Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. J. J. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja D. J. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą priimti (duomenys neskelbtini) mirusio brolio S. J. palikimą. Nurodė, kad S. J. mirties dieną nebuvo sudaręs santuokos ir vaikų neturėjo. Dėl brolio palikimo į notarą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla nėra užvesta. Mirusio S. J. palikimą sudaro piniginės lėšos, esančios „Swedbank“, AB, banke. Apie šias lėšas ji atsitiktinai sužinojo tik šių metų rugpjūčio mėnesį, todėl laiku ir nesikreipė į notarų biurą dėl brolio palikimo priėmimo.

Suinteresuotas asmuo A. J. J. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai. Pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimas yra pagrįstas ir prašo jį tenkinti.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos D. J. brolis S. J., kuris nebuvo susituokęs ir neturėjo vaikų. Jo mama – A. J. J., o tėvas – P. J., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Telšių rajono 2-asis notarų biuras 2021 m. rugpjūčio 2 d. išdavė liudijimą, kuriame nurodė, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusio S. J. palikimo priėmimo įpėdiniai nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja palikimo įstatymo nustatytu terminu nepriėmė dėl to, kad nežinojo apie po jos brolio mirties atsiradusį palikimą. Be to, po jos brolio mirties trijų mėnesių laikotarpiu visoje šalyje buvo paskelbtas karantinas, kuris tęsėsi nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Kaip nurodė pareiškėja, ji dirba (duomenys neskelbtini), taigi, visuotinai žinoma, kad medicinos darbuotojai Covid-19 pandemijos metu yra itin apkrauti, dirba viršvalandžius ir pan. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai ir procesinį terminą praleido dėl savo pačios aplaidumo ir nerūpestingumo. Suinteresuotas asmuo A. J. J., kuri yra pirmesnės eilės mirusiojo S. J. įpėdinė pagal įstatymą, neprieštarauja dėl pareiškimo tenkinimo.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėja terminą priimti palikimą praleido dėl objektyvių priežasčių, todėl, vertinant tai, kad byloje nėra duomenų, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kitų asmenų teises, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principu, pripažintina, kad yra pagrindas praleistą įstatymo nustatytą terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 576-578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti (duomenys neskelbtini) mirusio S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.