- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-10
- Bylos Nr.
- 1-693-718/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15862-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- V. P., S. A.
- Nukentėjusysis
- R. D.
- Kategorijos
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Snieguolei Lukošienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,
S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, nedirbantis, teistas 2012 m. spalio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, 2013-04-30 nutartimi bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs 2013-10-02, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamieji V. P. ir S. A., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, be to, S. A. smurtaudamas nesunkiai sužalojo žmogų:
2017-02-05, apie 10.00 val., viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), bendrabučio penkto aukšto bendro naudojimo koridoriuje, pašalinių asmenų akivaizdoje, kaltinamieji V. P. ir S. A., veikdami bendrininkų grupėje, konflikto metu V. P. vartojo necenzūrinius žodžius bei delnu sudavė R. D. per galvą, o S. A. sugriebė R. D. už sprando ir suspaudęs pargriovė ją ant grindų, kur laikė prispaudęs įremta koja jai į dešinį šoną ir du kartus kumščiu smogė R. D. į viršugalvį, padarydamas R. D. poodinę kraujosruvą dešinio žasto viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimus su 9-to šonkaulio lūžimu užpakalinėje pažastinėje linijoje, o tuo tarpu V. P. rovė nukentėjusiai plaukus bei užmovė ant galvos šiukšlių kibirą su šiukšlėmis, taip V. P. ir S. A. pažeidė viešąją tvarką, o S. A. ir nesunkiai sutrikdė R. D. sveikatą.
Kaltinamoji V. P. kalta nepripažino. Parodė, kad įvykio metu gyveno (duomenys neskelbtini) bendrabutyje. Naudojosi bendra virtuve, koridoriumi ir tualetu. R. D. yra jos kaimynė. Įvykio metu ji, kaltinamoji, buvo bendroje virtuvėje, gamino valgį. Virtuvėje taip pat buvo kaimynai A. B. ir L. U.. Jiems būnant virtuvėje, A. pasakė, kad R. D. V. J. išmetė iš kambario. R. D. atėjo į virtuvę, pamatė ją, kaltinamąją, ir atsitūpusi prie durų pradėjo ją, V. P., įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Ji, kaltinamoji, tik juokėsi su L. ir A. Tada ji grįžo į savo kambarį ir pasakė sugyventiniui S. A., kad R. vėl neblaivi ir ją įžeidinėja. S. A. išpuolė iš kambario, R. D. jį pamačiusi paėmė šiukšlių kibirą ir į jį metė. Ji, kaltinamoji, taip pat išėjo iš kambario į koridorių. S. A. pirmas išėjo iš kambario. Matė, kaip S. A. koja prispaudė R. prie grindų, tai įvyko prie R. kambario. Kadangi visos šiukšlės buvo išsibarsčiusios, ji paėmė šiukšlių maišą nuo grindų ir pasakė R., kad užmaus maišą jai ant galvos, tačiau to nedarė, numetė maišą ant grindų. A. juokėsi, o L. nieko net nematė. S. sugriebė R. D. už pečių, ją pargriovė ir, prispaudęs keliu, laikė kaimynę, nes ji draskėsi, vartojo keiksmažodžius. Nematė, kad S. A. būtų kumščiu trenkęs R. Teigia, kad nukentėjusiajai R. D. į galvą netrenkė, plaukų nerovė. Įvykio metu nukentėjusioji buvo neblaivi, buvo nugriuvusi ir atėjo už šonkaulių susiėmusi. Be to, prieš dvi dienas iki įvykio R. D. buvo susimušusi su L. U.. Jos bendrauja ir būdamos neblaivios dažnai susimuša. Kad R. D. nurimtų, S. A. iškvietė policijos pareigūnus. R. D. išvežė į ligoninę, nes jai buvo lūžęs šonkaulis. Teigia, kad ji, kaltinamoji, ir kaltinamasis S. A. įvykio metu buvo blaivūs.
