- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-13
- Bylos Nr.
- 2S-854-198/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07113-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- ŽŪB "Vadokliai"
- Atsakovas
- A. S., V. S.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ŽŪB "Vadokliai" atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8217-400/2012 pagal ieškovo ŽŪB "Vadokliai" ieškinį atsakovams A. S., V. S. dėl sutarčių vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartis
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo teismo pripažinti neteisėtu atsakovės A. S. vienašalį 2008-07-31 žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 376 nutraukimą ir atsakovo vienašalį 2010-02-12 žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 471 nutraukimą; įpareigoti atsakovus vykdyti žemės nuomos sutartis. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams A. S. ir V. S. priklausantį: 5,8600 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant minėtu turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti, taip pat uždrausti atsakovams sudaryti šių žemės sklypų nuomos sutartis su trečiaisiais asmenimis ar kitus sandorius, suteikiančius daiktines ar prievolines teises į žemės sklypus, o jeigu tokios sutartys jau yra sudarytos, - uždrausti atsakovams ir kitai tokių sandorių šaliai įregistruoti jas Nekilnojamojo turto registre ir vykdyti bet kokius įsipareigojimus ir naudotis bet kokiomis teisėmis pagal tokius sandorius.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 9 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Nurodė, kad ieškovė jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pagalba ketina išspręsti jau kilusį ginčą su atsakovais A. S. ir V. S. dėl nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti žemės sklypo nuomos sutartis ir šis ieškovo reikalavimas negali būti laikomas laikinąją apsaugos priemone, kurių taikymo sąlygos yra įtvirtintos CPK 144-145 str. Teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad netaikius laikinų apsaugos priemonių bus padaryta reali turtinė žala ir kad vienintelis būdas tokios žalos išvengti yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios nepažeidžia kitų asmenų teisėtų interesų. Ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones visiems ginčo žemės sklypams, o tai laikytina neproporcinga ir per didelio masto laikinąją apsaugos priemone, apribotų atsakovų teises, šis ieškovės prašymas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ŽŪB „Vadokliai“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą - iki teismo sprendimo įvykdymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovams A. S. ir V. S. priklausantį: 5,8600 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant minėtu turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti, taip pat uždrausti atsakovams sudaryti šių žemės sklypų nuomos sutartis su trečiaisiais asmenimis ar kitus sandorius, suteikiančius daiktines ar prievolines teises į žemės sklypus, o jeigu tokios sutartys jau yra sudarytos, - uždrausti atsakovams ir kitai tokių sandorių šaliai įregistruoti jas Nekilnojamojo turto registre ir vykdyti bet kokius įsipareigojimus ir naudotis bet kokiomis teisėmis pagal tokius sandorius. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 144 str. reglamentuojantį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus. Teismas neatsižvelgė į apeliantės pateiktus argumentus, akivaizdžiai formaliai ir netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Mano, kad atsakovų veiksmai, t. y. nesąžiningas vienašalis nuomos sutarčių nutraukimas, melagingų nuomos sutarties nutraukimo tvarkos reikalavimų pažeidimas, patvirtina atsakovų siekį nepagrįstai, pažeidžiant imperatyvias teisės normas panaikinti apeliantės teises į žemės sklypą, o šis faktas suponuoja akivaizdžią išvadą, jog atsakovai gali imtis veiksmų žemės sklypui perleisti, jį suvaržyti ar kitaip apsunkinti apeliantės naudojimąsi žemės sklypu. Atsakovams perleidus, išnuomojus ar kitaip apsunkinus žemės sklypą, apeliantė būtų priversta pradėti naują teismo procesą, ginčyti sudarytus sandorius, į teisinius ginčus įtraukiant trečiuosius asmenis. Šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 144 str., neatsižvelgė į teismų praktikoje suformuotus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijus ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Nepagrįstas teismo argumentas, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų dėl realios turtinės žalos atsiradimo galimybės tuo atveju, jeigu nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tokio reikalavimo CPK 144-152 str. nereglamentuoja, taip pat teismų praktikoje nėra įtvirtintas reikalavimas prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones įrodyti, kad jų nepritaikius bus padaryta reali turtinė žala. Be to, neaiškus ir šio teismo nurodyto realios turtinės žalos kriterijaus, kuriuo remiasi skundžiamą nutartį priėmęs teismas, turinys. Visų pirma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas siejamas ne su turtine žala, o su grėsme teismo sprendimui įvykdyti. Antra, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti neigiami padariniai, potencialūs teisminiai ginčai su trečiaisiais asmenimis, kurių realios turtinės žalos nustatyti neįmanoma. Galiausiai apeliantės reikalavimas yra neturtinis, todėl teismo argumentas dėl turtinės žalos kilimo tikimybės yra apskritai netaikytinas šioje byloje. Teismas pažeidė CPK nuostatas ir nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose. Apeliantas neprivalo pateikti įrodymus dėl žalos realumo, nes tokio reikalavimo nenumato nei CPK expressis verbis, nei Lietuvos teismų praktika. Pradėtas teisminis procesas remiasi tik prielaidomis, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tik prielaida apie galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantas neturi pareigos įrodyti, kad dėl atsakovų veiksmų teismo proceso metu jis patirs žalą ir teismo sprendimas taps neįvykdomas. Mano, kad teismas neturėjo pagrindo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuodamas grėsmės teismo sprendimui ir turtinės žalos neįrodymu. Nesutinka su teismo išvadomis, jog apeliantas prašydamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ketina išspręsti kilusį ginčą su atsakovais. Tokie argumentai yra niekiniai, nes nėra pasiremta jokiais konkrečiais įrodymais. Teismas nutartį priėmė nemotyvuodamas, todėl pažeidė CPK 147 str. 5 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Mano, kad teismo nurodyti argumentai yra visiškai pagrįsti. Nurodo, jog ieškinys neturi faktinio ir teisinio pagrindo, nes neegzistuoja joks žemės sklypų nuomos sutarčių vienašalis nutraukimas, o apeliantės minimos žemės nuomos sutartys galioja iki 2012-12-31, t. y. ieškinys yra pareikštas nesant jokiam teisiniam pagrindui, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes žemės nuomos sutartys yra nenutrauktos ir jos vykdomos iki 2012-12-31. Mano, kad ieškinys pareikštas turint visiškai kitus tikslus, nei įpareigoti vykdyti atsakovus žemės nuomos sutartis, kurios ir taip yra vykdomos. Ieškinys yra apsimestinis, kaip priemonė atsakovams daryti spaudimą dėl žemės nuomos sutarčių pratęsimo, o prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priemonė užsitikrinti, kad žemės nuomos sutartys nenutrūks kol vyks nepagrįstas bylinėjimasis teismuose. Tai patvirtina ir ieškinyje nurodyti argumentai dėl kažkokių konkrečiai neįvardytų trečiųjų asmenų veiksmų žemės ūkio paskirties žemės rinkoje ir jų interesų. Mano, kad šie ieškinio argumentai yra pagrindiniai dėl pareikšto ieškinio tikslų. Tačiau tokie ieškovės tikslai nėra ir negali būti šio ieškinio pagrindas ir dalykas, nes nėra jokių trečiųjų asmenų. Todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų absoliučiai nepagrįstai suvaržytos atsakovų teisės ir teisėti interesai, pažeidžiamos jų konstitucinės ir žmogaus teisės.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų skundžiamoje nutartyje nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir pasidaryti neįmanomas. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti pagrįstas, motyvuotas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymą ir tokiu būdu garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ŽAB „Vadokliai“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtent šiomis įstatymų nuostatomis vadovavosi ir jų nepažeidė.
Apeliacinį skundą ieškovė grindžia argumentu, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas, kadangi atsakovai gali imtis veiksmų žemės sklypui perleisti, jį suvaržyti ar kitaip apsunkinti apeliantės naudojimąsi žemės sklypu. Be to, apeliantės reikalavimas yra neturtinis, todėl teismo argumentas dėl turtinės žalos kilimo tikimybės yra apskritai netaikytinas šioje byloje.
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
Pažymėtina, kad vien ieškinio padavimas teismui nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas, kreipdamasis į teismą ir reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo tokį savo prašymą motyvuoti bei pagrįsti įrodymais (CPK 178 str.). Be to, prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtina nurodyti konkrečias aplinkybes, keliančias grėsmę ieškovės interesams, pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 111 str. 2 d. 4 p., 178 str.). Šių reikalavimų ieškovė ŽŪB „Vadokliai“ prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesilaikė. Sprendžiant ieškovės prašymo pagrįstumą, būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybe, tai yra grėsmę, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas. Ieškovė ŽŪB „Vadokliai reiškia ieškinį dėl sutarčių vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartis, tačiau ji byloje nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovai ketina žemės sklypus perleisti tretiesiems asmenims. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovai 2012-09-11 pranešimu informavo ieškovę, kad pasibaigus žemės nuomos sutartims – 2012-12-31, jos nebebus pratęstos (b.l. 24-25). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes žemės nuomos sutartys yra nenutrauktos ir jos vykdomos iki 2012-12-31.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės ŽŪB „Vadokliai“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.