- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-2092-395/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- E. A.
- Atsakovas
- K. O.
- Advokatai
- Vilma Normantienė
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovės E. A. atstovei advokatei Vilmai Normantienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. O. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-406-54/2010 pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovui K. O., byloje dalyvaujančiam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas K. O. yra jos dukters A. A.s, gimusios 2008-08-09, tėvas, priteisti išlaikymą dukrai po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo dukters A. A. gimimo 2008-08-09 iki jos pilnametystės ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu kartu negyveno, bendro ūkio nebevedė, tačiau kartu leisdavo laisvalaikį, planavo vedybas. Atsakovas geruoju tėvystės nepripažino. Buvo atlikta DNR ekspertizė, kuria buvo nustatyta, kad atsakovas K. O. yra A. A. tėvas. Atsakovas nuo gimimo nesirūpino dukra, nesidomėjo jos gyvenimu, neteikė išlaikymo. Ieškovė šiuo metu išvykusi gyventi į Švediją. Ji gyvena su savo tėvais, kurie tiek ją, tiek jos dukrą pilnai išlaiko, suteikia būstą. Ieškovė lanko švedų kalbos kursus, kurie vyksta po šešias valandas kasdien, todėl ji negali dirbti. Dėl to jai tenka samdyti auklę, kuri būna su jos dukra, kol ši mokosi. Du mėnesius buvo užsiregistravusi darbo biržoje, tačiau išmokų negavo, nes ten reikia būti išdirbusiai dvyliką mėnesių, o ji nėra Švedijoje dirbusi. Ji kol kas jokių pašalpų ar išmokų Švedijoje negauna, nors yra padavusi prašymą. Prieš du mėnesius kreipėsi dėl socialinių išmokų vaikui, tačiau iki šiol negavo atsakymo. Pateikdama prašymą nurodė, jog iš vaiko tėvo šiuo metu gauna po 200 Lt. Ji prašė priteisti išlaikymą dukrai, atsižvelgdama į Lietuvos pragyvenimo lygį. Mano, kad 600 Lt atsakovas gali teikti. Jos pateiktos skaičiuotės tiek litais, tiek kronomis yra pagrįstos ir realios. Prašoma suma atitinka pragyvenimo lygį ir kainas Lietuvoje. Atsakovas turi du butus, gauna darbo užmokestį 2545 Lt. Yra paėmęs paskolą būstui ir moka po 1000 Lt. Gauta paskola rodo atsakovo geras pajamas ir mokumą. Atsakovo gerą turtinę padėtį rodo tai, kad jis mokėjo ir moka mokesčius už mokslą, be to jis išlaiko du sūnus, kurių vienas yra pilnametis. Ieškovė prašė taikai išspręsti šį klausimą, tačiau atsakovas nesutiko, todėl ir buvo paruoštas ieškinys.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai: nustatė, kad atsakovas K. O. yra A. A., gim. 2008-08-09, tėvas; priteisė iš atsakovo K. O. išlaikymą nepilnametei dukrai A. A., gim. 2008-08-09, po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo jos gimimo 2008-08-09 iki jos pilnametystės; priteisė iš atsakovo K. O. 33 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu ir 144 Lt žyminį mokestį valstybei bei 2068,20 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų E. A.; priteisė iš ieškovės E. A. 7 Lt bylinėjimosi išlaidas susijusias su procesinių dokumentų siuntimu valstybei. Teismas sprendė, jog yra pagrindas ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo patenkinti ir nustatyti, kad atsakovas K. O. yra A. A. tėvas, nes 2009-06-01 gautas ekspertizės aktas Nr. ES 105/09(01), kurio išvadoje nurodyta, kad atsakovas K. O. yra A. A. tėvas (b. l. 56). Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis šiai dienai yra žymai blogesnė nei atsakovo. Atsakovas gimus dukrai išlaikymo neteikė, ja nesirūpino, o ir tėvystę neigė. Atsakovo gaunamos pajamos 2592,59 Lt (b.l. 17 II t.). Atsakovas išlaiko du butus, moka už sutuoktinės mokslus, išlaiko pilnametį sūnų, todėl teismas sprendė, kad atsakovas gali teikti didesnį išlaikymą dukrai nei, kad jis sutiko, jog dukrai būtų priteistas iš jo išlaikymas po 200 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo pakeisti ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai A. A., gim. 2008-08-09, po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo jos gimimo iki jos pilnametystės, priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas keistinas dėl šių motyvų:
1. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovės turtinė padėtis šiai dienai yra žymiai blogesnė nei atsakovo. Ieškovė, pateikdama teismui ieškinį, jame nurodė savo gyvenamą vietą Lietuvoje, Kauno mieste, norėdama nuslėpti savo pragyvenimą Švedijoje. Ieškovė, būdama nesąžininga, pateikė teismui pažymą, kad ji mokosi VDU, jos mokslas mokamas, nors ji yra išbraukta iš besimokančių studentų sąrašų. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovė, deklaravusi išvykimą į Švediją, kurioje klesti aukštas ekonomikos, pragyvenimo lygis, kurioje socialinės garantijos yra aukščiausio lygio Europoje. Teismui buvo pateikti susirašinėjimų su LR ambasada Švedijoje nuorašai, kur išdėstytos visos socialinės ieškovės garantijos, kuriomis ji turi pilna teisę pasinaudoti ir kaip ji pati vėliau pripažino, kad jau jomis ir naudojasi - nemokamais kalbos kursais, pateikusi prašymus dėl pašalpų vaikui, stojusi į darbo biržą ir panašiai. Ieškovės pateikti įrodymai, kad ji negyvena Lietuvoje ir kad į Švediją išsikėlusi gyventi su visa šeima, patvirtina, kad ji ten gyvena nuolatinai, planuoja pasilikti toje šalyje, tačiau teismas savo sprendime analizuoja pragyvenimo lygį ir kainas Lietuvoje. Teismui buvo pateikta pilna informacinė medžiaga apie maisto, buitinių prekių kainas Švedijoje, kuria remiantis yra akivaizdu, kad vaikas pilnai gali būti išlaikomas ir iš Švedijoje gaunamos 1050 SEK arba 1273 SEK pašalpos. Atsakovas neginčija sprendimo dalyje dėl tėvystės pripažinimo, pripažįsta savo pareigą padėti išlaikyti vaiką ir gaunant ieškovei Švedijoje išmoką, tačiau nurodo, kad tai turi būti sąžiningai, protingai ir teisingai įvertinta pagal dabartinius vaiko amžiaus poreikius, atsižvelgiant į konkrečias šios bylos aplinkybes. Teismas vadovavosi teismų praktika, kur įvardinta orientacinė nuoroda į MMA Lietuvoje, tačiau šios bylos aplinkybės yra išskirtinės, nes ieškovė gyvena ir gyvens Švedijoje. Teismas sprendime pripažino, kad ieškovė yra nesąžininga, kad jos pateikta 1220 Lt skaičiuotė neatspindi tikrųjų dukters poreikių ir yra padidinta, tačiau nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu civiliniame procese. Be to, teismui buvo pateikti ir VĮ „Registrų centro“ duomenys apie ieškovės nekilnojamą turtą, turimą žemės sklypą prestižinėje vietovėje, kas paneigia ieškovės tvirtinimą, kad nekilnojamo turto ji neturinti. Apelianto nuomone, ieškovė neįrodė, kad jos turtinė padėtis žymiai blogesnė už atsakovo. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad ieškovė Švedijoje, neturėdama pajamų ar turėdama mažas pajamas, gali gauti pašalpą butui, kuri yra pakankamai didelė ir ji teikiama nepriklausomai nuo to, ar asmuo turi nuosavą butą ar jį nuomoja. Ieškovė nurodė, kad ji gyvena su tėvais jų nuomojamame name Enskede rajone Stokholmo priemiestyje. Iš Švedijoje gyvenančių lietuvių atsakovas sužinojo, kad Enskede yra vienas iš turtingiausių Stokholmo priemiesčių, ieškovės tėvai nusipirkę, o ne nuomojantys namą. Be to, Ieškovės socialines garantijas Švedijoje patvirtina LR ambasados Švedijoje ministro A. M. atsiųsta ir pateikta teismui išsami informacija, kad jei ieškovė neturi darbo, samdo vaikui auklę, tai ji gali gauti bedarbio pašalpą 300 dienų 320 SEK per dieną, t. y. 110 Lt, viso per mėnesį 3360 Lt.
