- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-18
- Bylos Nr.
- 2A-405-567/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Algirdas Auruškevičius, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „SEB VB Lizingas“, E. G., Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-181-131/2009 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, perėmusio Vilniaus apskrities viršininko administracijos teises, ieškinį atsakovui V. K. ir tretiesiems asmenims UAB „SEB VB Lizingas“, E. G., Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą statinio antrą aukštą ir užpilti rūsį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008-01-03 pateikė ieškinį, 2008-12-30 patikslintą ieškinį, prašydamas:
1) įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą antrą aukštą virš negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir užpilti savavališkai iškastą rūsį žvyro ir smėlio mišiniu, ne rečiau, kaip kas 15 centimetrų tankinant ir sulaistant vandeniu po negyvenamąja patalpa – parduotuve ir sutvarkyti statybvietę.
2) teismo sprendime nurodyti, kad atsakovui savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius sprendimo, ieškovas turi teisę atsakovo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą antrą aukštą virš negyvenamosios patalpos – parduotuvės ir užpilti savavališkai iškastą rūsį žvyro ir smėlio mišiniu, ne rečiau, kaip kas 15 centimetrų tankinant ir sulaistant vandeniu po negyvenamąja patalpa – parduotuve ir sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad atsakovas be nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo statybai virš negyvenamosios patalpos – parduotuvės pastatė antrą aukštą, o po minėta negyvenamąja patalpa – parduotuve iškasė rūsį, sustiprindamas pamatus, naujai perdarydamas pirmojo aukšto perdangą. Statybos įvykdytos 0,2257 ha dydžio žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklausančiame Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomame ieškovo, nesant sudarytoms valstybinės žemės nuomos ar pirkimo – pardavimo sutarties su atsakovu. Minėta parduotuvė nuosavybės teise nuo 2005-06-09 priklauso UAB „SEB VB lizingas“, o nuomos sutartis sudaryta su nuomininke E. G.. Dėl savavališkos statybos 2005-01-13 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (101)-11.11-07. Atsakovui nustatyta tvarka 2005-01-13 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (101)-11.11-15 ir 2005-01-20 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (101)-11.11-20 paskirta administracinė nuobauda – piniginė bauda. Atsakovas statytojo teisę įgyvendino be nustatyta tvarka parengto ir suderinto statinio projekto ir neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo statinio statybai, nevaldydamas žemės sklypo nuosavybės teise ir nenaudodamas kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Žemės sklypui, kuriame yra atliktos savavališkos statybos, Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota specialioji naudojimo sąlyga – nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos. Atsakovas, savavališkai atlikdamas statybos darbus, pažeidė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, bei Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 90 p., kuriame įtvirtinta, kad Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonose numatomų atlikti žemės ir statybos darbų projektai turi būti suderinti su Kultūros paveldo departamentu (CK 4.103 str. 3 d. 2 p., LR Statybos įstatymo 3 str., 12 str. 1 d. 3 p., 4 p., 23 str. 1 d., 27 str., 28 str., LR Aplinkos ministro 2007-05-03 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“).
Atsiliepimas
Atsakovas V. K. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad 1999-11-03 atsakovas gavo iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Vilniaus miesto statinių statybos inspekcijos Leidimą vykdyti statybos darbus Nr. R99-685 pagal suderintą projektą. Atsakovas Vilniaus miesto statinių statybos inspekcijai pateikė dvi šio projekto korektūras. Pagal pirmąją suderintą projekto korektūrą leidimas buvo pratęstas iki 2003-04-09. Pagal antrą projekto korektūrą dėl statinio antro aukšto bei rūsio leidimas buvo pratęstas iki 2013-04-09. Vilniaus miesto statinių statybos inspekcijoje yra visa projekto korektūros dėl statinio antro aukšto ir rūsio dokumentacija. 2007-05-31 atsakovas kreipėsi į Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą su prašymu išduoti pažymą apie statinio statybą pagal suderintą projektą. Atsakovas 2007-06-19 pateikė nustatytos formos prašymą išduoti pažymą, statybos leidimą, statinio projektą, pagal kurį išduotas statybos leidimas, kadastrinių matavimų bylą. 2007-07-04 atsakovas gavo atsakymą, jog atsisakoma išduoti pažymą, patvirtinančią, jog statinio antras aukštas ir rūsys atitinka projektą. Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija 2007-09-28 priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą per 5 darbo dienas pakartotinai išnagrinėti 2007-05-31 atsakovo prašymą ir motyvuotai bei išsamiai į jį atsakyti. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas šio sprendimo neįvykdė, todėl 2007-12-27 atsakovas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas 2008-04-24 sprendimu atsakovo skundą patenkino ir įpareigojo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą per 5 darbo dienas įvykdyti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007-09-28 sprendimą. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas šio teismo sprendimo taip pat neįvykdė, todėl 2008-05-20 atsakovui buvo išduotas vykdomasis raštas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Vykdomojo rašto pagrindu pradėta vykdomoji byla ir atliekami vykdymo veiksmai. Atsakovas su ieškovu yra sudaręs valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento 1998-06-10 išvadoje Nr. 707-12 „Dėl projekto rengimo ir projektavimo sąlygų“ yra nustatytos projekto specialiosios projektavimo sąlygos. Išvadoje nėra pažymėta, jog rengiamam projektui nustatomos kultūros paveldo objektų sąlygos, todėl atsakovas neturėjo derinti projekto su Kultūros paveldo departamentu (CK 1.5 str., 1.138 str.).