Kaltinamasis S. A. parodė, kad įvykio metu kartu su V. P. gyveno bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu jis, kaltinamasis, buvo kambaryje, gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių. V. P. tuo metu buvo bendrabučio virtuvėje, gamino valgį. Netrukus V. P. grįžo į kambarį ir pasakė, kad kaimynė R. D. ją vadina necenzūriniais žodžiais. Jis, kaltinamasis, išėjo iš kambario, pamatė koridoriuje sėdinčią R. D.. Jį pamačiusi R. D. paėmė šiukšlių kibirą ir į jį metė. Jis, kaltinamasis, nugriuvo. Teigia, kad fizinio smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo, jos sugriebęs nebuvo, jos nemušė, nebuvo net prisilietęs. R. D. nugriuvo nuo suoliuko, bet jis jos nepargriovė. Teigia, kad nukentėjusioji susižalojo prieš šį įvykį. Nukentėjusiajai jis nieko nesakė, sugrįžo į savo kambarį. Iškvietė policijos pareigūnus, nes nukentėjusioji užgauliojo jo sugyventinę. Mano, kad įvykį matė kaimynas A.
Nukentėjusioji R. D. parodė, kad gyvena bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Kaltinamieji yra jos kaimynai. 2017-02-05, apie 10.00 val., atsitūpusi rūkė prie bendros virtuvės durų. Ji sukonfliktavo su kaimyne V. P. dėl jos, nukentėjusiosios, apkalbų. Kaimynė V. P. pradėjo ją, nukentėjusiąją, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, praeidama pro šalį ranka trenkė jai per viršugalvį. Po to V. grįžo į savo kambarį ir pasikvietė kaltinamąjį S. A.. S. A. buvo neblaivus, ją, nukentėjusiąją, užpuolė, ji net nespėjo atsistoti. V. P. sugriebė jai už plaukų ir tampė, po to paėmė šiukšlių kibirą ir jo turinį išpylė jai, nukentėjusiajai, ant galvos, po to šiukšlių maišą užmovė jai ant galvos. Kaltinamasis S. A. griebė jai už sprando ir pargriovė ant grindų, laikė prispaudęs keliu, purtė ją, kumščiu kelis kartus sudavė į galvą. V. P. norėjo vėl ją, R. D., pulti, bet ji, nukentėjusioji, pabėgo į savo kambarį, užsirakino ir išsikvietė policiją. Skambino bendruoju pagalbos telefonu 112, pasakė, kad greitosios medicinos pagalbos jai nereikia. Medikus iškvietė atvykę policijos pareigūnai ir ją išvežė į ligoninę. Iš ligoninės ji grįžo tą patį vakarą. Kai ją išvežė į ligoninę, V. P. policijai parašė pareiškimą, kad neva ji, nukentėjusioji, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais. Įvykio metu ji, nukentėjusioji, buvo neblaivi, kaltinamasis S. A. taip pat buvo neblaivus. Visą įvykį matė kaimynai L. U. ir A. Jie tuo metu buvo virtuvėje. Ligoninėje nustatė, kad jai du šonkauliai buvo lūžę. Teigia, kad prieš tai neturėjo jokių kitų įvykių, su niekuo nesimušė. Po šio įvykio pirko įvairius vaistus, tepalus nuo skausmo, receptų, kvitų neišsaugojo. Prašo priteisti 100 Eur turtinę žalą. Be to, iš kaltinamųjų prašo priteisti 300 Eur neturtinę žalą. Iki šiol jaučia skausmą, po įvykio mėnesį buvo nedarbinga.
