Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Varėnos r., Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, gyvenantis Varėnos r., (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas: 2007-06-29 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 150 str. 4 d., 2 m. terminuoto laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn., skiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 6 mėn., įpareigojant per šį terminą tęsti mokslą ir uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą; 2009-02-26 Varėnos r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 2 m. 1 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme, 2009-09-22 Vilniaus apygardos teismas pakeitė Varėnos r. apyl. teismo nuosprendį ir paskyrė terminuotą laisvės atėmimą 2 m. 6 mėn.; 2009-09-16 Varėnos r. apyl. teismo pagal BK 138 str. 1 d., ir 284 str. 1 d., terminuotu laisvės atėmimu 9 mėn.; 2009-10-19 Varėnos r. apyl. teismo pagal BK 138 str. 2 d. 10 p., terminuotu laisvės atėmimu 4 m.; 2014-02-04 Varėnos r. apyl. teismo pagal BK 281 str. 2 d., 1 m. laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 2 m., įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 165 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. 2014 m. sausio 25 d. apie 21.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, spirdamas į duris ir nulenkęs vinį laikiusį duris iš vidaus, neteisėtai, prieš savininko valią, įsibrovė į R. U. priklausantį gyvenamą namą, esantį Anykščių r., (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas asmens būsto neliečiamumą ir panaudodamas smurtą R. U. atžvilgiu - P. S. smogdamas apie 10 kartų kumščiu į galvą, veidą, kairį žastą, o R. U. suklupus spardydamas R. U. apie 15 kartų į įvairias kūno vietas tokiu būdu padarydamas jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame paakyje, kairiame smilkinyje, dešinės ausies kaušelyje ir dešiniame momenyje, galvos, krūtinės ląstos dešinės pusės ir dešinės šlaunies minkštųjų audinių sumušimus, dešinės pusės X-to šonkaulio lūžį, nesunkiai sutrikdė R. U. sveikatą ir neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą.