Tretysis asmuo E. G. atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ja dėl negyvenamųjų patalpų – parduotuvės yra sudaryta nuomos sutartis. Atsakovas, savavališkai atlikdamas statybos darbus, pažeidė jos teises ir teisėtus interesus. Dėl šio pažeidimo E. G. kenčia dėl dažno patalpų užliejimo, skersvėjų dėl rūsio ir statinio sienų trūkinėjimo. Tai patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šnipiškių seniūnijos užpiltų patalpų apžiūros aktas bei LR Seimo kontrolieriaus išvada (CK 4.103 str. 3 d. 2 p., LR Statybos įstatymo 3 str., 12 str. 1 d. 3 p., 4 p., 23 str. 1 d., 27 str., 28 str., LR Aplinkos ministro 2007-05-03 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“).
Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ginčo pastatas yra kultūros paminklo, Vilniaus senamiesčio, reguliuojamo užstatymo B zonoje. Reguliuojamo užstatymo zonos ribos ir režimas buvo patvirtinti Paminklotvarkos departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994-05-10 įsakymu Nr. 28 ir Vilniaus miesto valdybos 1994-06-16 potvarkiu Nr. 1156V. Atsakovas pažeidė jo atliktų statybos darbų metu galiojusio Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo redakciją, kadangi su Kultūros paveldo departamentu nederino atliktų statybos darbų projektų. Nekilnojamojo turto registre esanti informacija apie tai, kad žemės sklypui, kuriame yra ginčo pastatas, įregistruota specialioji naudojimo sąlyga – nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos, yra išviešinta ir atsakovas negalėjo apie tai nežinoti, kai vykdė statybos darbus. Dėl šių aplinkybių atsakovo atlikti darbai yra neteisėti (Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 18 str. 3 d.).
Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį tenkinti. Nurodė, kad Apskrities administracinių ginčų komisijoje buvo nagrinėjamas ginčas pagal atsakovo skundą dėl Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. birželio 21-22 d. posėdžio protokolo Nr. 12 rekomendacijos neišduoti statybos leidimo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apskrities administracinių ginčų komisija 2006-09-29 sprendimu skundą atmetė. Atsakovas šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2007-02-05 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-473-17/2007 skundą dėl Apskrities administracinių ginčų komisijos 2006-09-29 sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-10-30 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-02-05 sprendimą paliko nepakeistą. Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Šia teismo nutartimi konstatuota, jog Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Nuolatinė statybos komisija pagrįstai neišdavė atsakovui statybos leidimo. Vilniaus miesto savivaldybė iki šiol nėra išdavusi statybos leidimo atsakovo vardu. Kadangi statybos leidimas atsakovui nebuvo išduotas, jo vykdomi darbai pagal LR Statybos įstatymą laikomi savavališka statyba (CK 4.103 str. 2 d., Statybos įstatymo 3 str. 2 d., 27 str. 1 d. 1 p., 28 str. 2 d. 2 p., 35 str. 1 d. 5 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-04-14 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė įpareigoti atsakovą V. K. savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą antrą aukštą virš negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir užpilti savavališkai iškastą rūsį žvyro ir smėlio mišiniu, ne rečiau, kaip kas 15 centimetrų tankinant ir sulaistant vandeniu po negyvenamąja patalpa – parduotuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir sutvarkyti statybvietę, išieškant iš atsakovo 128 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas pagrįstai reikalauja nugriauti savavališkai pastatytą antrąjį aukštą virš negyvenamųjų patalpų ir užpilti savavališkai iškastą rūsį bei sutvarkyti statybvietę, nes atsakovas, neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto bei išduoto leidimo statybai virš negyvenamosios patalpos – parduotuvės pastatė antrą aukštą, o po minėta negyvenamąja patalpa iškasė rūsį. Teismas konstatavo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo teisę vykdyti statybos darbus ginčo pastate. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė nei nustatyta tvarka parengto ir suderinto statybos projekto, nei išduoto leidimo statybai. Teismas atmetė atsakovo argumentus, nes sprendžiant statybų teisėtumo klausimus ir nustatyta tvarka išduoto leidimo suteikimą atsakovui, teismas vadovaujasi rašytiniais byloje esančiais įrodymais, o ne atsakovo žodiniais paaiškinimais. Teismas nustatė, jog atsakovas nepateikė 2002-04-30 aplinkos ministro įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2000 „Statybos leidimo“ 15.2 p. numatyto žemės sklypo bendraturčių, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise, sutikimo, todėl Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Nuolatinė statybos komisija 2006 m. birželio 21-22 d. posėdžio protokolu Nr. 12 pagrįstai nusprendė neišduoti statybos leidimo.
Teismas, tenkindamas ieškinį, atsižvelgė į tai, kad ginčo statinio savavališkos statybos ir nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto statinio projekto bei statybos leidimo klausimai buvo išnagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-30 nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-976-07. Teismas nustatė, jog V. K. skundas dėl 2006 m. birželio 21-22 d. posėdžio protokolo Nr. 12 rekomendacijos neišduoti statybos leidimo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kuris 2007-02-05 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-473-17/2007 skundo nepatenkino, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-10-30 nutartimi atmetė V. K. apeliacinį skundą, palikdamas galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-02-05 sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2005-01-13 atsakovui surašė savavališkos statybos aktą Nr. (101)-11.11-07 dėl savavališkos statybos. Atsakovui taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (101)-11.11-15 bei 2005-01-20 nutarimu paskirta administracinė nuobauda. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovui statybos leidimas nebuvo išduotas, padarė išvadą, jog atsakovo vykdomi darbai yra laikomi savavališka statyba. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, jog ieškinys dalyje dėl įpareigojimo atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. savo lėšomis nugriauti statinį, užpilti rūsį ir sutvarkyti statybvietę tenkintinas. Teismas padarė išvadą, jog ieškinio reikalavimas teismo sprendime nurodyti, kad atsakovui savo lėšomis 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius sprendimo, ieškovas turi teisę atsakovo lėšomis įvykdyti sprendimą, netenkintinas, nes šiuo konkrečiu atveju atsakovui neįvykdžius įsiteisėjusio teismo sprendimo per ieškovo nurodytą 3 mėnesių terminą turi būti sprendžiamas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas. Teismas pažymėjo, jog sprendžiant sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, spręstinas ir ieškovo nurodytų lėšų, būtinų sprendimui įvykdyti, ieškojimo iš atsakovo klausimas (CK 4.103 str. 3 d. 2 p., LR Statybos įstatymo 3 str., 12 str. 1 d. 3 p., 4 p., 23 str. 1 d., 27 str., 28 str., CPK 284 str., Statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“).
Šalies argumentai
Atsakovas V. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-04-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 186 str., kadangi nepakankamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai atsisakė rinkti įrodymus, kurių atsakovas negalėjo gauti, nepagrįstai nesivadovavo atsakovo paaiškinimais byloje, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Skundžiamo teismo sprendimo paskelbimo dieną, t.y. 2009-04-14 atsakovui nebuvo išduotas teismo sprendimo nuorašas. Atsakovas kreipėsi su prašymu išduoti sprendimą, tačiau 2009-04-21 atsakovas gavo teismo sprendimo išrašą ir 2009-04-21 teismo nutartį, kuria teismas nutarė pratęsti šalims terminą apeliaciniam skundui pateikti 30 d. nuo motyvuoto teismo sprendimo gavimo dienos. Atsakovas motyvuotą sprendimą gavo tik 2009-05-21. Teismas, CPK nustatytais terminais ir tvarka neišduodamas sprendimo, pažeidė atsakovo teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti teismo sprendimą.
2) Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo paaiškinimus bei netyrė kitų byloje pateiktų rašytinių įrodymų, turinčių reikšmę objektyviam ir teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantas neturi įstatymų nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto ir išduoto leidimo statyti antrąjį aukštą virš negyvenamųjų patalpų - parduotuvės, bei iškasti rūsį po minėtomis patalpomis. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog gavo du statybos leidimus rekonstruoti ginčo patalpas. Pagal 1999-11-03 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos išduotą Leidimą vykdyti statybos darbus Nr.R99-685 atsakovui yra leidžiama atlikti butų Nr. 204 - 207 rekonstrukciją su išplėtimu, dalies patalpų paskirties pakeitimu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2005-12-13 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas išdavė statybos leidimą Nr.NR/1746/05-1986 prekybos paskirties patalpų (kavinės patalpų), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukcijai. Šį statybos leidimą atsakovas gavo UAB „SEB VB Lizingas“ vardu, vykdydamas 2005-06-02 pirkimo-pardavimo sutarties 7.1. p. numatytus įsipareigojimus.
3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą išreikalauti iš ieškovo jam pateiktą projektą buto – antstato rekonstrukcijai ir rūsio iškasimui, kadangi šis projektas atsakovui nebuvo grąžintas. Taip pat teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą išreikalauti iš ieškovo 1998-06-10 Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento išvadą Nr.707-12 „Dėl projekto rengimo ir projektavimo sąlygų“ ir Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Projektavimo sąlygų sąvadą reg.Nr.343. Minėti dokumentai galėjo patvirtinti, kad atsakovas turi parengtą ir suderintą projektą buto-antstato rekonstrukcijai ir rūsio iškasimui.
4) Teismas, neatsižvelgęs į atsakovo paaiškinimus, padarė nepagrįstą išvadą, jog aplinkybės, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2005-01-13 atsakovui surašė savavališkos statybos aktą Nr.(101)11.11-07, administracinio teisės pažeidimo protokolą į Nr.(101)11.12-15 ir 2005-01-20 nutarimu paskyrė administracinę nuobaudą, įrodo, kad atsakovo vykdomi darbai yra savavališka statyba, nes jis neturi šiems darbams statybos leidimo. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog, siekdamas apjungti kavinės patalpas į jam priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrą kompleksą, 2004 m. rugpjūčio mėn. buto-antstato rekonstrukcijos projektą, kuriame buvo numatytas ir rūsio iškasimas, bei kitus dokumentus pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui su tikslu atlikti trečią projekto korektūrą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyr. specialistei V. G. atsakovas parodė galiojantį statybos leidimą Nr.R99-685, pagal kurį jam leidžiama atlikti butų Nr. 204 - 207 rekonstrukciją su išplėtimu, dalies patalpų paskirties pakeitimu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir paaiškino, kad projektas yra pateiktas Miesto plėtros departamentui trečios korektūros derinimui, tačiau, nepaisant atsakovo paaiškinimų, vyr. specialistė V. G. surašė savavališkos statybos aktą, administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skyrė administracinę nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į atsakovo nurodytas aplinkybes, jog jis 2006 m. gegužės mėn., suklaidintas vyr. specialistės V. G., kreipėsi į Miesto plėtros departamentą su prašymu atlikti buto rekonstrukciją-antstatas (projekto korektūrą). Atsakovas dar kartą derino projektą Nuolatinės statybos komisijoje. Projektui buvo pritarta su pastabomis. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-30 nutartimi, įvykdė Nuolatinės statybos komisijos pareikštas pastabas, tačiau Miesto plėtros departamentas atsakovui naujo statybos leidimo buto rekonstrukcijai-antstatas ir rūsio iškasimui neišdavė, nes atsakovas turi galiojantį statybos leidimą pagal suderintą projektą butų Nr. 204 - 207 rekonstrukcija su išplėtimu Kalvarijų g. 57A ir 59A, Vilniuje.
Atsiliepimas
Ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-14 sprendimą palikti nepakeistą.
Tretysis asmuo E. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesvarstė, nors buvo toks prašymas. Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „SEB VB Lizingas“ nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.