Liudytojas A. B. parodė, kad su sugyventine L. U. gyvena bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo šalia bendros virtuvės, L. U. tuo metu virtuvėje gamino valgį. Virtuvėje tuo metu taip pat buvo kaimynė V. P.. Kaimynė R. D. sėdėjo prie virtuvės durų, rūkė. Eidama iš virtuvės V. P. ranka trenkė R. D. per viršugalvį, ir prie R. veido tyčia pagadino orą. Tarp jų kilo konfliktas, V. P. pasakė R., kad ši šlapinosi duše. Po to V. P. nubėgo į savo kambarį ir pasikvietė sugyventinį S. A.. S.A. R. sugriebė rankomis, pargriovė ant žemės, keliu prispaudė R. prie grindų, spaudė jai šonkaulius. Kaltinamoji V. P. tempė nukentėjusiąją už plaukų, išpešė plaukų kuokštą, ant R. galvos uždėjo šiukšlių kibirą. Jis, liudytojas, tuo metu buvo virtuvėje ir viską matė. Po to R. pavyko atsistoti ir ji nubėgo į savo kambarį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie R. išvežė į ligoninę. R. sunkiai judėjo. Matė, kad nukentėjusioji prieš įvykį jautėsi gerai, sužalota nebuvo. Kaltinamasis S. A. tuo metu niekur nedirbo, dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, o būdamas neblaivus konfliktavo su bendrabučio gyventojais. V. ir S. labai konfliktiški, nesutaria su kaimynais. Įvykio metu nukentėjusioji R. D. buvo neblaivi. Šiuo metu kaltinamieji bendrabutyje nebegyvena.
Liudytojas V. J. parodė, kad gyvena bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Paties įvykio nematė, tuo metu buvo savo kambaryje, triukšmo negirdėjo. Prieš įvykį matė R. D., jis buvo sveika, sužalota nebuvo. Prieš įvykį kartu su R. gėrė alų, jokių konfliktų tarp jų nebuvo, po to R. išėjo namo, o jis pasiliko kambaryje, žiūrėjo televizorių. Vėliau iš kaimynų sužinojo, kad kaltinamieji užpuolė R. Kaltinamieji nuolat konfliktavo su kaimynais, elgėsi įžūliai. Kaltinamieji iš bendrabučio išsikraustė, todėl visi dabar ramiai gyvena. R. D. yra tvarkinga moteris, nėra alkoholikė, tik kartais išgeria. Žino, kad R. D. 2017 m. sausį buvo nukritusi nuo kėdės, lankėsi gydymo įstaigoje, tačiau gydytojas pasakė, kad jokių lūžių nėra.
Liudytoja L. U. parodė, kad su sugyventiniu A. B. gyvena bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Prieš įvykį, būnat bendro naudojimo virtuvėje, kaimynė V. P. apkalbinėjo kitą kaimynę R. D., kad neva ši šlapinasi duše. Tuo metu R. rūkė prie virtuvės durų, tai išgirdusi supyko, R. ir V. susiginčijo. Tada V. P. nuėjo į savo kambarį ir pasikvietė sugyventinį S. A.. Kaltinamieji V. P. ir S. A. nukentėjusiąją užpuolė, Vida tampė R. už plaukų, išrovė plaukų kuokštą, bandė jai ant galvos užmauti šiukšlių maišą. S. A. parvertė R. ant grindų ir keliu prispaudė jai šonkaulius, „ murkdė‘ ją. Po to R. pavyko ištrūkti, ji įbėgo į kambarį ir iškvietė policiją. Įvykio metu kaltinamasis S. A. ir nukentėjusioji buvo neblaivūs, V. P. buvo blaivi. Parodė, kad kaltinamasis S. A. dažnai būna neblaivus, grįžęs namo garsiai klausosi muzikos, konfliktuoja su kaimynais. Kaltinamasis S. A. 2017-03-27 buvo sumušęs ir ją, L. U.. Šiuo metu kaltinamieji bendrabutyje negyvena. Iki šio įvykio nukentėjusioji sužalota nebuvo.
Šalies argumentai
Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad 2017-02-06 R. D. kreipėsi su pareiškimu į policiją prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos sumušimo. Nurodė, kad 2017-02-05 apie 10 val. bendrabučio bendro naudojimo koridoriuje ją sumušė kaimynai V. ir S. (t.1, b. l. 1).
Iš policijos suvestinės apie įvykius matyti, kad 2017-02-05, 15.35 val. policijoje gautas pranešimas iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, kad 2017-02-05, 13.35 val. į ligoninę GMP pristatė R. D., kuri medikams paaiškino, jog 10 val. pastūmė kaimynas. Nustatytas 8 šonkaulio lūžimas, gydoma ambulatoriškai ( t.1, b.l. 18-19).
