Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-09-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1279-524/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-04
Bylos Nr.
2S-1279-524/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01370-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Ieškovas
L. M.
Atsakovas
O. M.
Trečiasis asmuo
AB SEB bankas, AB „Swedbank“, UAB „Moment Credit“, UAB „Ūkio banko lizingas“, AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Lietuvos dujos“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1279-524/2014

Teisėja Kristina Domarkienė (Proceso Nr. 2-06-3-01370-2014-9)

Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. rugsėjo 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-23 nutarties civilinėje byloje Nr. N2-3188-796/2014 pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui O. M. dėl santuokos nutraukimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir pasekmių, tretieji asmenys AB SEB bankas, AB „Swedbank“, UAB „Moment Credit“, UAB „Ūkio banko lizingas“, AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Lietuvos dujos“, išvadą teikianti institucija Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė byloje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko M. M. gyvenamąją vietą su ieškove, adresu (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovą nesilankyti šiuo adresu, iki bus priimtas teismo sprendimas. Nurodė, kad 2014-05-12 sugrįžusi namo rado ten savivaliaujantį atsakovą, kuris vertė jos daiktus, o išeidamas iš namų atjungė šiltą vandenį, užrakino duris ir išsivežė raktus. Dėl įvykio buvo iškvietusi policiją.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-23 nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies: iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, o prašymą įpareigoti atsakovą nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje atmetė. Pastaruoju klausimu teismas nurodė, kad teismų praktikoje apribojimas lankytis gyvenamojoje vietoje taikomas, kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Teismas pažymėjo, kad toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Nors ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, jog atsakovas prieš ieškovę yra vartojęs fizinį smurtą, tačiau ieškovės nurodomas įvykis įvyko 2013-05-20, t. y. prieš metus, o dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius. Dėl šios priežasties tai nėra pakankamas pagrindas užrausti atsakovui lankytis jam ir ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės prašyme nurodytos aplinkybės, susijusios su 2014-05-12 atsakovo apsilankymu, taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog pagal pateiktus duomenis ieškovei ar šalių nepilnamečiam vaikui būtų kilęs realus fizinės ar kitokios prievartos pavojus. Teismas atkreipė dėmesį, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl, kol nėra padalytas, tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę šio turto atžvilgiu įgyvendinti visas bendrosios nuosavybės savininko teises, numatytas CK 4.72 str. 1 d.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo atmestas jos prašymas dėl atsakovo įpareigojimo nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, panaikinti ir išspręsti šį klausimą iš esmės taikant prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Nurodo tas pačias aplinkybes kaip ir pirmosios instancijos teisme – šalių santykiai konfliktiški, atsakovas linkęs į smurtą, dėl atsakovo smurtavimų bei sukeliamų konfliktų kenčia šalių nepilnametis sūnus. Atsakovas nuosavybės teise turi butą Aukštojoje g. 17-5, Klaipėdoje, kur nuolat gyvena.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė pati provokuoja ginčus, o atsakovės teiginiai apie netinkamą atsakovo elgesį neatitinka tikrovės. Atsakovas turi teisę lankytis savo nuosavybėje, be to, ten gyvena šalių sūnus, kurį atsakovas nors retkarčiais nori aplankyti ir žinoti jo gyvenimo sąlygas. Atsakovas pagal galimybes apmoka namo išlaikymo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Įstatymo įtvirtinti bendri vaiko teisių ir interesų apsaugos principai bei nuostatos – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, vaiko teisės ir interesai ginami prioritetiškai (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p., CK 3.3 str. 1 d.). Abi šalys nurodo nesuderinamas priešingas aplinkybes dėl to, kas inicijuoja konfliktus, tačiau iš abiejų šalių paaiškinimų aišku, kad šalys konfliktuoja. Taip pat akivaizdu, kad nuolatiniai tėvų konfliktai neigiamai veikia nepilnamečio vaiko raidą.

Tokiomis aplinkybėmis visos abejonės vertinamos vaiko interesų naudai. Apeliantas sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, todėl bylioje nagrinėjamu atveju visiškai nesvarbu, dėl kieno iniciatyvos tarp šalių vyksta konfliktai – akivaizdu, kad tėvų konfliktų vaiko gyvenamojoje vietoje nebus, jei atsakovas laikinai bus įpareigotas joje nesilankyti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vaiko teisė gyventi saugioje aplinkoje (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 str. 1 p.) yra svarbesnė už apelianto teisę lankytis bendroje nuosavybėje, ypač atsižvelgiant į aplinkybes, kad minėta teisė apribojama tik laikinai, kad apeliantas pats nurodo, jog name (duomenys neskelbtini) lankosi tik retkarčiais, be to, apeliantas turi kitą nuosavą butą, kuriame šiuo matu ir gyvena. Apelianto argumentas, kad jis turi teisę bent retkarčiais matytis su vaiku, nesudaro pagrindo netaikyti ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi bendravimo su vaiku klausimas gali būti išspręstas nustatant laikiną bendravimo su vaiku tvarką.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina panaikinant nutarties dalį, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas įpareigoti atsakovą nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, ir šį prašymą tenkinant (CPK 337 str. 2, 4 p., CK 3.65 str. 2 d. 1 p.).

Atskirai pažymėtina, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali teismo prašyti pakeisti ar panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148, 149 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-23 nutartį pakeisti: panaikinti nutarties dalį, kuria buvo netenkinta ieškovės prašymo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir šią prašymo dalį tenkinti – įpareigoti atsakovą O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), iki šioje byloje bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas.

Teisėja Erika Misiūnienė