2. Teismas, analizuodamas abiejų proceso šalių turtines padėtis, netinkamai vertino atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus apie jo turtinę padėtį ir neteisingai interpretavo atsakovo pasakymą „dėl dviejų butų išlaikymo“. Atsakovas teismui paaiškino, kad netinkamas, amoralus ieškovės elgesys sujaukė jo ir žmonos santykius, ir kad žmona gyvena viename turimame bute, o atsakovas gyvena kitame. Abu butai ir iki ieškinio padavimo teismui buvo išlaikomi iš atsakovo su žmona abiejų gaunamų pajamų, mokamos paskolos bankui už butą.
3. Atsakovas pateikė teismui savo pajamų ir išlaidų skaičiuotę, tačiau teismas ją vertino netinkamai. Atsakovo gaunamas atlyginimas 2434 Lt, žmonos - 1381 Lt. Vieno mėnesio išlaidos 3522 Lt, t.y. sūnaus M. išlaikymas 750 Lt, butų komunaliniai mokesčiai 638 Lt, kreditas bankui 734 Lt, kreditas bankui 400 Lt, atsakovo su žmona maitinimasis, buitis, asmeninės reikmės 1000 Lt. Metiniai mokesčiai už atsakovo ir jo žmonos mokslus 7602,20 Lt, t.y. 633 Lt per mėnesį. Taigi atsakovo šeimos mėnesio pajamos yra 3815 Lt, o išlaidos - 4155 Lt. Atsakovas nurodo, kad jis neturi nekilnojamo ar kilnojamo turto, kurį pardavus, galėtų mokėti teismo nustatytą 400 Lt periodinę išmoką ir įsiskolinimą nuo vaiko gimimo po 400 Lt, nes nekilnojamas turtas yra ne atsakovo, o banko dispozicijoje dar 40 metų.
4. Ieškovė tik proceso eigoje pateikė teismui savo atstovės pasirašytą „Išlaidų balansą vienam mėnesiui", kuriame neįvardino savo dukros realių poreikių maistui, vaistams, higienos poreikiams, rūbams, avalynei, ugdymo priemonėms, o nurodė niekuo nepagrįstas sumas, kurias vėliau teismas savo sprendime įvardijo „kaip akivaizdžiai padidintas". Ieškovė neįrodė teismui nei buto nuomos, juo labiau komunalinių mokesčių ir auklės paslaugų dydžių. Apelianto nuomone, 2 metų vaiko poreikių tenkinimui šiandien pilnai pakanka 400 Lt, o ne dvigubai daugiau, turint omenyje, kad jis gyvena ne Lietuvoje, o Švedijoje, kur jam suteikiamos visos įmanomos socialinės garantijos. Pasikeitus mergaitės gyvenamai vietai, t.y. grįžus su motina gyventi į Lietuvą, kur žemas pragyvenimo lygis, išaugus jos poreikiams (darželio, mokyklos lankymas, spec. poreikių tenkinimas, netikėta liga ir pan.) LR CK 3.201 straipsnis suteikia ieškovei teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai blogesnė nei atsakovo, šią savo poziciją pagrindė byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Ieškovė neturėjo ir neturi jokio nekilnojamojo turto, automobilių, tai patvirtinančios pažymos yra pateiktos byloje, nedirba, nes augina mažametę dukrą, gyvena išlaikoma savo tėvų, nei Švedijoje nei Lietuvoje negauna pašalpos vaikui (t. 2, b.l. 22), nes nėra išdirbusi reikiamą laiką iki dukters gimimo. Nors ir lanko Švedijoje nemokamus kalbų kursus, tačiau negavo ir iki šiol nėra gavusi jokių socialinių išmokų vaikui, negavo jokio socialinio būsto, gyvena tėvų nuomojamajame name, kurie šiai dienai sumoka už ją visus mokesčius. Nors atsakovas nurodo, kad jis pateikė duomenis apie Švedijoje įmanomas gauti pašalpas, išmokas, tačiau ieškovė pati realiai jokių išmokų nėra gavusi, tam byloje atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Priešingai, ieškovė pateikė iš Švedijos pristatytus duomenis apie tai, kad jai nebuvo išmokėta jokių išmokų, todėl teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovo pateiktais informacinio pobūdžio duomenimis apie Švedijoje mokamas išmokas, kadangi tai yra bendro pobūdžio informacija, neįrodanti jokių konkrečių aplinkybių apie ieškovei mokamas pašalpas