Iš policijos duomenų apie nusikaltimus prieš asmenį matyti, kad 2017-02-05 12.25 val. R. D. pranešė, kad koridoriuje užpuolė kaimynas, sumušė rankomis. Yra liudininkų, kurie matė. Pranešėja užsirakinusi savo bute laukia pareigūnų ( t.1, b.l. 20-21).
Iš 2017-02-07 specialisto išvados Nr. G 289/2017 nustatyta, kad R. D. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinio žasto viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas su 9-to šonkaulio lūžimu užpakalinėje pažastinėje linijoje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Poodinė krausjosruva rankoje – nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b.l. 44-45 ).
Iš Klaipėdos sveikatos priežiūros centro gydytojo chirurgo S. R. pranešimo, išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad 2017-01-25 buvo apžiūrėta pacientė R. D., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau atlikus rentgenogramą šonkaulių lūžių nustatyta nebuvo (1 t., b.l. 49-51).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009). Iš to seka, kad konkrečiu atveju asmuo viena ir ta pačia veika gali pažeisti du baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatą bei viešąją tvarką ir rimtį. Tokia situacija yra vertinama pagal tam tikras teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Pažymima, kad sveikata, taip pat ir turtas, greta viešosios tvarkos ir rimties, yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymų sveikatos sutrikdymą, turto sunaikinimą apima BK 284 straipsnio sudėtis ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal kitus straipsnius. Tuo tarpu esant nesunkiems ar sunkiems sveikatos sutrikdymams, padaryta veika kvalifikuojama papildomai pagal BK 135 ar 138 straipsnius.
BK 138 straipsnyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko nedidelės dalies profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnyje numatytų padarinių. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 289/2017 (03) nukentėjusiajai R. D. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta ilgalaikiai (1 t., b.l. 44-45).
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme kaltinamieji V. P. ir S. A. neigė padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nukentėjusioji R. D. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad jai nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas S. A. veiksmais. Nukentėjusioji nurodė, kad įvyko dieną, išgirdusi kaip kaimynė V. P. ją apkalba kitų kaimynų akivaizdoje, šiai dėl to papriekaištavo. V. P. trenkė jai, nukentėjusiajai, delnu per viršugalvį, vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, po ko pasikvietė sugyventinį S. A.. Kaltinamasis S. A. ją puolė, sugriebęs už kaklo nubloškė ant grindų, keliu spaudė šonkaulius, kelis kartus kumščiu trenkė jai į galvą. Tuo metu V. P. tampė jai, nukentėjusiajai, už plaukų, taip sukeldama fizinį skausmą, po to ant galvos užmovė šiukšlių maišą. Nukentėjusiosios parodymai dėl esminių bylos aplinkybių yra nuoseklūs, juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, todėl atmesti juos kaip nepatikimus ar vertinti kritiškai nėra jokio teisinio pagrindo. Nukentėjusiosios R. D. bei liudytojų L. U. ir A. B. teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl įvykio aplinkybių buvo iš esmės nuoseklūs, sutampantys ir logiški. Jų parodymus patvirtina byloje esanti specialisto išvada. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiosios parodymais dėl prieš ją panaudoto smurto apimties ir įvykio aplinkybių. 2017-02-06 R. D. kreipėsi su pareiškimu į policiją prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos sumušimo. Nurodė, kad 2017-02-05 apie 10 val. bendrabučio bendro naudojimo koridoriuje ją sumušė kaimynai V. ir S. (t.1, b. l. 1). Iš policijos suvestinės apie įvykius matyti, kad 2017-02-05, 15.35 val. policijoje gautas pranešimas iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, kad 2017-02-05, 13.35 val. į ligoninę GMP pristatė R. D., kuri medikams paaiškino, jog 10 val. pastūmė kaimynas. Nustatytas 8 šonkaulio lūžimas, gydoma ambulatoriškai ( t.1, b.l. 18-19). Iš policijos duomenų apie nusikaltimus prieš asmenį matyti, kad 2017-02-05 12.25 val. R. D. pranešė, kad koridoriuje užpuolė kaimynas, sumušė rankomis. Yra liudininkų, kurie matė. Pranešėja užsirakinusi savo bute laukia pareigūnų ( t.1, b.l. 20-21). 2012-02-07 specialisto išvadoje Nr. G 289/2017(03) nustatyta, kad R. D. nustatyta: poodinė kraujosruva dešinio žasto viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas su 9-to šonkaulio lūžimu užpakalinėje pažastinėje linijoje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 44-45 ). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje užfiksuoti R. D. padaryti sužalojimai atitinka jos nurodytas įvykio aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jos parodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentėjusioji galėjo patirti iki ar po šio įvykio.