K. P. S. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis atvažiavo į Anykščius dirbti, neturėjo kur gyventi, todėl pasiprašė pas R. Tuose namuose kartu su R. gyvena jo sesuo. Iš pradžių sutarė gerai. Vieną dieną išgėrinėjo ir jam jo sesuo pradėjo rašyti, kad R. prisigėrė, gąsdina visus. Jis nutarė parvažiuoti ir pasiaiškinti. Prieš važiuodamas parašė, kad slėptų R.. B. R. neradęs, būtų buvę viskas gerai. Jis buvo išgėręs. Atvažiavęs jis pirmas įbėgo į namus. Durys atsidarė pastūmus ranka. Įėjo į kambarį. R. sėdėjo ant sofos kambaryje. Jis klausė, kas jam yra, kas darosi. R. jį kažkaip pavadino, gal „gaidžiu“. Tada jis sudavė R. smūgius. Atsimena, kad sudavė apie šešis smūgius į veido sritį delnu, ne kumščiu. R. nubėgo į tėvuko kambarį. Negali tiksliai pasakyti kiek tų smūgių buvo. Smūgių buvo gal 6-7. Mano, kad sudavė mažiau smūgių nei nurodyta kaltinime. Rankomis sudavė kokius 7 smūgius, kojomis – kokių 10 smūgių. K. R. nubėgo pas tėvuką į kambarį, jis dar keletą kartų įspyrė jam ir išėjo į kiemą ieškoti sesers su vaiku, nes ji išsigando ir išėjo iš namų. Tą vakarą, kai įvyko šis konfliktas, jis išvažiavo. Grįžo kitą dieną. Tada jam liepė išsikraustyti. Jis ir išsikraustė. Tą dieną, kai įvyko muštynės, jam nesakė, kad išsikraustytų. Jis dirbo Anykščiuose ir gyveno pas juos. Būdavo, kad ir su R. išgerdavo. 2014 m. sausio 24 d. alkoholinius gėrimus vartojo su R., R., G.. Tada buvo pasakyta, kad jie nebegertų ir išeitų, nes R. nebenorėjo gerti, nuėjo miegoti, jam ryte reikėjo eiti į darbą, o jie toliau sėdėjo ir gėrė, neklausė jo pasakymo. Iki konflikto jis tuose namuose gyveno. Kai padarė tokią nesąmonę, tada liepė išeiti, išsikraustyti, sakė, kad nenori, jog jis čia gyventų. Antrą dieną po įvykio (kai buvo primušęs) jam liepė išsikraustyti. K. R. jiems sakė išeiti, nebegerti (sausio 24 d.), jie jo neklausė, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai. Jis su R. buvo išvežti į blaivyklą. Pasėdėjo ir parvažiavo. Dėl to pykčių nebuvo. Jam už tai buvo surašytas administracinis protokolas, gavo 15 litų baudos. Po konflikto (muštynių) sesuo buvo pakalbėjusi su R., tėvuku, ir jie buvo nusprendę, kad jis negali likti ten gyventi dėl to, ką padarė. Tada jis išsikraustė pas draugą Anykščiuose. Anykščiuose gyveno tol, kol buvo darbo. Smurtą vartojo tik R. atžvilgiu. Tai turėjo matyti tėvukas. Sesuo su vaiku pabėgo į kiemą. Kiti žmonės, su kuriais atvažiavo, atbėgo vėliau. Jie įvykio, muštynių nematė. Civilinį ieškinį pripažįsta, sutinka mokėti dalimis. Su nukentėjusiuoju po įvykio pirmą kartą susitiko šiandien. Neatsiprašė, bet atsiprašys.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. U. parodė, kad kaltinamojo sesuo yra jo sugyventinė. Iki įvykio su kaltinamuoju bendravo be pykčių. Dabar visai nebendrauja. 2014 m. sausio 24 d. vakarą išgėrinėjo kartu. Jis jau nebenorėjo gerti, o jie išgėrinėjo toliau. Jis nuėjo miegoti. Jam nepatiko triukšmas, kuris buvo jiems begeriant. Tada jis iškvietė policiją. 2014 m. sausio 24 d. vakarą jis P. S. nevijo iš namų, tik sakė, kad apsiramintų ir pabaigtų gerti. Jam iš namų išsikraustyti neliepė. 2014 m. sausio 25 d. jau nuo pietų P. S. pradėjo grasinti už tai, kad iškvietė policiją. 2014 m. sausio 25 d. jis jo „gaidžiu“ nepavadino, kaip tik norėjo išsiaiškinti ramiai dėl policijos, bet neišėjo. Dėl smūgių, tai pirmame kambaryje jam buvo suduota apytiksliai apie 10 smūgių, kitame kambaryje – apie 15 smūgių. Jis visą laiką buvo užsidengęs, kad kuo mažiau smūgių jam kliūtų, todėl smūgių skaičių gali pasakyti tik apytiksliai. P. S. galėjo susinervuoti dėl to, kad kai grįžo 25 dieną, po tų grasinančių žinučių, jis pasakė jam, kad jei nepatinka, tegul susideda daiktus. Durų spyna buvo sugedusi. Paėmė vinį, įkalė ir užlenkė. K. P. pradėjo grasinti, duris paspyrė lenta. G. P. pradėjo 25 dieną nuo pietų už tai, kad jis iškvietė policiją. Jei jis jam grasina, jis turi kažkaip apsisaugoti. Jo sesuo sakė, kad jis tikrai nejuokauja, todėl turėjo kažkaip apsisaugoti. Užremdamas duris jis galvojo, kad tai nors kiek sulaikys R.. Jis policijai buvo pranešęs jau dieną, kad jam grasina. Policija nieko negalėjo padaryti, kol neįsilauš į namus. K. P. pradėjo jį mušti, jo sesuo nubėgo pas kaimynus ir iškvietė policiją. P. atvažiavęs įėjo vienas. Ėjo ir įėjo. Jis kažkiek pastūmė duris ir įėjo. Jis nežino, ar P. S. suvokė, kad jam įeiti į tuos namus nebegalima. Pats tą dieną su P. nebendravo, tik per jo seserį žinutėmis telefonu. Jo daiktai buvo pas juos namuose. P. įėjo su pykčiu. Jis bandė pasišnekėti ir susitaikyti dėl to vakaro, kada iškvietė policiją. Jautėsi nesmagiai dėl iškviestos policijos. Neatsimena, ar P. S. jam kažką sakė iki suduodant smūgius. Jis įėjo, numetė tašę prie durų ir iš karto puolė ant jo. Iš pradžių pastūmė, tada jis jį pastūmė atgal. Tada prasidėjo smūgiai. Pagrinde smūgiavo į galvą. Pirmas smūgis buvo kumščiu. Paskui bandė užsidengti, kad kuo mažiau sužalotų. Po to nuėjo pas tėvą į kambarį, norėjo užsidaryti, kad nebelįstų. Povilas atsekė iš paskos, pradėjo spardyti. Kliuvo į šonkaulius, galvą, pilvo sritį, į nugarą. Dėl šonkaulio negalėjo kvėpuoti. Kitą dieną išvežė į Panevėžį. Rado kraujosruvas, mėlynes, kad lūžęs šonkaulis. Gydėsi namuose. Du mėnesius negalėjo nieko dirbti dėl šonkaulio. Pasekmių, kurios atsilieptų sveikatai, neliko. Spyna buvo sugedusi, turtinė žala nepadaryta. Patyrė sužalojimus, moralinę žalą. Iki šiol dar negali atsigauti. Patyrė stresą. Namuose negalėjo nieko dirbti.

