- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- T-984-1015/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00874-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Nuteistasis
- V. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 59-173 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra (toliau – ir Nutarimas) nuteistajam V. V., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu V. V. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-12-23 iki 2012-11-23. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartimi nuteistojo V. V. apeliacinis skundas buvo atmestas.
Bausmės vykdymo pradžia - 2011 m. gruodžio 23 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. gruodžio 23 d., 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2019 m. balandžio 23 d. Neatliktos bausmės dalis 2019 m. liepos 25 dienai yra 3 metai 4 mėnesiai ir 28 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, apsvarsčiusi nuteistojo V. V. prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialines reabilitacijos priemones bei jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, 2019 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 59-173 nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 3 dalį.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra teismo nustatytu terminu atsiliepimo nagrinėjamu klausimu nepateikė.
Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netvirtinamas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. V. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs daugiau kaip du trečdalius jam paskirtos 11 metų laisvės atėmimo bausmės. Pagal aktualų teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad V. V. priskirtinas prie vidutinės rizikos grupės (48 balai, iš kurių 20 balų – statiniai, 28 balai - dinaminiai), tad šiuo atveju būtina įvertinti nuteistojo pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Susipažinus su nuteistojo asmens bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis V. V. Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstomas pirmą kartą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu V. V. baigė dalyvavimą adaptacijos programoje, yra susipažinęs su bausmės atlikimo sąlygomis, nuteistojo teisine padėtimi bei jos pasikeitimo perspektyvomis, teisės aktais, reglamentuojančiais bausmės atlikimo sąlygas. Pokalbių metu pastebėta, kad nuteistasis nepalaiko kriminalinės subkultūros tradicijų: nevartoja žargono, neskirsto kitų nuteistųjų į grupes, nesilaiko (nusikaltėlių) hierarchijos, nerašytų taisyklių. Niekada nėra išnaudojęs kitų tam, kad pagerintų savo gyvenimo kokybę. Su įstaigos darbuotojais bendrauja mandagiai, pagarbiai. Nekonfliktuoja su kitais nuteistaisiais. Nuteistasis dalyvauja vykdant pozityvaus užimtumo priemones. Laisvalaikiu skaito periodinę spaudą ir knygas, žiūri televizijos laidas. V. V. aktyviai dalyvauja mokymosi procese ir tokiu būdu siekia asmeninio tobulėjimo bei pozityvaus užimtumo. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau poreikio įsitraukti į elgesio korekcinį darbą neišreiškia.
Bausmės atlikimo metu nuteistasis 2 kartus buvo baustas: 2013-03-21 baudžiamas uždarant į baudos izoliatorių 7 paroms ir 2013-03-29 baudžiamas uždarant į baudos izoliatorių 10 parų, nes atsisakė eiti į jam paskirtą būrį. Taip pat V. V. bausmės atlikimo metu buvo 6 kartus skatintas: 2015-07-24, 2016-01-21, 2017-08-05, 2018-05-03 ir 2018-08-01 paskatintas, pareiškiant padėkas už mokymąsi, gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose; 2018-12-28 perkeliamas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę už iniciatyvą, gerą elgesį ir darbą. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis.
V. V. socialinius ryšius palaiko su seserimi V. Š., skambindamas telefonu, rečiau rašydamas laiškus, du kartus buvo aplankytas pasimatymų metu. Jis yra nevedęs, vaikų neturi, jo sugyventinė mirė 2012 metais. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis gyventų tėvams priklausiusiame name adresu (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., kuris šiuo metu priklauso jo seseriai. 2019 m. balandžio 8 d. gautas raštas iš Lietuvos probacijos Vilniaus regiono skyriaus, kuriame nurodoma, kad minėtu adresu V. V. gyventų vienas, nes jo sesuo gyvena kitu adresu. Gyvenamojoje vietoje esančios sąlygos yra tinkamos intensyvios priežiūros taikymui. Remiantis turima informacija, galima teigti, kad nuteistasis šiuo metu neturi sunkumų dėl gyvenamosios vietos bei jos pastovumo.