Atkreiptinas dėmesys, kad ir pačių kaltinamųjų parodymai yra prieštaringi. Kaltinamoji V. P. teigė, kad konfliktą išprovokavo pati nukentėjusioji. R. D. ją, kaltinamąją, įžeidinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius, paėmė šiukšlių kibirą ir jį metė į jos sugyventinį S. A.. Ji, V. P., matė, kaip S. A. sugriebė R. už pečių, pargriovė ją ir koja prispaudė R. prie grindų, tačiau R. nesudavė. Ji, V. P., nukentėjusiajai plaukė nerovė, ant galvos šiukšlių maišo nemovė, o tik grasino taip padaryti. Teigia, kad nukentėjusioji pati susižalojo iki įvykio būdama neblaivi. Kaltinamasis S. A. teigia, kad fizinio smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo, jos nemušė, nebuvo net prisilietęs. Nurodė, kad pati nukentėjusioji R. D. paėmė šiukšlių kibirą ir į jį metė, dėl ko jis, kaltinamasis, nugriuvo. Teigia, kad nukentėjusioji susižalojo prieš šį įvykį. Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai L. U. ir A. B., matę visą įvykį, paneigė šiuos kaltinamųjų parodymus. Liudytojas V. J. paties įvykio nematė, tačiau parodė, kad įvykio dieną buvo susitikęs su nukentėjusiąja, su ja nekonfliktavo, ji sužalota nebuvo. Jam yra žinoma, kad R. D. prieš mėnesį iki įvykio buvo nukritusi nuo kėdės, tačiau jokių kaulų lūžių ji nepatyrė. Betarpiškai įvykį matę liudytojai L. U. ir A. B. parodė, kad kaltinamieji V. P. ir S. A. nukentėjusiąją vadino necenzūriniais žodžiais, V. P. sudavė nukentėjusiajai delnu per viršugalvį, tampė už plaukų, po to ant galvos užmovė šiukšlių maišą. S. A. sugriebė nukentėjusiąją už sprando, pargriovė ant grindų ir prispaudė keliu, spaudė jai šonkaulius, „ murkdė“ nukentėjusiąją. Nurodė, kad iki šio įvykio R. D. nebuvo sužalota.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neabejotinai įrodyta, jog 2017-02-05, apie 10.00 val., viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), bendrabučio penkto aukšto bendro naudojimo koridoriuje, pašalinių asmenų akivaizdoje, V. P. vartojo necenzūrinius žodžius bei delnu trenkė R. D. per galvą, S. A. sugriebė R. D. už sprando ir suspaudęs pargriovė ją ant grindų, kur laikė prispaudęs įremta koja jai į dešinį šoną, ir du kartus kumščiu smogė R. D. į viršugalvį, padarant R. D. poodinę kraujosruvą dešinio žasto viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimus su 9-to šonkaulio lūžimu užpakalinėje pažastinėje linijoje, o V. P. rovė nukentėjusiajai plaukus bei užmovė ant galvos šiukšlių kibirą su šiukšlėmis.
