Kauno apygardos teismo nutartis

2015-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-160-582/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-17
Bylos Nr.
1A-160-582/2015
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-00768-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dmitrijus Korsakovas (pirm.), Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
R. Š.
Nukentėjusysis
A. V. P.
Advokatai
Tomas Vildžiūnas, Gintas Gustaitis, Gintas Gustaičiuiu
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-160-582/2015Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00768-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Evaldo Gražio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei, nuteistajam R. Š., jo gynėjui advokatui Tomui Vildžiūnui, nukentėjusiajam A. V. P., jo atstovui advokatui Gintui Gustaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. ir nukentėjusiojo A. V. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo

R. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu vieniems metams, uždraudžiant jam bendrauti su nukentėjusiuoju A. V. P..

Iš R. Š. A. V. P. priteista 637,90 Lt turtinės, 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 800 Lt proceso išlaidų.

Iš R. Š. Valstybinės ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 3313,17 Lt už A. V. P. gydymą patirtų išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 15 d., apie 13.10 val., (duomenys neskelbtini) laiptinėje, tyčia ne mažiau kaip keturis kartus suduodamas kumščiu, pargriaudamas bei spirdamas nukentėjusiajam A. V. P. į galvos sritį ir kojas, padarė jam poodines kraujosruvas akių vokuose, pereinančias į nosį, odos nubrozdinimą viršugalvyje, kairio išorinio kulkšnelio lūžį, tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį išteisinti. Skunde nurodoma, kad kaltinimas R. Š. iš esmės grindžiamas vien tik nukentėjusiojo A. V. P. parodymais, nenuosekliais liudytojų J. S., A. B., N. P. (nukentėjusiojo žmonos ir draugų) parodymais. Teismas minėtus liudytojų parodymus nuosprendyje išdėstė tik formaliai, tačiau jų neanalizavo, neatsižvelgė, kad šie liudytojai nurodė prieštaringas aplinkybes. Pažymėtina, kad liudytojai J. S. ir N. P. nurodė matę kraujo dėmes ant asfalto, tačiau įvykio vietos apžiūros metu kraujo dėmės neužfiksuotos. Teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nepagrįstai nurodė, kad ekspertė Marija Kolcovaitė patvirtino išvadą, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nebūdingi griuvimui, kairiojo išorinio kulkšnelio lūžis, tikėtina, padarytas tiesiogiai spiriant ar trenkiant. Tačiau tokia išvada visiškai nepagrįsta, nes teisme apklausta teismo medicinos ekspertė kategoriškai nepatvirtino, kad minėtas sužalojimas padarytas ne griūvant.

Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad nukentėjusiojo A. V. P. parodymai negali būti laikomi objektyviais, kadangi tarp jo ir nuteistojo ne vienus metus kyla konfliktai. Kaltinime nurodytu metu jis laiptinėje sutikęs nukentėjusįjį pasakė jam pasitraukti ir būtent po to nukentėjusysis jam pripurškė dujų ir sudavė smūgį į veidą. Nuteistasis A. V. P. jokių smūgių nesudavė, nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų jis negalėjo padaryti dėl savo sveikatos būklės (medicininiai dokumentai pateikti). Apelianto įsitikinimu, nukentėjusysis, pateikdamas neteisingą informaciją apie įvykį, tokiu būdu bando išspręsti jų tarpusavio ginčą. Pirmos instancijos teismas subjektyviai vertino faktines bylos aplinkybes, išskirdamas iš jų tik tuos argumentus, kurie, teismo nuomone, patvirtina nuteistojo kaltę, nuosprendį pagrindė prielaidomis bei netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kas lėmė nepagrįstą jo nuteisimą.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio išsprendimu, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš R. Š. nukentėjusiajam 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai įvertino neturtinės žalos kriterijus. Nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų dėl savo pablogėjusios sveikatos būklės, liekamųjų reiškinių ir pan. Todėl teismas, įvertindamas sužalojimų sunkumą ir liekamuosius reiškinius, rėmėsi ne medicininiais dokumentais, bet jokiais įrodymais nepagrįstais nukentėjusiojo subjektyviais parodymais.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis A. V. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir nuteistojo R. Š. veiksmus kvalifikuoti ne pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir/ar 10 punktą, taip pat padidinti iš R. Š. priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 5 000 Lt.

