- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-22
- Bylos Nr.
- 1A-102-361-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valentinas Janonis (pirm.), Linas Pauliukėnas, Dalius Jocys
- Nuteistasis
- S. P.
- Advokatai
- Vidmantas Žylė
- Kategorijos
Teisėja R. Bertašienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.;
2007 m. vasario 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. gynėjo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-12-12 nuosprendžio, kuriuo S. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2006-10-14 iki 2006-12-12.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. P. nuteistas už tai, kad jis 2006-10-14, apie 10.45 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, žirklėmis sulaužė E. J. (E. J.) priklausančio automobilio „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Sporto maniežo, vairuotojo pusės priekinių durelių spynelę, įsibrovė į automobilį ir pasikėsino pagrobti 300 litų vertės CD grotuvą „Panasonic“, tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nusikaltimo nebaigė, kadangi buvo sulaikytas automobilio savininko E. J..
Šalies argumentai
Nuteistojo S. P. gynėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-12-12 nuosprendį, kadangi neteisingai paskirta bausmė, ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas galėjo taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str. 2 d. 4 p., nes S. P. nusikalstama veika nutrūko pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką. Gynėjas teigia, kad teismas neatsižvelgė į jo ginamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl to. Be to, S. P. pripažino, kad darydamas nusikalstamą veiką norėjo gauti materialinės naudos, kuri buvo reikalinga išsigydyti nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms.
Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašo šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, jo įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo. Pats apeliantas neginčija, kad padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
S. P. anksčiau keturis kartus teistas, teistumui neišnykus padarė naują nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas teisingai ginčijamu nuosprendžiu paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymas siejamas su konkrečiomis baudžiamajame įstatyme nurodytomis aplinkybėmis. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą bausmė gali būti švelninama, kai yra šių sąlygų visuma: yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių; bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta; veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio taikymas, net ir nustačius jo taikymui būtinas sąlygas, teismui nėra privalomas. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltininko asmenybę, kitas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, gali atsisakyti taikyti šį straipsnį. Akcentuotina ir tai, kad Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcija numato galimybę be laisvės atėmimo bausmės skirti baudą, areštą ar laisvės apribojimą, tačiau šiuo atveju ir šių švelnesnių bausmių skyrimas prieštarautų Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytai bausmės paskirčiai, nes S. P. yra recidyvistas ir nuolat daro nusikaltimus.
Skirdamas bausmę apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir paskyrė bausmę, kuri nėra per griežta, atsižvelgė į tai, jog nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Ši bausmė yra net mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl ją dar labiau švelninti ar skirti kitą bausmės rūšį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. l d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo S. P. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.