Nukentėjusysis R. U. parodė, kad kaltinamąjį P. S. pažįsta. Jis yra merginos, kuri gyvena su jo sūnumi, brolis. Tuo metu jis buvo apsistojęs ir gyveno jo namuose, kol dirbo miške. Atbėgo jo sesuo (jis tuo metu buvo pas kaimyną) ir pasakė, kad muša R. Jis atėjo namo ir pamatė, kaip P. apžergęs R. daužė. Jis liepė P. dingti, pasakė, kad iškvies policiją. R. buvo sukniubęs ir užsidengęs. P. jam spyrė vieną kartą, kitą į šonus.

Liudytojas V. Ž. parodė, kad 2014 m. sausio 25 d. jie kartu buvo kaime pirtyje ir ten išgėrinėjo. P. paskambino sesuo ir jis paprašė nuvažiuoti iki sesers. Jie visi nuvažiavo. P. įėjo į vidų. Jis liko lauke su pusbroliu. Po kiek laiko ir jie įėjo į vidų. Matė, kaip P. kelis kartus smogė ir spyrė iš kojos R.. J. P. atitraukė nuo R.. P. buvo neblaivus.

Liudytojas R. V. parodė, kad jie kartu su kaltinamuoju išgėrinėjo. T. P. sakė, kad jam sesuo rašo, kad pykstasi su R.. P. nusprendė nuvažiuoti, pasikalbėti pas R.. Jie važiavo trise: P., jis ir V.. G. vairavo. Nuvažiavo iki R., bet į kiemą neįvažiavo. Jis su V. stovėjo lauke prie mašinos. P. nuėjo vienas. Vėliau jie su V. Ž. nuėjo, nes girdėjosi durų bumbtelėjimas. Kai įėjo, R. stovėjo kambaryje, o P. lygtai buvo virtuvėje. Jie stovėjo atskirai. R. buvo kambaryje. P. S. buvo virtuvėje. Kai išgirdo dunksėjimą, nuėjo pasižiūrėti kas vyksta. Tuo metu niekas nevyko. Po kažkiek laiko vėl sukonfliktavo. Jis buvo išėjęs į koridorių. Matė, kaip P. S. sudavė kelis smūgius R. U.. R. gulėjo tuo metu ant žemės, P. smūgiavo iš rankos. Po to jie visi, tie, kas atvažiavo, išvažiavo. Neatsimena, ar ką P. pasakojo. Ir jis, ir P. buvo išgėrę. Iš vakaro jis dalyvavo išgertuvėse pas R. U.. Nesuprato, dėl ko R. iškvietė policiją. R. kažkas pasirodė, pasakė, kad visi nepageidaujami, kad išeitų arba iškvies policiją. Visus varė iš namų. Kai atvažiavo policija, R. U. sakė, kad visi nepageidaujami.