Nustatyta, kad sužalojimus nukentėjusioji patyrė būtent šio įvykio metu. Kaltinamųjų parodymus, kad šonkaulis nukentėjusiajai buvo lūžęs dar iki įvykio, paneigė teisme apklausti liudytojai bei byloje esantys medicininių dokumentų išrašai, iš kurių matyti, kad R. D. dėl traumos 2017-01-25 buvo apžiūrėta gydytojo, tačiau atlikus rentgenogramą šonkaulių lūžių nustatyta nebuvo (1 t., b.l. 49-51).
Byloje nustatyta, kad muštynes kaltinamieji sukėlė viešoje vietoje stebint kitiems asmenims, tai yra bendrabučio bendro naudojimo patalpoje, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Tokie veiksmai atitinka įžūlų elgesį (agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas), kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. vieną iš alternatyvių BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo būdų. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad kaltinamieji viešąją rimtį sutrikdė įžūliu elgesiu dėl menkavertės priežasties. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamieji iškilusiam konfliktui spręsti pasirinko viešąją vietą ir būdą (atliko įžūlius veiksmus), kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams. Toks konflikto pobūdis, įžūlus elgesys su nukentėjusiąja bendrabučio bendro naudojimo koridoriuje, kur buvo kitų namo gyventojų, patvirtina, kad kaltinamieji suprato, jog taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamoji V. P. delnu trenkė R. D. per galvą, tampė ją už plaukų, užmovė ant galvos šiukšlių kibirą su šiukšlėmis, taip ją paniekindama, o tuo metu S. A., sugriebęs R. D. už sprando, pargriovė ją ant grindų, laikė, prispaudęs įremta koja jai į dešinį šoną, ir du kartus kumščiu smogė R. D. į viršugalvį. Toks kaltinamųjų elgesys buvo betikslis, nemotyvuotas, pažeidžiantis geros moralės normas, darantis akivaizdžią žalą, todėl neabejotinai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaip matyti iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, R. D. nebuvo konflikto iniciatorė. Teismas laiko įrodyta ir tai, kad kaltinamieji V. P. ir S. A. veikė kaip bendravykdytojai. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą apibūdina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-P-9/2009, 2K-400/2011). Nustatyta, kad įvykus konfliktui V. P. sudavus smūgį nukentėjusiajai, po to prisijungė kaltinamasis S. A., kuris tęsė smurtinius veiksmus. Kaltinamieji veikė kaip bendrininkai, nes bendrais vienas po kito einančiais ir pritariančiais vienas kito elgesiui veiksmais, dėl kurių nukentėjusioji buvo pažeminta, o aplinkiniai šokiruoti, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, pažeistos viešo elgesio taisyklės. Kadangi kiekvienas kaltinamasis atliko nusikaltimo objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų dalį, tai jie abu yra nusikaltimo bendravykdytojai (BK 24 str. 3 d.). Kai darant nusikalstamą veiką susitarę dalyvauja bent du vykdytojai yra laikoma, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe (BK 25 str. 2 d.). V. P. ir S. A. veikė bendrininkų grupe, todėl buvo nusikaltimo- viešosios tvarkos pažeidimo, bendrininkai, nusikaltimo vykdytojai.
Vadovaujantis specialisto išvada Nr. 959/15 (03) byloje nustatyta, kad dėl paminėtų kaltinamojo S. A. smurtinių veiksmų nukentėjusiajai R. D. padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo S. A. veiksmų ir nukentėjusiajai padarytų kūno sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaip jau buvo minėta, nesunkaus sveikatos sutrikdymo BK 284 straipsnis neapima, todėl šie S. A. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį, kaip idealioji dviejų nusikaltimų sutaptis. Kaltinamosios V. P. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios V. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė veikdama bendrininkų grupe. Kaltinamojo S. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe.
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į kaltinamųjų asmenybes, į kaltės formą ir rūšį.