Vertinant V. V. galimybę įsidarbinti nustatyta, kad iki nuteisimo jis nedirbo, paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja darbo ieškotis per Užimtumo tarnybą. Jis turi vidurinį išsilavinimą, yra įgijęs vairuotojo autošaltkalvio profesiją. Nuo 1981 m. pradėjo dirbti vairuotoju, dirbo įvairiose įmonėse, bet visur trumpais terminais. Nuteistojo teigimu, darbus keisdavo dėl savo karšto būdo, dažnai pasitaikydavo atbūti po keletą parų areštinėje už chuliganizmą. Keletą metų nedirbo, važinėdavo į Ukrainą, veždavo įvairias prekes, po to dirbo įvairiausius darbus, nesudarydamas darbinių sutarčių ir tai tęsėsi iki jo dabartinio laisvės atėmimo. Pradėjus atlikinėti bausmę pataisos namuose, jis nuo 2015 metų dirbo tvarkiniu, po dvejų metų iš darbo išėjo pats, nes, jo teigimu, susirgo astma ir toliau dirbti negalėjo. Šiuo metu laisvės atėmimo vietoje nedirba, 2019 metais mokėsi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje ir įgijo staliaus specialybę. Nuteistojo nuostatos į darbą yra teigiamos. Remiantis Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis, V. V. vykdomųjų raštų neturi. Jis turi nuolatines pajamas, kurių pakanka jo poreikiams tenkinti, yra atsargus, priimdamas finansinius įsipareigojimus ir gyvena, neperžengdamas jų ribų. Šios aplinkybės iš esmės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį.
Teismas pažymi, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Vertinant nuteistojo piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis nustatyta, kad V. V. neigia bet kokį narkotinių medžiagų vartojimą. Bausmės atlikimo laikotarpiu narkotinių medžiagų vartojimo atvejai nefiksuoti. Nuteistasis pripažįsta, kad praeityje turėjo problemų su alkoholiu ir jį vartodavo nesaikingai, būdavo, kad vartojimas tęsdavosi 2-3 dienas, taip pat dėl stiprios abstinencijos neišeidavo į darbą. Po to pateko į įkalinimo įstaigą, taip pat susirado sugyventinę ir alkoholio vartojimas sumažėjo, daugiau vartodavo tik savaitgaliais, su kaimynais, per šventes, taip pat išgerdavo alaus su sugyventine. Didžioji dalis nusikaltimų padaryti esant neblaivios būsenos, dauguma jų - smurtiniai. Praeityje yra turėjęs lygtinumą, kurį pažeidė vartodamas alkoholį, dėl to bausmės atlikti buvo perkeltas į įkalinimo įstaigą. Bausmės atlikimo laikotarpiu alkoholio vartojimo atvejai nefiksuoti. Nuteistasis supranta alkoholio vartojimo žalą, bet pats minimizuoja savo alkoholio vartojimą. Praeityje yra lankęs AA susitikimus, tačiau nustojo, Įžanginės grupės nelankė. Šiuo metu alkoholio problemų nepripažįsta, dėl alkoholio vartojimo mažinimo ar nutraukimo ateityje pastangų nededa, nes šiuo metu poreikio neįžvelgia. Kadangi buvęs žalingas alkoholio vartojimas sietinas su nuteistojo nusikalstamumu, žala kitiems, tolesnis alkoholio vartojimas didintų nusikalstamo elgesio riziką.
Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai yra adekvatūs, socializuoti. Nors jis ir pasisako, jog šiuo metu yra linkęs savo veiksmus apgalvoti, tačiau prieš tai įvykdyti smurtiniai nusikaltimai, taip pat dar sunkesnė paskutinė nusikalstama veika - nužudymas, panašu nebuvo apgalvoti. Nurodoma, kad šiuo metu impulsyvumas nėra stebimas, atliekant bausmę nėra fiksuoti nuteistojo savitvardos praradimai, tačiau atliktos nusikalstamos veikos liudija, jog nuteistajam sunku susitvardyti, konfliktinėse situacijose būdinga agresija, ypač būnant neblaivios būsenos. Taip pat nuteistasis teigia, jog jis niekuomet neinicijuoja konfliktinių situacijų, kol jo neužkabina. Nuteistasis iš dalies atpažįsta savo problemines sritis, įvardina, jog dėl nusikaltimų iš dalies kaltas jo charakteris bei alkoholio vartojimas, bet labiau akcentuoja susiklosčiusias aplinkybes, kitus žmones. Įvardina praeityje buvusias problemas, bet šiuo metu nepripažįsta jų egzistavimo ir dėl to atsiranda sunkumas spręsti jas dabartyje. Remiantis nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumais, keliama prielaida, kad nuteistojo mąstymo, problemų sprendimo lankstumo stoka, sunkumai atpažinti kylančias problemas, neigiamų pasekmių nenumatymas, savikontrolės problemos praeityje, daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, sukelia galimos rimtos žalos riziką. Jų nekoregavimas didintų nusikalstamo elgesio riziką ateityje.
Pažymėtina tai, kad iki suėmimo V. V. buvo teistas tris kartus ir laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą. Jam yra būdingas smurtinių nusikaltimų modelis. Kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau pažeidė probacijos sąlygas, todėl buvo pasiųstas į laisvės atėmimo vietą atlikti laisvės atėmimo bausmės. Be to, kaip minėta, jo daromi nusikaltimai itin sunkėja. Taigi įvertinus šias aplinkybes, itin svarbiu pripažintinas atitinkamais reikšmingais argumentais pagrįstas manymas, jog lygtinai paleidus asmenį, jo nusikalstamas elgesys nebepasikartos ir jis daugiau nebepažeis įstatymų, be to, kaip minėta, būtina nustatyti nuteistojo pažangą mažinant jo nusikalstamos rizikos laipsnį, kadangi, kaip minėta, jis priklauso vidutinės rizikos grupei. Šiuo aspektu, kaip minėta, pagal pateiktą informaciją, nustatant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, iš 48 balų statiniai (kurių negalima sumažinti) balai yra 20, o dinaminiai – 28, kuriuos asmuo turi galimybę koreguoti savo elgesiu, nuostatomis ir pan. Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju teismas neturi pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai – tarp jų siekis užtikrinti, kad nusikalstamas asmens elgesys nebepasikartotų – gali būti užtikrintas asmenį likusiam bausmės laikui paleidus lygtinai, kad ir kontroliuojant jį.
Todėl atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis šiuo metu nepripažįsta turintis alkoholio vartojimo problemų (galimai dėl to, kad įkalinimo vietoje alkoholio įsigijimas ar turėjimas yra griežtai draudžiamas), nors buvęs jo žalingas alkoholio vartojimas yra akivaizdus ir, kaip matyti, su juo sietinas jo nusikalstamas elgesys ir žala kitiems asmenims, kas paskutiniu atveju sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, nededa pastangų spręsti šią problemą (nustojo lankyti AA susitikimus), įvertinus jo praeityje buvusias savikontrolės problemas, ypač būnant neblaivios būsenos, nuteistojo poreikio nematymą įsitraukti į elgesio korekcinį darbą, tobulinant elgesio, veiksmų bei pasekmių vertinimą, teismas sprendžia, kad šiuo metu tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 59-173 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam V. V. pagrindo nėra, nes byloje esantys duomenys neleidžia teismui daryti išvados, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju Komisijos nuomonė dėl lygtinio paleidimo taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam V. V. nebuvo vieninga. Net trys komisijos nariai siūlė netaikyti lygtinio paleidimo, nes V. V. anksčiau buvo teistas tris kartus ir jo padaryti nusikaltimai sunkėja, vieną kartą buvo pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas ir grąžintas į įkalinimo vietą tolimesniam bausmės atlikimui, taip pat atsižvelgė į paskutinio padaryto nusikaltimo sunkumą ir didelę neatliktos bausmės dalį.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, teismas,
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 59-173 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam V. V..
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.