Liudytojas G. L. parodė, kad jam vakare paskambino R. V. ir paprašė, kad nuvežtų į (duomenys neskelbtini). Jis sutiko, prie kaimo parduotuvės (duomenys neskelbtini) juos paleido. Po kelių minučių grįžo ir jis parvežė juos atgal. Jis visą laiką sėdėjo mašinoje. Niekur nėjo, nieko nematė. Buvo tamsu. Mašinoje važiavo trise: P., V. ir R.. Jie išlipo iš mašinos ir išėjo. Paskui visus parvežė atgal. Negirdėjo ką jie šnekėjosi, nes mašinoje grojo muzika. Kartu su jais buvo tik tą vakarą. Dieną atgal kartu su jais jis nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

2014-01-25 R. U. protokolu – pareiškimu, kuriame jis nurodė, kad 2014-01-25 apie 21 val. 20 min. į jo namus, esančius Anykščių r., (duomenys neskelbtini) atėjo P. S., V. Ž., R. V. ir grasindami užmušti jį sumušė (tomas 1, b.l. 7).

2014-05-27 R. U. protokolu – pareiškimu, kuriame jis nurodė, kad 2014-01-25 apie 21 val. 20 min. į jam priklausančius namus, esančius Anykščių r., (duomenys neskelbtini), be jo leidimo, neteisėtai ir prieš jo valią įsibrovė P. S., V. Ž. ir R. V., kurie sumušė jo sūnų R. U. bei pažeidė jo būsto neliečiamumą (tomas 1, b.l. 8).

2014-01-25 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Anykščių r., (duomenys neskelbtini) esantis mūrinis vienos aukšto namas, priklausantis U. šeimai. Namo lauko durys nerakinamos, spynos nėra, iš vidaus užkabinamos kabliuku, kurio ąselė padaryta iš nedidelio užlenkto vinies (tomas 1, b.l. 9-10).

2014-01-28 specialisto išvada Nr. G 135/14(05), kurioje nurodyta, kad R. U. padaryti tokie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame paakyje, kairiame smilkinyje, dešinės ausies kaušelyje ir dešiniame momenyje, galvos, krūtinės ląstos dešinės pusės ir dešinės šlaunies minkštųjų audinių sumušimas, dešinės pusės X-to šonkaulio lūžis, kurie padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2014-01-25. Sužalojimai R. U. padaryti ne mažiau šešių bukų trauminių poveikių pasekoje. R. U. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės X-to šonkaulio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (tomas 1, b.l. 27).

2014-02-12 R. U. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis R. U. patvirtino savo parodymus (tomas 1, b.l. 39-42).

2014-05-02 tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad susipažįstant su judriojo telefono abonentais nustatyta, kad 2014-01-25 tarp L. S. ir P. S. vyko bendravimas telefonu (tomas 1, b.l. 49).

2014-04-22 įtariamojo P. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad P. S. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (tomas 1, b.l. 116-119).