Kaltinamasis S. A. padarė vieną tyčinį smurtinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Jis anksčiau vieną kartą teistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamasis S. A. nusikaltimo padarymo metu niekur dirbo, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, nusikalstamomis veikomis padarytos žalos, ar bent jos dalies neatlygino. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytus nesunkius nusikaltimus kaltinamajam gali būti skiriamos LR BK 138 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio sankcijose numatytos laisvės apribojimo bausmės, artimos bausmės vidurkiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus paskirtos bausmės subendrinamos griežtesne bausme apimant švelnesnę.
Kaltinamajam S. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kaltinamoji V. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Jis teisiama pirmą kartą, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamoji dirba, nusikalstamomis veikomis padarytos žalos, ar bent jos dalies neatlygino, nukentėjusiosios neatsiprašė. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajai gali būti skiriama LR BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, artima bausmės vidurkiui.
Kaltinamajai V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa teisminio nagrinėjimo metu kaltinamiesiems pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti dėl jų nusikalstamų veiksmų patirtą 29,78 Eur turtinę žalą (1 t., b.l. 25-26). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad patirtą žalą sudaro nukentėjusiosios R. D. gydymo išlaidos (pagal pridėtą gydymo paslaugų išrašą).
Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.
Nustatyta, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdrausta R. D. dėl kaltinamojo S. A. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sužalota ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje gydoma nemokamai. Jos sveikatos priežiūros išlaidos – 29,78 Eur, buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Iš gydymo paslaugų išrašo matyti, kad ortopedo- traumatologo ir radiologo paslaugos kainavo 29, 78 Eur. Kaltinamojo S. A. veiksmais R. D. buvo padaryta poodinė kraujosruva dešinio žasto viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas su 9-to šonkaulio lūžimu užpakalinėje pažastinėje linijoje, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, jis privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas. Tarp kaltinamojo S. A. veiksmų ir ligonių kasai padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Iš kaltinamojo S. A. priteisiama 29,78 Eur Valstybinei ligonių kasai prie SAM turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji R. D. ikiteisminio tyrimo metu byloje pareiškė kaltinamiesiems 400 eurų civilinį ieškinį (1 t., b.l. 70), prašydama iš kaltinamųjų priteisti 300 Eur neturtinę žalą bei 100 Eur turtinę žalą. Nukentėjusioji paaiškino, kad po patirtos traumos ilgai buvo nedarbinga, jautė skausmus, pirko įvairius skausmą malšinančius vaistus, tepalus, kurių kaina – 100 Eur. Tačiau nukentėjusioji nepateikė jokių civilinį ieškinį pagrindžiančių dokumentų. Dėl paminėtų aplinkybių, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Be to, nukentėjusioji R. D. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais padarytą 300 Eur neturtinę žalą. Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamųjų veiksmų ji patyrė pažeminimą, skausmą, buvo sunku vaikščioti, gulėti, judėti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo S. A. padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, buvo pažeminta kitų namo gyventojų akivaizdoje, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusiajai buvo padarytas krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas su 9-to šonkaulio lūžimu užpakalinėje pažastinėje linijoje. Šiuos sužalojimus padarė kaltinamasis S. A.. Kaltinamoji V. P. delnu trenkė R. D. per galvą, rovė nukentėjusiai plaukus bei užmovė ant galvos šiukšlių kibirą su šiukšlėmis, nukentėjusioji buvo pažeminta kitų namo gyventojų akivaizdoje. Įvertinus visas šias aplinkybes ir kaltinamųjų veiksmus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltinamųjų skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir R. D. priteisiama 250 Eur neturtinei žalai atlyginti iš S. A. ir 50 Eur iš V. P.. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kiekvieno iš kaltinamųjų padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendė:
S. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams dviems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, uždrausti laisvės apribojimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja R. D..
S. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams penkiems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, uždrausti laisvės apribojimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja R. D..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams penkiems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, uždrausti laisvės apribojimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja R. D..
Kaltinamajam S. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
V. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Kaltinamajai V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo S. A. 29,78 Eur Valstybinei ligonių kasai prie SAM turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios R. D. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti. Nukentėjusiosios R. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo S. A. 250 Eur R. D. neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iš V. P. 50 Eur R. D. neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.