- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-07
- Bylos Nr.
- AN2-274-380/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato viršininko funkcijas atliekančio Stanislovo Paulausko apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. birželio 29 d. nutarties, kuria tenkintas iš dalies B. K. skundas ir pakeista institucijos nutarimo, kuriuo B. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį paskirta 300 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, dalis ir atimta teisė vairuoti transporto priemones aštuoniems mėnesiams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato 2018 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 84-ANR_N-331-2018 B. K. pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams. Nutarime nurodyta, kad B. K. 2018 m. gegužės 8 d. 11 val. 58 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, kai nustatytas 1,41 prom. (lengvas) girtumo laipsnis. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė skundą dėl minėto įstatymo įgaliotos institucijos nutarimo prašydamas sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą šešiems mėnesiams. Šį prašymą teismas tenkino iš dalies ir paskyrė specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą aštuoniems mėnesiams. Apeliaciniu skundu įstatymo įgaliota institucija, priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nesutinka su Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų išvadomis, prašo panaikinti šio teismo priimtą 2018 m. birželio 29 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir dėl B. K. veikos priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
3.1. B. K. padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog B. K. vairavimas yra susijęs su jo vykdoma darbine (individualia) ir visuomenine veikla bei su šeimos gerove, tačiau tai nėra išskirtinės aplinkybės. B. K. savo darbinę (individualią) ir visuomeninę veiklą vykdė ir iki Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo dienos, todėl žinojo, jog vairuodamas transporto priemonę ir būdamas neblaivus, gali prarasti teisę vairuoti, o praradęs teisę vairuoti, gali sau sukelti problemas atliekant asmenines, darbines ar su šeimos gerove susijusias funkcijas. B. K. sugyventinės sūnus neįgalus buvo jau iki pažeidimo padarymo dienos, todėl ir dėl šios priežasties B. K. privalėjo saugoti vairuotojo pažymėjimą ir nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių. Žinodamas apie vairuotojo pažymėjimo svarbą, B. K. privalėjo labiau jį vertinti ir nepažeidinėti įstatymų. Dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo kilsiančios pasekmės savaime nesudaro pagrindo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jį sutrumpinti, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui sukelia tam tikras pasekmes.
3.2. Skundžiamoje teismo nutartyje teismas įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo B. K. asmenybę, į tai, jog jis nėra baustas už vairavimą neblaiviam, į padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, jog vykdo individualią veiklą, ir į jo sugyventinės sūnaus neįgalumą, tačiau tokia teismo motyvacija negali sudaryti išskirtinių faktinių duomenų visumos, kurių pagrindu būtų galima skirti švelnesnę administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę.
3.3. B. K. padarytas nusižengimas yra vertinamas kaip ypač šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, todėl sušvelninus paskirtą nuobaudą ar sutrumpinus administracinio poveikio priemonės terminą, akivaizdžiai būtų neįvykdyti administracinei nuobaudai ir administracinio poveikio priemonei keliami tikslai, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimas B. K. prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.
3.4. Administracine nuobauda su administracinio poveikio priemone siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio administracinį nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su pažeidimu. Nemalonūs, nepalankūs padariniai yra būtina sąlyga. Nuobaudos taptų beprasmės, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą B. K. su įstatymu įgaliotos institucijos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo: 1) palikti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. birželio 29 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą; 2) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato pareigūno apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepimas
4.1. Atsiliepime administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. K. nurodo, kad kaltę jis pripažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jis nebuvo nubaustas jokiomis administracinėmis nuobaudomis, užsidirbtomis lėšomis prisidėdavo prie sugyventinės neįgalaus sūnaus išlaikymo. Įstatymas numato išskirtinę galimybę skirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, nuobaudą.
4.2. Atsiliepime administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. K. nurodo, kad supranta, jog padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kad teismo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones vieneriems metams atėmimas jo šeimai sukels problemų, uždarbio ir išgyvenimo sunkumų. Pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas šią administracinio poveikio priemonę, nepažeidė teisingumo ir protingumo principų.