Skunde nukentėjusysis nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamas konfliktas kilo ne dėl chuliganiškų paskatų ar dėl nukentėjusiojo vykdomų tarnybinių pareigų, o dėl asmeninių santykių ir tarpusavio konfliktų, tuo pagrindu nepagrįstai atmesdamas nukentėjusiojo prašymą dėl veikos perkvalifikavimo. Teismas nuosprendyje nenurodė, kokiais įrodymai remiasi, darydamas išvadas dėl nukentėjusiojo sumušimo priežasties. Pažymėtina, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2012, 2K-37/2014, nagrinėjamo įvykio situacija faktinėmis aplinkybėmis yra itin panaši į minėtus atvejus, kuriuose veikos buvo kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Teismas pats patvirtino, kad byloje nėra įrodymų, jog nukentėjusysis būtų išprovokavęs nuteistojo veiksmus, negana to, būtent nuteistasis viešoje vietoje be rimtos dingsties sumušė A. V. P., siekdamas jį paniekinti ir pažeminti, kas sudaro pagrindą kvalifikuoti R. Š. veiksmus kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Nukentėjusiojo vertinimu, R. Š. veiksmai galėtų būti kvalifikuojami ir kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos, kadangi byloje buvo pateikti duomenys, jog apeliantas yra DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, tad į jo pareigas įeina mokesčių iš bendrijos rinkimas, dėl kurių nuteistasis nukentėjusiajam nuolat reikšdavo pretenzijas, esą jie nepagrįstai dideli. Neabejotinai, vienas sudedamųjų faktorių, lėmusių R. Š. apsisprendimą sumušti nukentėjusįjį, buvo neteisingai skaičiuojami bendrijos mokesčiai. Šios smurto panaudojimo priežastys sudaro pagrindą R. Š. veiklą kvalifikuoti ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

Nukentėjusiojo A. V. P. apeliaciniame skunde nesutinkama ir su jam priteistu 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Byloje esančiame 2014-03-19 (duomenys neskelbtini) poliklinikos išraše iš medicinos dokumentų nukentėjusiajam buvo nustatytas organinis nerimo sutrikimas, kuris atsirado būtent po to, kai R. Š. jį sumušė. Išraše nurodyta, jog jis jaučia baimę, jį kamuoja nemiga, vidinė įtampa, emocinis nestabilumas. Nukentėjusysis pažymi, kad nurodytus jausmus jis jaučia nuo sumušimo dienos, kas visiškai suprantama, turint omeny tai, kad jis buvo sumuštas dienos metu savo namo laiptinėje ir be jokios rimtos priežasties kaimyno, kurį ir toliau sutinka. Nukentėjusysis neteko ramybės, stengiasi neišeiti iš namų arba nevaikščioti vienas, gyvena nuolatinėje baimėje, nes mano, kad nuteistojo gali būti bet kada ir vėl užpultas, kas itin neigiamai veikia jo gyvenimo kokybę. Dėl šių priežasčių apeliantas įsitikinęs, kad teismas neįvertinęs ar netinkamai įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus dėl sveikatos sutrikdymo liekamųjų reiškinių ir nukentėjusiojo senyvo amžiaus, neteisingai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą ir iš R. Š. jo naudai priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimo dydį, kas sudaro pagrindą pirmos instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir iš nuteistojo išieškoti ne mažiau 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, o nukentėjusiojo apeliacinį skundą –atmesti, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo – atmesti, prokurorė nesutiko su apeliaciniais skundais ir prašė juos atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Š. ir nukentėjusiojo A. V. P. apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis R. Š. apeliaciniame skunde ginčija kaltę dėl nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu ir stengiasi sumenkinti liudytojų bei nukentėjusiojo parodymus. Nukentėjusiojo A. V. P. apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistojo veikos teisine kvalifikacija ir priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo padarytą veiką ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių būtų nepagrįstai suvaržytos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nenustatyta.

Dėl nuteistojo R. Š. apeliacinio skundo

Apeliaciniame skunde iš esmės ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo daromos išvados dėl R. Š. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Skunde teigiama, kad apkaltinamąjį nuosprendį teismas grindė vien tik nukentėjusiojo ir liudytojų nenuosekliais ir prieštaringais parodymais. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais. Nukentėjusiojo A. V. P. parodymai neabejotinai yra vieni iš įrodymų, kuriais įrodyta apelianto kaltė padarius nusikalstamą veiką, tačiau, priešingai skundo argumentams, jie viso proceso metu buvo nuoseklūs, atitinkantys kitas byloje nustatytas aplinkybes ir iš karto po įvykio nukentėjusįjį mačiusių liudytojų parodymus. Tuo tarpu nuteistasis, skunde kritikuodamas nukentėjusiojo ir šių liudytojų parodymus, nenurodė jokių pagrįstų argumentų, pagrindžiančių šių asmenų parodymų prieštaravimus. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo protokole–pareiškime, apklausų ir akistatos su nuteistuoju metu nuosekliai nurodė visą įvykio eigą, suduotų smūgių kiekį ir pobūdį, jam padarytus sužalojimus, ir visas su tuo susijusias aplinkybes jis patvirtino duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, kuomet nurodė, kad kaltinime nurodytu metu jis įėjo į laiptinę, o nuteistasis R. Š. išbėgo iš lifto ir sudavė jam į nosį, tuomet nukentėjusysis išsitraukė iš kišenės dujų balionėlį ir juo papurškė nukentėjusiajam į veidą, tuomet nuteistasis pradėjo stipriai jį mušti, daužė kumščiu į galvą, gal 4 kartus, spardė, jis nukrito, prarado sąmonę, kai atsigavo, išėjo į kiemą, kur prie kitos laiptinės stovėjo kaimynai J. S. ir A. B.. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta Kauno greitosios medicinos pagalvos stotyje dirbanti slaugos specialistė D. B. nurodė, kad atvykus nukentėjusiojo nurodytu adresu rado A. V. P., kuris nurodė, kad jį sumušė kaimynas, jis skundėsi skausmu kairės akies ir kairės kojos kulkšnelio srityje, jam kraujavo iš voko žaizdos, koja buvo nežymiai patinusi, judesiai riboti (t. 1, b. l. 21). Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl patirtų sužalojimų patvirtina ir specialisto išvada Nr. G1618/12(02), kurioje nurodyta, kad A. V. P. konstatuota poodinės kraujosruvos akių vokuose, pereinant į nosį, odos nubrozdinimas viršugalvyje, kairio išorinio kulkšnelio lūžis, padaryti kietais bukais daiktais keturiais ar daugiau trauminių poveikių. Duomenų, prieštaraujančių kaltinime nurodytoms traumos padarymo aplinkybėms ir padarymo laikui nenustatyta (t. 1, b. l. 41-42). Pirmosios instancijos teisme apklausta specialisto išvadą surašiusi teismo medicinos ekspertė Marija Kolcovaitė nurodė, kad A. V. P. padaryti sužalojimai griuvimui nebūdingi, pagal rentgenogramą kairiojo išorinio kulkšnelio lūžis, tikėtina, padarytas ne krentant, o traumuojant tiesiogiai, spiriant ar trenkiant su daiktu. Aplinkybes dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pobūdžio ir tai, kad šiuos sužalojimus padarė nuteistasis, netiesiogiai patvirtina ir teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai J. S. ir A. B., parodę, jog matė, kaip kaltinime nurodytu laiku iš laiptinės išbėgo R. Š., o dar po kiek laiko iš tos pačios laiptinės išbėgo nukentėjusysis, kuris griebėsi už galvos, matėsi, kad sumuštas, bėgo kraujas iš galvos, sakė, kad R. Š. sumušė. A. V. P. liudytojai matė prieš tai įeinant į laiptinę, jis nebuvo apdaužytas, be R. Š. iš laiptinės daugiau niekas neišbėgo, tik po kiek laiko po A. V. P. išėjo jo žmona. Nukentėjusiojo sutuoktinė N. P. teisme taip pat patvirtino, kad iš karto po įvykio matė vyro galvos sužalojimus, jam pylėsi kraujas, vyras sakė, kad jį sumušė R. Š..