Apeliacinis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas negali bloginti apelianto padėties, jeigu sprendimą skundžia tik viena šalis. Nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo patenkintas iš dalies, o dėl atmesto ieškinio reikalavimo ieškovas įstatymų nustatyta tvarka nepateikė apeliacinio skundo. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė savo išvadą, kad netenkinamas ieškinio reikalavimas teismo sprendime nurodyti, kad atsakovui savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius sprendimo, ieškovas turi teisę atsakovo lėšomis įvykdyti sprendimą, nes šiuo konkrečiu atveju atsakovui neįvykdžius įsiteisėjusio teismo sprendimo per ieškovo nurodytą 3 mėnesių terminą turi būti sprendžiamas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose dėl patenkinto ieškinio reikalavimo, papildydama sprendimo rezoliucinę dalį dėl ieškinio likusioje dalyje atmetimo, nes motyvuojamojoje sprendimo dalyje atmestas ieškinio reikalavimas buvo išnagrinėtas. Trečiojo asmens E. G. atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, netenkinamas, nes apeliacinės instancijos teismas negali bloginti apelianto padėties. Pažymėtina, kad nėra procesinės galimybės iš atsakovo priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, nes tai blogintų apelianto padėtį, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir sprendimą skundžiant tik vienai šaliai.
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Įstatymų leidėjas nustatė, kad statinio projektas, leidimas statybai reikalingi tiek viešajam interesui, tiek privačių asmenų teisėms nuo galimų pažeidimų apsaugoti.
Tai, kad įstatymų leidėjas suteikė teismui teisę įpareigoti statytoją statinį nugriauti, atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, reiškia, kad kiekvienu atveju, kai statytojas nustatyta tvarka nepatvirtina projekto ir negauna statybos leidimo, savavališkai pastatyti statiniai yra besąlygiškai nugriaunami.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja CK 4.103 straipsnis, kuris 2006-10-17 įstatymu Nr. X-858 buvo pakeistas. Šis pakeitimas įsigaliojo nuo 2006-10-31. Byloje nagrinėjami teisiniai santykiai yra atsiradę iki nurodyto CK 4.103 straipsnio pakeitimo. Pagal bendrąsias materialinių teisės normų galiojimo laiko atžvilgiu taisykles ginčui išspręsti turi būti taikomas nagrinėjamų teisinių santykių atsiradimo laiku galiojęs įstatymas – Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 2000-07-18 redakcija (įsigaliojusi 2001-07-01). Pagal CK 4.103 straipsnio 3 d. 1 punktą teismas sprendimu gali įpareigoti statytojus reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu. Kartu su įpareigojimu teismas nustato ir atitinkamą terminą jam įvykdyti. Aiškinant CK 4.103 straipsnio 3 dalies 1 punkto (2000-07-18 įstatymo redakcija) nuostatas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galimybė įpareigoti statytoją pašalinti konstatuotus statybos trūkumus bei nustatyti terminą jiems pašalinti gali būti įgyvendinta tik tada, kai objektyviai egzistuoja nustatytų trūkumų pašalinimo galimybė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių objektyvią galimybę reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas įpareigojimas atsakovui V. K. savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą antrą aukštą virš negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir užpilti savavališkai iškastą rūsį žvyro ir smėlio mišiniu, ne rečiau, kaip kas 15 centimetrų tankinant ir sulaistant vandeniu po negyvenamąja patalpa – parduotuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir sutvarkyti statybvietę, yra teisėtas ir pagrįstas pagal CK 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punktą (2000-07-18 įstatymo redakcija).
2005-01-13 savavališkos statybos aktas Nr. (101)-11.11-07 (1 t., b.l. 3), 2005-01-13 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (101)-11.11-15 (1 t., b.l. 4) ir 2005-01-20 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (101)-11.11-20 (1 t., b.l. 5) paskirti baudą V. K. nėra nuginčyti ar panaikinti nustatyta tvarka, todėl kolegija neturi teisinio pagrindo jais abejoti ir remiasi. Tai patvirtina, kad statyba buvo pradėta savavališkai, nederinant su valstybinėmis institucijomis ir negaunant tuo tikslu statybos leidimo.
Pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 186 str., kadangi atsakovo, kaip šalies paaiškinimai, neturi teismui iš anksto nustatytos galios ir yra vertinami kartu su byloje surinktų įrodymų visuma (CPK 185 str.).