Apeliacinis skundas tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis). Apeliaciniame skunde nėra keliamas klausimas dėl veikos kvalifikavimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, bet yra nesutinkama su paskirta administracinio poveikio priemone, būtent šiuo klausimu (dėl administracinio poveikio priemonės individualizavimo) apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.Skundžiama teismo nutartimi iš dalies tenkintas B. K. skundas ir pakeista įstatymo įgaliotos institucijos priimto nutarimo dalis tiek, kiek tai yra susiję su asmeniui suteiktos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, ir paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas aštuoniems mėnesiams.ANK 422 straipsnio 5 dalyje (2018 m. balandžio 19 d. redakcija) yra nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 prom., bet ne daugiau negu 1,5 prom.) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 Eur iki 450 Eur, o šio straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už tokį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju B. K. paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams. Taigi įstatymo įgaliota institucija nutarimu paskyrė minimalią baudą ir administracinio poveikio priemonė buvo pritaikyta minimaliam terminui. Skundžiama teismo nutartimi B. K. paskirta švelnesnė negu įstatymo numatyta administracinio poveikio priemonė ją sutrumpinant keturiais mėnesiais, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas paskirtas aštuoniems mėnesiams vietoje institucijos paskirto vienerių metų termino. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinio poveikio priemonę, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytos veikos padarymą laiko proporcinga priemone tam, kad būtų pasiekti visuomenei svarbūs tikslai, ši priemonė yra būtina visuomenei svarbiems tikslams pasiekti ir ja nėra varžomos žmogaus teisės ir laisvės daugiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tačiau tam tikrais atvejais padarytas pažeidimas gali būti toks, kad už jo padarymą taikoma administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti laikoma neproporcinga ir neteisinga padaryto pažeidimo pobūdžiui priemone ir toks jos taikymas prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Todėl ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra numatyta norma, kuri suteikia teismui (ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusiai institucijai) teisę paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta poveikio priemonę, kai normos sankcijoje nustatyta poveikio priemonė, kurią pagal įstatymą turėtų skirti teismas (ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija), yra laikoma neproporcinga ir neteisinga padaryto pažeidimo pobūdžiui, jos taikymas prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi teismas ar įstatymo nustatyta institucija (pareigūnas) turi teisę paskirti mažesnę baudą negu įstatymo numatyta minimali bauda, švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu įstatymo numatyta, iš viso neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, kai, teismo ar įstatymo nustatytos institucijos (pareigūno) vertinimu, ANK numatytos normos sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per didelė nusižengimą padariusiam asmeniui, neproporcinga padarytam nusižengimui ir dėl to yra neteisinga. Tačiau nepaistant tos aplinkybės, kad įstatymų leidėjas suteikia teismui (ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusiai institucijai (pareigūnui)) teisę taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, teismas (ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas)) vis dėlto yra saistomas tam tikrų sąlygų naudodamasis savo diskrecijos teise ir šia diskrecijos teise teismas (ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas)), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gali naudotis tik itin retais ir išimtiniais atvejais. Kitaip tariant, ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas turi būti siejamas tik su tais atvejais, kurie gali būti vertinami kaip itin reti ir išimtiniai. Tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog B. K. atvejis gali būti vertinamas kaip itin retas ir išimtinis, sudarantis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, jog teismas, skirdamas švelnesnę negu įstatymo numatyta administracinio poveikio priemonę, atsižvelgė į byloje pateiktą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno raštą, kuriame B. K. apibūdinamas kaip darbštus ir tvarkingas gyventojas, atsižvelgė į tai, kad B. K. verčiasi individualia veikla, ir į tai, kad teismo posėdžio metu B. K. paaiškino, kad iš šios veiklos gaunamos pajamos yra jo pragyvenimo šaltinis, kad trumpam netekus vairuotojo pažymėjimo dar galėtų samdytis asmenį, kuris jį vežiotų, bet ilgiau tam neturėtų galimybės, jis išlaiko sugyventinę ir jos neįgalų vaiką, taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad B. K. vairavimo stažas yra dvidešimt vieneri metai, ir į tai, kad duomenų, jog jis būtų baustas administracine tvarka, byloje nėra. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai negali būti vertinama kaip aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą veiką teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų, t. y. siekia apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. B. K. padarė vieną pavojingiausių nusižengimų – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, nustatytas 1,41 prom. neblaivumo (girtumo) laipsnis. Nustatytas lengvas neblaivumas, kai etilo alkoholis 1,01 prom. viršijo ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą 0,4 prom. minimumą, už kurį kyla administracinė atsakomybė. Toks B. K. elgesys jau yra pavojinga veika, numatyta ANK, kurio paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis). Ši veika kelia pavojų ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei, sveikatai bei turtui, toks elgesys jau gali sukelti neigiamas pasekmes, nuo kurių įstatymų leidėjas siekia apsaugoti, o nagrinėjamu atveju tokių pasekmių nekilo tik atsitiktinumo dėka ir tai negali būti vertinama kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą sutrumpinti įgaliotos institucijos paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. B. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš vakaro buvo gėręs alkoholinius gėrimus, ryte atsikėlęs jautėsi blaivus, todėl ir sėdo prie vairo. Tačiau visiškai nėra svarbu, kad nusižengimo padarymo dienos rytą asmuo nevartojo alkoholinių gėrimų, o juos vartojo iš vakaro. Taip pat visiškai nėra svarbu ir tai, kad nusižengimą padaręs asmuo jautėsi blaivus ir nemanė, kad galėtų viršyti įstatymo nustatytą ribą. Svarbu yra tai, kad nusižengimą padaręs asmuo niekieno neverčiamas, sąmoningai vartojo alkoholinius gėrimus ir po to sąmoningai priėmė sprendimą vairuoti transporto priemonę visiškai nepagrįstai tikėdamasis, kad jo kraujyje etilo alkoholio koncentracija neviršys įstatymų leidėjo nustatytos ribos. Tikėjimas, kad girtumo aplinkybės nėra, asmens vidiniai pojūčiai, kad girtumo aplinkybės nėra, kai ši aplinkybė buvo ir buvo nustatyta pareigūnų, negali būti vertinama kaip išskirtinė aplinkybė, kuriai esant galėtų būti sutrumpintas įgaliotos institucijos paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas B. K. trumpesnį negu įstatymo numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kai jis padarė vieną pavojingiausių nusižengimų, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, be pagrindo pateisina ne tik tokį elgesį, kurį įstatymų leidėjas imperatyviai draudžia, siekdamas apsaugoti kitus asmenis nuo tokio elgesio keliamo pavojaus, bet ir atsitiktinumą, nes tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta neigiamų pasekmių, nuo kurių kilimo įstatymų leidėjas siekia apsaugoti visuomenę. Kaip minėta, teismas, skirdamas švelnesnę negu įstatymo numatyta administracinio poveikio priemonę, atsižvelgė į byloje pateiktą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno raštą, kuriame B. K. apibūdinamas kaip darbštus ir tvarkingas gyventojas, jis vykdo individualią veiklą (b. l. 3). Tačiau asmens darbštumo savybė bei jo tvarkingumas neturi jokios įtakos jo asmeninėms savybėms, kurios demonstruotų jo drausmę kelyje ir jo gebėjimui savo elgesį vertinti kitų asmenų – eismo dalyvių – bei jų turto saugumo kontekste. Kaip darbštus ir tvarkingas gyventojas B. K. padarė pavojingą veiką, t. y. šios seniūno rašte pateiktos B. K. teigiamos savybės neužkirto kelio administracinio nusižengimo padarymui, ir tai negali būti vertinama kaip pagrindas paskirti trumpesnį negu įstatymo numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad yra pateikta pažyma, kurioje nurodyta, jog B. K. vykdo individualią veiklą. Šioje pažymoje nurodyta B. K. vykdomos veiklos rūšis – vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas (b. l. 4). B. K. yra nurodęs, kad gaunamos pajamos iš individualios veiklos yra pragyvenimo šaltinis, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad iš vykdomos veiklos B. K. realiai gauna pajamas, nurodant jų dydį ir reguliarumą, kad šios gaunamos pajamos iš tiesų yra pragyvenimo šaltinis, kad jos yra pagrindinis arba vienintelis pragyvenimo šaltinis. B. K. teigia, kad galėtų samdytis vairuotoją, tačiau neįvardijo, kiek jis turėtų mokėti šiam samdomam vairuotojui iš savo gaunamų pajamų, ir nepateikė jokių duomenų apie realias galimybes tokį vairuotoją samdytis jam mokant už suteiktas paslaugas. B. K. nurodo, kad jis išlaiko sugyventinę ir jos neįgalų vaiką, tačiau nepateikė jokių duomenų, kurie rodytų, kad jis su sugyventine veda bendrą ūkį, kad jos vaikas yra neįgalus ir kad jis šiuos asmenis tikrai išlaiko, o ne tik deklaruoja apie tokį išlaikymą, taip pat kad būtent jis yra sugyventinės ir jos neįgalaus vaiko vienintelis maitintojas ir būtent jo vykdoma individuali veikla, kuriai vykdyti privalu turėti teisę vairuoti transporto priemones, gali užtikrinti pajamas, kuriomis būtų išlaikomi nurodyti asmenys. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad individualios veiklos vykdymas yra susijęs su vykimu į skirtingas vietas, tačiau neargumentavo ir nepasisakė dėl to, į kokias skirtingas vietas B. K. turi vykti, vykdydamas individualią veiklą, dėl ko jam būtų pagrindas sutrumpinti įstatymo įgaliotos institucijos nutarimu atimtos teisės vairuoti transporto priemones terminą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones, būtų pasunkintas pragyvenimui reikalingų lėšų gavimas, o savo atsiliepime į apeliacinį skundą B. K. nurodo, kad administracinio poveikio priemonės taikymas sukels jo šeimai problemų, uždarbio ir išgyvenimo sunkumų. Tačiau pirmosios instancijos teismas neargumentavo ir nepasisakė dėl to, kodėl pasunkintas pragyvenimui reikalingų lėšų gavimas sudaro pagrindą sutrumpinti įstatymo įgaliotos institucijos nutarimu atimtos teisės vairuoti transporto priemones terminą, kai pasunkintas tokių lėšų gavimas nedaro tokių lėšų gavimo neįmanomo, o byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog įstatymo įgaliotos institucijos paskirtas normos sankcijoje numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas daro tokių lėšų gavimą neįmanomą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad paskirtomis poveikio priemonėmis sukuriami administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui tam tikri nepatogumai gyvenime, tačiau tie nepatogumai yra rezultatas būtent asmens pavojingo elgesio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, poveikio priemonėmis nesiekiama prisiderinti prie administracinį nusižengimą padariusio asmens įprastinio gyvenimo aplinkybių nesukeliant jam jokių gyvenimiškų nepatogumų, kuriuos jis pats sau ir susikūrė, taip pat tuos gyvenimiškus nepatogumus laikyti išskirtiniu atveju, sudarančiu pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apeliaciniame skunde tinkamai pažymėta, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo kilsiančios pasekmės savaime nesudaro pagrindo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jį sutrumpinti, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sukelia tam tikras pasekmes. Skundžiamoje teismo nutartyje teismas nepagrįstai įvertino abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio teiginius, kurie nepagrįsti objektyviais duomenimis, kaip pagrindą paskirti trumpesnį negu įstatymo numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog B. K. savo darbinę (individualią) ir visuomeninę veiklą vykdė ir iki pavojingos veikos padarymo dienos, todėl žinojo, jog vairuodamas transporto priemonę ir būdamas neblaivus, gali prarasti teisę vairuoti, o praradęs teisę vairuoti, gali sau sukelti problemų atlikdamas asmenines, darbines ar su šeimos gerove susijusias funkcijas. Kartu pažymėtina, kad teismas, skirdamas švelnesnę negu įstatymo numatyta administracinio poveikio priemonę, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais ir nusprendė, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus B. K. administracinio poveikio priemonę pritaikius asmeniui suteiktos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui negu numatyta įstatyme. Taigi pirmosios instancijos teismas savo nuožiūra paskyrė administracinio poveikio priemonę, kuri nėra numatyta įstatyme, ir nepritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų. Kitaip tariant, teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, administracinio poveikio priemonę tik taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalį, o nagrinėjamoje byloje teismas to nepadarė ir vadovavosi teisingumo bei protingumo principais, kurie nors ir yra ANK 34 straipsnio 5 dalies principai, tačiau teismui naudotis diskrecijos teise suteikia būtent konkreti ANK norma, numatyta 34 straipsnio 5 dalyje. Todėl teismas turėjo eksplicitiškai (aiškiai) nurodyti, kad taiko ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą bei skundžiamą teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismui pateiktų duomenų pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų tiek, kiek tai yra susiję su paskirta administracinio poveikio priemone – asmeniui suteiktos specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu, kurios terminas skundžiamoje teismo nutartyje yra nustatytas trumpesnis negu įstatymo numatyta, nėra jokio pagrindo, todėl įstatymo įgaliotos institucijos pareigūno pateiktas apeliacinis skundas yra tenkinamas. Skundžiama teismo nutartis, kuria paskirtas trumpesnis negu įstatymo numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas ir eksplicitiškai (aiškiai) nenurodyta, kad yra taikoma ANK 34 straipsnio 5 dalis, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. birželio 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį: palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato 2018 m. gegužės 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.