Visų šių pirmosios instancijos teisme ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma paneigia nuteistojo pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde keliamą versiją, kad pats nukentėjusysis jį užpuolė papurškęs jam dujų balionėliu į akis, o jis jam jokių smūgių nei rankomis, nei kojomis nesudavė. Šių aplinkybių be nuteistojo nepatvirtina jokie byloje ištirti įrodymai, o jo nurodomos aplinkybės, kad A. V. P. papurškęs dujų balionėliu nuteistąjį vijosi ir keikė, prieštarauja paties nukentėjusiojo ir liudytojų J. S. ir A. B. nurodytoms aplinkybėms, kad R. Š. pirmas išbėgo iš laiptinės ir tik po jo iš laiptinės išėjo nukentėjusysis, kuris jo tikrai nesivijo. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nuteistojo keliamą versiją vertino kritiškai ir ją atmetė. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistąjį ir nukentėjusįjį sieja konfliktinė situacija, dėl kurios A. V. P. neva smurtavo R. Š. atžvilgiu. Neigdamas savo kaltę R. Š. skunde taip pat nurodo, kad jis dėl savo sveikatos būklės negalėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį nurodytu būdu, tačiau byloje pateikti R. Š. medicininiai dokumentai (2008-2009 metų) dėl jo nedarbingumo lygio nėra pagrindas konstatuoti, kad jis negalėjo atlikti kaltinime nurodytų veiksmų. Tokios aplinkybės byloje apskritai nenustatytos, bylos duomenys kaip tik patvirtina, kad nukentėjusysis ne vieną kartą anksčiau skundėsi, kad buvo sumuštas nuteistojo.

Taigi išdėstytas įvykio aplinkybių ir bylos įrodymų vertinimas, taip pat argumentuotas nuteistojo keliamos versijos atmetimas, leidžia teisėjų kolegijai sutikti su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad R. Š. kaltė dėl jam inkriminuoto A. V. P. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, pereinančiomis į nosį, odos nubrozdinimu viršugalvyje, kairio išorinio kulkšnelio lūžiu, visiškai įrodyta surinktus įrodymus įvertinus bendrame bylos duomenų kontekste ir išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindus ne vienu kuriuo nors įrodymu, bet remiantis įrodymų visetu. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl teismo padarytų išvadų, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį ir nuteistąjį išteisinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Aukštesnysis teismas taip pat nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl neteisingai išspręsto nukentėjusiojo A. V. P. pareikšto civilinio ieškinio ir, nuteistojo manymu, priteisto aiškiai per didelio neturtinės žalos dydžio atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas ir pati įvykio situacija (užpultas savo namo laiptinėje) A. V. P. (gimęs (duomenys neskelbtini)) sukėlė neigiamas emocijas, fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusysis dėl kaltininko veiksmų ir patirtų sužalojimų (kraujosruvos veido srityje, kairio išorinio kulkšnelio lūžis) patyrė skausmą, stresą, fizinius nepatogumus gydymo laikotarpiu, liekamuosius reiškinius jaučia iki šiol – šlubuoja, jaučia nerimą ir nesaugumo jausmą. Visos šios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje yra tinkamai įvertintos, skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais kriterijais, kuriais remiantis nukentėjusiajam priteistas 2 000 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismo išvados dėl neturtinės žalos dydžio atitinka BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, bei neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams ir teismų praktikai panašiose bylose, todėl keisti nuosprendį ir tenkinti nuteistojo skundą šiuo klausimu nėra teisinio pagrindo.

Dėl nukentėjusiojo A. V. P. apeliacinio skundo

Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nesutinkama su R. Š. veiksmų kvalifikavimu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir prašoma šią veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir nukentėjusiojo asmens tarnybos. Skunde nukentėjusysis A. V. P. nurodo, kad jis yra daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas, nuolatos konfliktuojantis su nuteistuoju dėl renkamų mokesčių dydžio, todėl konfliktas būtent ir įvyko dėl nukentėjusiojo atliekamų pareigų. Nukentėjusiojo nuomone, R. Š. veiksmuose buvo ir chuliganiškos paskatos, kadangi jis sužalojo nukentėjusįjį be jokios priežasties ir motyvo viešoje vietoje (namo laiptinėje).