ar išmokas. Byloje pagal pateiktas VĮ Registrų centro pažymas, nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso du butai - vienas, esantis (duomenys neskelbtini), kitas, esantis (duomenys neskelbtini). Pastarąjį butą atsakovas įsigijo už SEB banko suteiktą paskolą, kurią grąžina bankui kas mėnesį su palūkanomis, taip pat turi ir dar kitą paskolą banke, kurią taip pat kas mėnesį grąžina, pats pripažino, kad vienas išlaiko šiuos abu butus. Todėl jau vien šios aplinkybės leido teismui daryti pagrįstą išvadą apie atsakovo gerą turtinę padėtį.
2. Atsakovas nepateikė byloje duomenų apie tai, kad jis šiai dienai nepajėgtų mokėti turimų banko paskolų, negalėtų susimokėti mokesčių už turimus butus, būtų sukauptos skolos, kas objektyviai patvirtintų pajamų trūkumą. Atsakovo pateikta skaičiuotė apie vieno mėnesio pajamas ir išlaidas, tik patvirtina teismo teiginius, kad atsakovo turtinė padėtis iš tiesų yra labai gerai, nes jis gali išleisti kas mėnesį daugiau nei iš tiesų uždirba, kas reiškia, kad atsakovas turi kitų pajamų ir realiai gyvena ne pagal gaunamas pajamas. Be to, aplinkybė, jog atsakovas sugebėjo gauti netgi dvi dideles banko paskolas, kurias kas mėnesį grąžina su palūkanomis, abu su žmona sugeba studijuoti aukštosiose mokyklose, mokėdami už mokslą, patvirtina labai gerą atsakovo turtinę padėtį ir galimumą teikti teismo priteistą 400 Lt dydžio išlaikymą dukrai.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais dėl priteisto išlaikymo dydžio nurodant, kad jis yra per didelis, neatitinkantis 2 metų vaiko poreikių, todėl turi būti sumažintas. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu gyvena Švedijoje ir dukros išlaikymas jai kainuoja pagal Švedijoje esamą pragyvenimo lygį ir tai yra gerokai daugiau nei Lietuvoje rekomenduojamas 1 MMA. Nors ji pateikė išlaidų skaičiuotę teismui pagal Švedijoje reikalingas kainas vaikui išlaikyti, tačiau iš atsakovo prašė priteisti išlaikymą pagal Lietuvoje esamą pragyvenimo lygį. Teismas, priteisdamas išlaikymą vaikui, jo dydį vertino pagal tokio amžiaus vaiko poreikius ir Lietuvoje 1 mėnesiui reikalingą sumą vaikui išlaikyti ir pagrįstai nustatė, kad tai yra 800 Lt. Ieškovė gyvendama Švedijoje beveik visas vaikui išlaikyti reikiamas sumas skiria viena, prie dukters išlaikymo prisideda jos tėvai, nes ji nedirba ir neturi pajamų. Teismo priteista 400 Lt išlaikymo suma pagal Švedijos pragyvenimo lygį padengtų tik menką dalį vaikui reikalingų 1 mėnesio išlaidų. Atsakovo noras sumažinti ir taip per mažą (pagal Švedijos pragyvenimo lygį) išlaikymą dukrai yra nesąžiningas ir pažeidžiantis vaiko interesus. Todėl ieškovė nesutinka su išlaikymo dydžio mažinimu, nes 200 Lt neužtikrins net būtiniausių dukters poreikių, nekalbant apie tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymusi. Be to, sumažinus išlaikymo dydį, būtų pažeistas CK 3.192 str. 3 d. nustatytas imperatyvas, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo, tačiau teismui sumažinus priteisto išlaikymo dydį, ji turėtų prisiimti didesnę dukters išlaikymo dalį, kas neatitiktų CK 3.192 str. 3 d. esmės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vieningą praktiką, kad nustatydamas nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, teismas turi įvertinti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54“Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismo praktikoje“ 10 punkte nurodyta, jog tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas; darbo užmokestį, kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos apeliantas K. O. po bylos nagrinėjimo metu atliktos DNR ekspertizės išvadų ( t. 1, b. l. 55-57) neginčija aplinkybės, jog jis yra A. A., gim. 2008-08-09 tėvas, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo dalį tarp šalių, pagrįstai vertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus. Šiuo atveju neabejotinai svarbu ne tik tai, jog atsakovas neteikė savo nesantuokinei dukrai Aleksandrai išlaikymo tačiau ir tai, kad nesantuokinių vaikų teisės yra ginamos nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvams susituokus ar ne (CK 3.161 straipsnio 5 dalis). Minėtos įstatyminės nuostatos pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad visiškai nepagrįstas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas po 400 Lt dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai išlaikyti, neatsižvelgė ir neįvertino tos aplinkybės, kad apeliantas kiekvieną mėnesį skiria pilnamečio sūnaus M. O. (iš pirmosios santuokos) išlaikymui po 300 Lt kiekvieną mėnesį (t.2, b. l. 69), o sūnaus M. O., gim. 2003-08-18 (iš antrosios santuokos) teismo jau yra priteistas 200 Lt dydžio išlaikymas (t. 1, b. l. 95).
Ši išvada darytina dėl to, kad ginčo situacijoje teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo veiksmai vertintini kaip neatsakingi socialiniu požiūriu, o optimalus išlaikymo dydžio nustatymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, nes reikalavimas dėl išlaikymo privalo būti grindžiamas, konstatavus teisiškai reikšmingus faktus, atsižvelgiant į prioritetines vaiko teisų ir interesų apsaugos ir gynybos principą bei protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis ir 1.5 straipsnis).
Esant nurodytoms aplinkybėms, ginčo atveju nėra pagrindo laikyti pagrįstu ir apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį. Tokia teisėjų kolegijos išvada darytina dėl to, kad E. A. gaunamos pajamos, nežiūrint to, jog ieškovės gaunamos socialinės išmokos ir šalių dukrai skiriamos išlaikymui pajamos, pastarajai gyvenant Švedijoje, negali būti pilnai apibrėžtos rašytiniais įrodymai, tai nėra vienintelis kriterijus vertinant šalių turtinę padėtį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės E. A. ieškinį iš dalies, jog apeliantas turi nuosavybės teise du butus ir juos išlaiko, be to moka už dabartinės sutuoktinės mokslą universitete, todėl nepilnametės nesantuokinės dukros išlaikymo pareiga negali būti perkelta vienai ieškovei (CK 3.192 straipsnio 1 - 3 dalys). Tuo pačiu pažymėtina, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, jog ieškovė yra perkėlusi nepilnametės dukros išlaikymą kitos valstybės, šio ginčo atveju Švedijos, socialinėms struktūroms, ir būtent dėl to šalių nepilnametei nesantuokinei dukrai išlaikyti lėšas skiria ne ieškovė, o kitos institucijos, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teisingai įvertino visas turinčias reikšmę bylai aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, priteisdamas realius dukros poreikius atitinkantį išlaikymą iš atsakovo.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ginčo atveju yra visiškai nereikšmingi, todėl jie atskirai neaptariami, tuo pačiu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegijai atmestus apeliacinį skundą iš atsakovo K. O. ieškovei priteistinos jos turėtos advokatės teisinės pagalbos išvados apeliacinės instancijos teisme ( CPK 98 straipsnio 3 dalis ).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo K. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) advokatės teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.