Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovui G. S. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

CK 6.267 str. 1 d. nurodo, kad naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas, jis atsako ir už pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-08-21 atsakovo šuo užpuolė M. J. ir tai yra nustatyta įsiteisėjusiais sprendimais administracinio teisės pažeidimo byloje. G. S. buvo nubaustas, kad pažeidė „Gyvūnų laikymo Kretingos rajono gyvenamosiose vietose taisyklių“ 31 punkto reikalavimus, administracinio teisės pažeidimo byloje nustačius, kad 2012-08-21 apie 21.30 val. jam priklausantis Kaukazo aviganio veislės šuo Kretingos mieste, Taikos g., ties namu Nr.78 užpuolė M. J. ir jam įkando į ranką. A. S. buvo nubaustas administracinės komisijos prie Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2012-10-09 priimtu nutarimu, kuris buvo pakeistas 2012-11-07 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi, kurią nukentėjusysis M. J. apskundė apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo nutartis buvo palikta nepakeista.

M. J. nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą dėl G. S. šuns įkandimo jam į ranką, įrodymų apie padarytą žalą neteikė, pareiškė ieškinį civiline tvarka. Civilinį procesą reguliuoja CPK normos. M. J. pareiškus ieškinį, teismo nutartimi jam buvo nurodyta pašalinti ieškinio trūkumus ir kartu išaiškinta, kad byloje iš viso nepateikta įrodymų jo nurodytoms aplinkybėms (turtinei žalai ir kt.) patvirtinti. Prieš pradedant bylą nagrinėti, bylos šalims buvo išaiškinta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Išaiškinta, kad šalių procesinės teisės yra lygios. Ieškovui taip pat buvo išaiškinta, kad pasirūpinti atstovavimu teisme, nes atsakovas turi atstovą (CPK 161 str.). Ieškovas nurodė, kad byloje atstovo nekvies, daugiau įrodymų neteiks.

Pažeidimo įvykis yra nustatytas administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl pats įvykio faktas nebegali būti ginčijamas, kitaip interpretuojamas, kitaip sprendžiamas kaltės klausimas, nors atsakovas su tuo ir nesutiktų. Tačiau pateikdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovas turi įrodyti, kokia žala jam buvo padaryta ir pateikti įrodymus, kad būtų galima nuspręsti dėl jos dydžio, atlyginimo masto. Padarytos jam turtinės žalos ieškovas M. J. nepagrindė jokiais įrodymais tik savo paaiškinimu. Jis pateikė CD laikmenoje apžiūrėti savo rūbų (megztinio ir džinsinių kelnių) fotonuotraukas, iš kurių teismas neturi galimybės nuspręsti, ar šie rūbai yra iš viso sugadinti, kiek sugadinti, ar sugadinti įvykio metu, todėl negali nustatyti sugadinimų vertės. Ieškovas apie jo nurodytus sugadintus batus, telefono aparatą neteikė jokios informacijos. Ieškovas nurodė, kad sugaišo laiko pažeidimo tyrimui, tačiau taip pat neteikė jokių įrodymų apie savo darbą, uždarbį, nurodė, kad turėjo išlaidų važinėjimui, susijusiam su pažeidimo tyrimu, tačiau tap pat neteikė jokių įrodymų nei apie transportą, nei jo ekslploatavimo išlaidas ir pan. Ieškovui nutartimi buvo nurodytas būtinumas teikti įrodymus, tačiau jis to nepadarė. Jis suskaičiavo jam padarytą turtinę žalą, tačiau jos iš viso nepagrindė jokiais įrodymais, todėl reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovas prašo taip pat priteisti neturtinę žalą. Ieškovas nurodė, kad jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau jis pats nusistatė sužalojimo sunkumo laipsnį savo vertinimu. Ieškovas nesikreipė į teismo medicinos ekspertizę, kad būtų nustatytas kūno sužalojimo sunkumo laipsnis, todėl nepateikė leistinų įrodymų apie kūno sužalojimo sunkumo laipsnio nustatymą. Nežiūrint to, byloje yra duomenys, kad jam buvo sužalota ranka (b.l.14-15). Teismui nėra žinoma, koks objektyviai buvo padaryto kūno sužalojimo sunkumo laipsnis, tačiau faktas, kad jis buvo sužalotas yra nurodytas administracinio teisės pažeidimo nutarime ir jis nėra nuginčytas. Ieškovas nurodė, kad dėl šuns užpuolimo ir sužalojimo patyrė didelius išgyvenimus, baimes, miego sutrikimus, dėl ko negali normaliai pailsėti. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio pirmojoje dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teismų praktikoje nagrinėjant šios kategorijos bylas suformuluotos nuostatos, kad pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Neturtinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti. Todėl vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais, kuris nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo kaina. Paminėtų aplinkybių visumos įvertinimas leidžia įgyvendinti įstatymo reikalavimą, kad žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį. Byloje yra duomenys, kad konflikte dėl šuns užpuolimo dalyvavo ir ieškovo šuo, kad šis šuo incidento metu buvo neregistruotas, už ką nukentėjęs, šios bylos ieškovas taip pat patrauktas administracininėn atsakomybėn, tačiau M. J. apskundus administracinės komisijos prie Kretingos rajono savivaldybės tarybos nutarimą ir Kretingos rajono apylinkės teismo nutartį, sprendimas byloje laikytinas nepriimtu. Vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, remiantis CK 6.245 str., 6.246 str. 1,2 d., 6.250 str., 6.263 str., 6.267 str. 1d., įvertinus, kad byloje pateiktus įrodymus apie nukentėjusįjį –šios bylos ieškovą, jam padarytą sužalojimą, jo pateiktus (ar nepateiktus) įrodymus apie savo fizinę, finansinę būklę ir kt., įrodymus apie atsakovą, kad jis yra socialiai remtinas, augina neįgalų vaiką, ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistina 600 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovo naudai.

Remiantis CPK 93 str., 99, 98 str., dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgus, kad G. S. šioje byloje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, yra 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, iš jo nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš G. S., a.k(duomenys neskelbtini) neturtinės žalos atlyginimą 600 Lt M. J., a.k(duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per šį teismą.