Atsakant į šiuos nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentus, pastebėtina, kad analogišką prašymą nukentėjusysis teikė ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, ir su prokurorės nutarime ir skundžiamame teismo nuosprendyje pateiktu R. Š. veikos teisiniu vertimu ir atsisakymo šią veiką kvalifikuoti pagal nukentėjusiojo nurodytus baudžiamojo įstatymo straipsnius argumentacija apygardos teismas visiškai sutinka.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., tai yra kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2011).

Šiuo atveju pats nukentėjusysis A. V. P. viso proceso eigoje teigė, kad jis pažįsta R. Š., jie yra kaimynai ir tarpusavyje nuolat konfliktuoja, ir kad nagrinėjamas įvykis buvo tarp jų esančių asmeninių nesutarimų pasekmė. Iš nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad R. Š. veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusįjį A. V. P., jis kokių nors kitų veiksmų, kuriais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, be nukentėjusiojo sumušimo nepadarė. Vien tik tai, kad veika padaryta viešoje vietoje, nesudaro pagrindo R. Š. veiksmų kvalifikuoti kaip chuliganiškų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apelianto skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2012, 2K-37/2014 šiuo atveju nėra precedentas, nes nagrinėjamos bylos ir bylų, kurią išnagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, faktinės aplinkybės (ratio decidendi) nesutampa. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, nuosprendžio nustatomojoje dalyje neįvardijo jokių R. Š. veiksmų, atitinkančių minėto baudžiamojo įstatymo sudėtį. Atitinkamai, konstatavus, jog konfliktinė situacija įvyko dėl asmeninių nesutarimų ir individualaus pobūdžio paskatų, nėra pagrindo nuteistojo smurtinių veiksmų kvalifikuoti ir kaip nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl A. V. P. tarnybos (daugiabučio namo bendrijos primininkas). Duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, tai yra, kad R. Š. veikė prieš A. V. P. kaip prieš daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ primininką, kuris nagrinėjamo konflikto metu atliko kokias nors tarnybines funkcijas, byloje nėra, todėl pagrindo keisti veikos kvalifikaciją nėra.

Nukentėjusiojo skundo argumentai dėl priteisto per mažo neturtinės žalos dydžio nepagrįsti. Šioje nutartyje nagrinėjant nuteistojo apeliacinį skundą jau pateikti išsamūs argumentai, kodėl skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas ir protingas, todėl dėl to pakartotinai nepasisakytina. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodyti duomenys dėl liekamųjų reiškinių po traumos ir argumentai dėl jo senyvo amžiaus jau yra tinkamai teismo įvertinti ir nesudaro pagrindo keisti nuosprendį šiuo klausimu.

Nukentėjusysis A. V. P. apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat prašė iš nuteistojo išieškoti apeliacinės instancijos teisme jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pagal teismui pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008).

Šioje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo R. Š. ir nukentėjusiojo A. V. P. apeliacinius skundus. Nors nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmetamas, tačiau nuteistojo apeliaciniame skunde ginčijami klausimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo interesais byloje, todėl jis buvo priverstas kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos, atstovaujant jį apeliacinės instancijos teisme. Dėl to nukentėjusiojo turėtos advokato pagalbos išlaidos dalyje dėl jos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme turi būti atlygintos, tačiau jos turi būti proporcingos suteiktai pagalbai. Byloje yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis 1600 Lt sumokėjimą nukentėjusiojo atstovui advokatui Gintui Gustaičiui už procesinio dokumento (apeliacinio skundo) surašymą ir nukentėjusiojo atstovavimą teisme (b. l. t. 3, b. l. 31). Kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą (baudžiamoji byla apeliacine tvarka išnagrinėta per vieną teismo posėdį) ir nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtos 1600 Lt (463 Eur) išlaidos nėra proporcingos suteiktai pagalbai ir prašoma priteisti suma yra aiškiai per didelė, todėl nukentėjusiojo prašymas dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo R. Š. ir nukentėjusiojo A. V. P. apeliacinius skundus atmesti.

Iš R. Š. išieškoti 800 Lt (231 Eur) nukentėjusiojo A. V. P. apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kolegijos pirmininkas Dmitrijus KorsakovasTeisėjai Evaldas GražysJurgis Kiškis