Pagal 1999-11-03 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos išduotą Leidimą vykdyti statybos darbus Nr.R99-685 (1 t., b.l. 87) atsakovui yra leidžiama atlikti butų Nr. 204 - 207 rekonstrukciją su išplėtimu, dalies patalpų paskirties pakeitimu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis leidimas nesuteikė teisės atsakovui, kaip statytojui, pastatyti antrą aukštą virš negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir iškasti rūsį po negyvenamąja patalpa – parduotuve, nes pagal apeliacinės instancijos teisme išreikalautus dokumentus (2 t., b.l. 76-109) nebuvo išduotas leidimas pastatyti antrą aukštą virš negyvenamosios patalpos – parduotuvės, ir iškasti rūsį po parduotuve. Apelianto pateiktas 2008-09-11 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (2 t., b.l. 60-67) nepatvirtina, kad atsakovas turėjo leidimą statyti antrą aukštą virš negyvenamosios patalpos – parduotuvės ir iškasti rūsį po parduotuve.
Pagal Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimą Nr. 35/03-11/06 CPK 268 str. 3 d. nuostata, numatanti galimybę paskelbti tik įžanginę bei rezoliucinę sprendimo dalis, vėliau surašant tokio sprendimo aprašomąją bei motyvuojamąją dalis, yra pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 109 str., konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši procesinė teisės norma, nagrinėjant civilines bylas, netaikytina. Bylos duomenys patvirtina, kad 2009-04-14 buvo paskelbtas CPK 270 str. nurodyto turinio neatitinkantis teismo sprendimas (1 t., b.l. 246), o motyvuotas teismo sprendimo nuorašas atsakovui buvo įteiktas 2009-05-20 (1 t., b.l. 255). Apeliacinės instancijos teismas turi ne tik konstatuoti proceso teisės normos pažeidimą, bet ir įvertinti, ar dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ar pažeidimas sudaro teisinį pagrindą padaryti išvadą apie tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimą ir taikyti dėl to atsiradusias pasekmes - pakartoti pirmosios instancijos teismo procesą, jei pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
CPK 329 str. 2 d. 4 p. nustato, kad negalioja pirmosios instancijos teismo sprendimas ar nutartis, kurie yra be motyvų. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendimo negaliojimas siejamas su procese dalyvaujančių asmenų ar aukštesnės instancijos teismų galimybe susipažinti su bylą išnagrinėjusio teismo išvadas pagrindžiančiais motyvais bei argumentais. Aptariamas pirmosios instancijos teismo padarytas proceso pažeidimas – sprendimo be motyvų paskelbimas pats savaime nesudaro absoliutaus skundžiamo sprendimo negaliojimo, nes šiuo atveju motyvuotas, CPK 270 str. reikalavimus atitinkantis teismo sprendimas byloje yra (1 t., b.l. 247-250). Tiek apeliantas, tiek kiti byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę įvertinti, kokias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas laikė nustatytomis, kokiais įrodymais bei argumentais grindė savo padarytas išvadas dėl dalies ieškovo reikalavimų pagrįstumo, kokiais įstatymais bei teisės aktais rėmėsi teismas, spręsdamas šalių ginčą. Nei apelianto procesinės teisės pateikti argumentuotą apeliacinį skundą, nei apeliacinės instancijos teismo galimybės patikrinti apskųsto teismo sprendimo išvadų pagrįstumą, apribotos nebuvo. Teisėjų kolegija šio proceso pažeidimo neprilygina CPK 329 str. 2 d. 4 p. įvardintam absoliučiam sprendimo negaliojimo atvejui ir dėl šios priežasties nenaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo, nes įstatymų leidėjas draudžia dėl formalių pagrindų naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 328 str.).
Aplinkybės, kad skundžiamo teismo sprendimo paskelbimo dieną, t.y. 2009-04-14 atsakovui nebuvo išduotas teismo sprendimo nuorašas, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, nes sprendimo nuorašo išdavimo data neturi teisinės reikšmės paties sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tai, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašą gavo 2009-05-20, neužkirto kelio atsakovui pasinaudoti apeliacijos teise, nes 2009-04-21 nutartimi (1 t., b.l. 251) buvo pratęstas terminas apeliaciniam skundui pateikti, nurodant 30 dienų terminą nuo motyvuoto teismo sprendimo gavimo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., CPK 2 str., 5 str. - 8 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jis turi pareigą atlyginti procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai 42,95 Lt (2 t., b.l. 29) apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą iš esmės nepakeistą, papildant sprendimo rezoliucinę dalį:
„Ieškinį kitoje dalyje atmesti“.
Priteisti iš atsakovo V. K. 42,95 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė