elgesį ir nuostatas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, jo padarytas nusikalstamas veikas ir visus kitus aspektus, todėl priėmė teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Šalies argumentai
7. Pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnyje yra nurodyti kriterijai, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Atsižvelgiant į tai, jog asmuo, dėl kurio sprendžiamas teikimas, praeityje yra padaręs vieną ar kelis labai sunkius nusikaltimus, kuriais buvo pažeistos pačios svarbiausios, labiausiai visuomenei rūpimos ir saugomos vertybės, BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas tokiam asmeniui įstatymų leidėjas jomis įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Išvados daromos ne tikint nuteistojo pažadais, o įvertinus jo realius veiksmus mažinant nusikalstamo elgesio riziką ar atlyginant padarytą žalą, elgesį atliekant bausmę.
9. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, ir apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).
10. Nuteistasis A. V. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau kaip dvidešimt metų – nuo 2001 m. lapkričio 23 d. Tačiau vien šio formalaus pagrindo buvimas nėra pakankamas, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Būtina, jog nuteistasis atitiktų visus BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytus materialiuosius kriterijus.
11. Iš nuteistojo A. V. asmens byloje esančios 2024 m. lapkričio 14 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad pirminis nuteistojo A. V. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, taikant ,,OASys“ metodiką, buvo atliktas 2019 m. kovo 21 d., šio vertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vėliau buvo atliekami pakartotiniai vertinimai, kurių rezultatai kito: vertinimo, atlikto 2019 m. rugpjūčio 16 d., metu buvo nustatyta vidutinė rizika, 2019 m. lapkričio 26 d. ir 2021 m. balandžio 2 d. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 2021 m. birželio 16 d. buvo nustatyta vėl vidutinė rizika, 2021 m. spalio 21 d. ir 2022 m. liepos 5 d. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vėlesnių vertinimų, atliktų 2023 m. kovo 14 d. ir paskutinį kartą 2024 m. lapkričio 14 d. A. V. nusikalstamo elgesio rizika vėl vertinama kaip vidutinė. Išvadoje konstatuota, kad, atsižvelgus į vertinimų metu gautus duomenis, galima pagrįstai teigti, jog nuteistasis nedaro pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamos elgesio riziką, nes: 1) nuteistasis negeba nurodyti savo pagrindinių kriminogeninių poreikių (nuosekliai neigia kaltę) bei negeba nurodyti nuteistojo individualaus resocializacijos plane numatytų priemonių, skirtų kriminogeniniams poreikiams mažinti, poveikio ir naudos sau; 2) nuteistojo didelės žalos rizika vertinama kaip aukšta; 3) nuteistojo nuostatos į darbinę veiklą nėra teigiamos; 4) nesiekia atlyginti ir (ar) pašalinti žalą nukentėjusiems; 5) nuteistojo elgesys nėra vertinamas kaip nepriekaištingas. Nuteistajam A. V. vis dar nustatomi pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai – keturi statiniai (kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, nusikaltimų sunkėjimas), kurių, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apygardos teismas, nuteistasis negali panaikinti ar pakeisti. Tačiau šalia statinių kriminogeninių veiksnių vis dar nustatyta net vienuolika dinaminių, galinčių mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, kriminogeninių veiksnių: turi mažą (nestabilią) darbo patirtį; neigiamos nuostatos į darbą; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalsti; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; kriminalinių nuostatų palaikymas; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; neigiamos nuostatos visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Kaip minėta, A. V. socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistojo elgesys nėra vertinamas kaip nepriekaištingas.
12. Nuteistasis A. V. savo skunde ginčija socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotus duomenis, nurodo, kad padarytos išvados apie jo elgesį yra melagingos ir yra tik išvadą surašiusio pareigūno interpretacijos, o nesuteikus jam galimybės užduoti išvadą surašiusiam pareigūnui M. D. klausimų, dar buvo pažeista ir jo teisė į gynybą. Su šiais nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nuteistojo A. V. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą atliko ir 2024 m. lapkričio 14 d. socialinio tyrimo išvadą surašė Resocializacijos skyriaus vyresnysis specialistas M. D., turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, taip pat 2013 m. birželio 20 d. įgytą kvalifikaciją taikyti ,,OASys“ metodiką. Todėl nėra pagrindo abejoti tiek ,,OASys“ metodikos patikimumu, tiek pareigūno, atlikusio vertinimą ir surašiusio minėta išvadą, kompetencija ir kvalifikacija, o tuo pačiu ir išvadoje užfiksuotų faktinių duomenų teisingumu. Pažymėtina, kad proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl faktinių duomenų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Tai, kad apygardos teismas kitaip, nei mano nuteistasis A. V., įvertino 2024 m. lapkričio 14 d. socialinio tyrimo išvados duomenis ir padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti kokie nors baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti ir nuteistojo teisės į gynybą neužtikrinimo (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko teikimo nagrinėjimo apygardos teisme metu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360¹ straipsnio, reglamentuojančio laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme tvarką, 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad nagrinėjant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir bausmę vykdančios institucijos atstovas. Dalyvauti šiame teismo posėdyje šaukiamas nuteistasis ir nuteistojo prašymu gynėjas, nukentėjusysis arba jo atstovas, tačiau šių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nesustabdo klausimo nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jiems dalyvauti būtina. Asmens, nuteisto laisvės atėmimu iki gyvos galvos, socialinio tyrimo išvada, teismui nagrinėjant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra vienas svarbiausių dokumentų, tačiau nuteistųjų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką įvertinusių ir tokias išvadas surašiusių pareigūnų dalyvavimas teisme nėra būtinas, juo labiau įstatymai nenumato galimybės patiems nuteistiesiems užduoti klausimus minėtiems pareigūnams.