Kaltinamojo P. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi atsakomybė numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. N. R. U. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas, o tai kvalifikuoja veiką pagal nurodytą baudžiamojo kodekso straipsnį. Kaltinamojo kaltė įrodyta dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo, nes kaltinamasis smūgiavo keletą kartų nukentėjusiajam kumščiu į galvą, veidą, kairį žastą, o R. U. suklupus spardė R. U. kelis kartus į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydamas jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame paakyje, kairiame smilkinyje, dešinės ausies kaušelyje ir dešiniame momenyje, galvos, krūtinės ląstos dešinės pusės ir dešinės šlaunies minkštųjų audinių sumušimus, dešinės pusės X-to šonkaulio lūžį. Tokia nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia ir baigta. Kaltinamasis tyčia, iš asmeninių paskatų, sudavė smūgius kumščiu į galvą bei kitas kūno dalis ir taip sužalojo nukentėjusįjį. Tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo jau buvo susiklostę konfliktiniai santykiai, todėl šios nusikalstamos veikos padarymas kildinamas iš tarpusavio asmeninių, priešiškų santykių. Objektyviai, teismo medicinos specialisto išvada, nustatytas sužalojimas nukentėjusiajam, konstatuojant nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas tai tyčinis neteisėtas įsibrovimas į butą ar namą prieš asmens valią. Įsibrovimas į būstą yra tuomet, kai kaltininkas aktyviais veiksmais patenka į jį prieš būsto savininko valią ir neturi tam teisėto pagrindo. Kaltinamasis iš esmės neigia į namą įsibrovęs neteisėtai, tačiau byloje surinkti įrodymai pagrindžia P. S. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje. P. S. į namą, kuriame gyveno nukentėjusysis ir kuriame jis taip pat turėjo teisę laikinai gyventi kol dirbs Anykščiuose, 2014 m. sausio 25 d. vakarą įsibrovė jėga, nes jis neprašė leidimo įeiti, o spyrė ar stūmė duris, kurios buvo uždarytos iš vidaus, t.y. užlenktos vinimi ir užremtos lenta, tuo pažeisdamas asmens būsto neliečiamumą. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, tą dieną tarp nukentėjusiojo R. U. ir kaltinamojo P. S. jau buvo konfliktiniai santykiai, nes P. S. prieš važiuodamas į R. U. namus išsiuntė savo seseriai žinutę su tekstu „slėpk R.“, o R. U. jau dieną buvo pranešęs policijai apie tai, jog jam grasina P. S., todėl siekdamas apsisaugoti nuo P. S., R. U. užkabino namų duris su kabliuku, padarytu iš vinies ir dar užrėmė duris lenta, tokiu būdu bandydamas sudaryti P. S. kliūčių patekti į namą, o tai rodo jo valią, kad P. S. buvo nepageidaujamas tuose namuose. Todėl P. S., įsibraudamas į R. U. namus, iš esmės pateko į juos prieš savininko valią. P. S. tyčia, suvokdamas, kad neturi tam teisėto pagrindo, nes jis turėjo gauti tuose namuose gyvenančių asmenų sutikimą arba leidimą grįžti į tuos namus, kadangi jis jau buvo iš tų namų išprašytas su policijos pagalba, nes iš vakaro triukšmavo ir neklausė namų savininko prašymų liautis girtavus, jėga įsibrovė į R. U. namus, todėl kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota ir pagal BK 165 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo P. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jis nukentėjusiųjų neatsiprašė, padarytos žalos neatlygino. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis P. S. yra teisiamas šeštą kartą, nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jis yra baudžiamas šiuo nuosprendžiu, jis padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (tomas 1, b.l. 132-133), administracine tvarka baustas, turi galiojančią administracinę nuobaudą (tomas 1, b.l. 157-158), nėra įrašytas psichiatro ir priklausomybių ligų dispanserinėje įskaitoje (tomas 1, b.l. 160). Dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai (tomas 2, b.l. 21-25).

Kaltinamasis P. S. padarė ir yra teisiamas už dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios yra priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam straipsnių sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar kaltinamasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas, įvertinęs, kad P. S. gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, pripažino civilinį ieškinį ir yra pasiryžęs jį atlyginti, bei atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, sprendžia, kad bausmės tikslai P. S. atžvilgiu bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, tačiau paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas ilgesniam terminui ir skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.).

N. R. U. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurio dydis 6000 Lt (tomas 1, b.l. 32). K. P. S. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti pripažino pilnai.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios neturtinės žalos yra priežastinis ryšys. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką asmens sveikatai, kaip fundamentaliai asmeninei neturtinei vertybei. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl fizinio smurto patyrė skausmą, taip pat neigiamų emocijų – išgąstį, baimę, nerimą, pažeminimą. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog nukentėjusiajam padarytas sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nenustatyta, kad nukentėjusysis dėl traumos būtų patyręs kokių nors sunkių ar ilgalaikių pasekmių, buvo gydomas ambulatoriškai. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo esamą turtinę padėtį bylos nagrinėjimo metu: jis tik nuo 2014 m. spalio 1 d. įsidarbino, jo darbo užmokesčio dydis kaip nurodė pats kaltinamasis bus apie 1000 Lt. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų - nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyra, kad žalos dydis netaptų nepakeliama našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Įvertinęs įstatymo numatytus kriterijus, anksčiau aptartas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį 2500 Lt, tokia suma užtikrins balansą tarp padarytos veikos bei jos sukeltų padarinių ir kaltinamojo turtinės padėties bei kitų teismo vertintų kriterijų. Todėl nukentėjusiojo R. U. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui R. U. iš kaltinamojo P. S. priteistina 2500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

P. S., vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str., laikinai sulaikytas nebuvo. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

P. S. nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendž i a:

P. S. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį, ir nubausti:

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;pagal BK 165 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirtą subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 67 str. 2 d. 6 p., 71 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskirti pareigą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 6 MGL dydžio (780 Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB).

R. U. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš P. S. nukentėjusiojo R. U. naudai 2500 Lt (724,05 EUR) (du tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.