13. Esat tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, A. V. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis turi pašalinti arba reikšmingai sumažinti kai kuriuos kriminogeninius veiksnius, ypač susijusius su nusikalstamo elgesio priežastimis. Nuteistasis turi kritiškai įvertinti jo socialinio tyrimo išvados duomenis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, dar labiau sumažėtų arba visiškai išnyktų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, paleidžiant nuteistąjį į laisvę, ji bus tokia maža, jog teismas bus tikras, kad nuteistasis A. V. nėra pavojingas visuomenei.
14. Kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, A. V. vykdo individualų resocializacijos planą, dalyvauja įvairiose veiklose, užsiėmimuose, iniciatyvose, sporto varžybose, palaiko ryšius su dukra ir sūnumi, taip pat su broliu ir kitais giminaičiais. Tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu A. V. skatintas tik 4 kartus, o drausmine tvarka baustas net 21 kartą, padaryti pažeidimai susiję su vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymu, draudžiamų daiktų turėjimu, pagal nustatytą tvarką atsisakymu tvarkyti pasivaikščiojimo kiemelius. Nuteistasis A. V. įkalinimo įstaigoje nedirba, jam siūlomo darbo yra atsisakęs pabrėždamas, kad nori darbo su visomis socialinėmis garantijomis, jog atlyginimas nebūtų mažesnis kaip minimalus bei darbas turi būti toks, kad nežemintų žmogaus orumo. A. V. nedirba ir nesistengia atlyginti iš jo nukentėjusiems asmenims priteistų žalų (pagal nuosprendžius nuteistajam viso priteista solidariai atlyginti apie 68 011 Eur). Be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta, kad A. V. mąstyme ir elgesyje stebimos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, nuteistasis (duomenys neskelbtini) kalėjime savo veiksmais daro neigiamą įtaką kitiems asmenims, propaguoja nuteistųjų subkultūrą, o Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas patvirtina, jog 2024 m. gruodžio 10 d. A. V. pareikštas įtarimas ikiteisminiame tyrime dėl nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Tokios aplinkybės rodo, kad A. V. iš esmės sistemingai veikė priešingai teisės normoms ir nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių bei reikalavimų laikymąsi. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nuteistojo A. V. pažanga, koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme, šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama.
15. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, jog A. V. šiuo metu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka už didelį skaičių nusikalstamų veikų, tarp kurių ir už labai sunkių nusikaltimų – kvalifikuotų nužudymų, padarymą. Nors nusikaltimo, už kurį atliekama bausmė, pobūdis, jo padarymo aplinkybės, kaip ir ankstesni teistumai, yra įvertinamos nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, visgi, visos šios aplinkybės svarbios ir analizuojant nuteistojo asmenybę, jos pavojingumą, elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam ir negali būti vertinama, kaip pakartotinis baudimas dėl tų veikų, dėl kurių nuteistasis iki gyvos galvos jau yra nuteistas pačia griežčiausia bausme. Sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, šios aplinkybės yra reikšmingos ir vertinamos kartu su kitomis.
16. Teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad nuteistasis A. V. šiuo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko ryšius su vaikais, broliu, kitais giminaičiais. Visgi, vien šios aplinkybės, įvertinus jas aptartų faktinių duomenų kontekste, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. V. jau yra padaręs pozityvias išvadas, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistojo A. V. pavojingumas dar nėra sumažėjęs tiek, kad jam galėtų būti paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nuteistojo dedamos pastangos nėra pakankamos, jog būtų galima daryti išvadą, kad A. V. yra pasiruošęs gyventi laisvas ir nenusikalsti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 13 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.