Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nepilnamečiui kaltinamajam J. S., jo atstovei pagal įstatymą (motinai) V. S., gynėjai advokatei E. Š.,

nepilnamečiui kaltinamajam E. K. (E. K.), jo atstovo pagal įstatymą įgaliotai S. B., gynėjui advokatui S. N.,

nepilnamečio nukentėjusiojo T. G. atstovei pagal įstatymą (motinai) I. G., atstovui advokatui Aldevinui Švedui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

nepilnametis E. K. (E. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka baustas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje,

nepilnametis J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka baustas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. ir J. S., veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: 2019 m. sausio 16 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, E. K. paprašė T. G. leisti pasinaudoti jo turimu mobiliojo ryšio telefonu „Xiaomi“, 178 eurų vertės, T. G. perdavus telefoną E. K., J. S. sudavė ranka du smūgius į galvą T. G., kas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, telefono nukentėjusiajam T. G. E. K. ir J. S. negrąžino.

Kaltinamasis E. K. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažįsta, sutinka teismui duoti parodymus. Kaltinamasis E. K. teismui paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną su J. susitiko K., kartu nuvažiavo prie mokyklos ir ten susitiko su S. Kiek atsimena, T. G. prisijungė prie parduotuvės, visi susitiko, nuėjo pasitikti jo [E. K.] draugo E. Kodėl ėjo į parką, nežino, gal kas parūkyti, kas pasikalbėti. Jis [kaltinamasis] paprašė T. telefono, nes reikėjo paskambinti, kadangi savo telefone neturėjo sąskaitos, T. jam davė telefoną nepriekaištaudamas. Dėl ko T. su J. mušėsi, nežino. Jis pats tiesiog stovėjo, kodėl J. ir T. neskyrė, irgi nežino. Matė, kaip abu mušėsi, matė, kaip T. nukrito, S. ir E. taip pat stovėjo ir žiūrėjo. Galiausiai visi pabėgo, liko tik S. ir T. Nežino, kodėl pardavė T. telefoną, supranta, kad niekas jam jo parduoti neleido, iš dalies pripažįsta, kad telefoną pardavė dėl to, kad neturėjo galimybės ir noro telefono grąžinti, T. neieškojo. Telefoną už 50 eurų pardavė draugui A. M., pinigus išleido, jų su niekuo nepasidalino.

Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamas E. K. paaiškino, kad J. telefone pamatė, jog T. flirtavo su mergina S. T. jų prašė atiduoti telefoną, J. skaitė žinutes, gal dėl tų žinučių supyko. Kai jis [E. K.] paėmė T. telefoną paskambinti, padavė telefoną J. paskaityti žinutes. Jis pats [E. K.] į T. telefoną vos pažiūrėjo ir skambino draugei, kuri atsiliepė ir jie apie minutę kalbėjo. Telefoną jis atrakino: T. paklausė slaptažodį, šis jam pasakė, kaltinamasis asmeniškai surinko slaptažodį. Tada tyliai mintyse skaitė žinutes su J., tuo metu telefonas buvo jo [E. K.] rankose. Toliau prasidėjo muštynės dėl žinučių ir visi pabėgo su telefonu. Patikslina, kad T. prašė grąžinti telefoną, kai telefonas buvo pas J., prieš suduodant smūgius. J. perskaitė žinutes ir atidavė jam [E. K.] telefoną, jis daugiau telefono J. nebedavė. Žinučių turinio neatsimena, tai – lyg kažkoks T. priekabiavimas prie S. Jam pasakojo J., kad T. lenda prie S. J. blogai sureagavo į žinutes ir dėl to kilo muštynės. Matė, kaip J. porą kartų smūgiavo T. į veidą, T. buvo pargriuvęs, jį pargriovė J. Supranta, kad pasielgė blogai, apgailestauja, neatsiprašė T., atsiprašo T. mamos.

Kaltinamasis J. S. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažįsta, sutinka duoti parodymus. Kaltinamasis J. S. teismui paaiškino, kad susitiko su E., tada pasiūlė susitikti su S. S. jam minėjo, kad prie jos kibo T., dėl to skundėsi socialinei darbuotojai. Ėjo trise, S. parašė T., ar jis nenorėtų susitikti. Susitiko su T. pasišnekėti, pasiūlė visiems nueiti į mišką parūkyti. Ten viskas ir prasidėjo, pradžioje kalbėjosi gražiai, jis [kaltinamasis] norėjo sužinoti, perskaityti žinutes, ką įžeidžiančio apie jį rašė T., nes S. jam buvo pasakojusi, bet jai T. siųstų žinučių nerodė. T. savo noru, ne per prievartą davė telefoną E. paskambinti, E. paskambino, tada jis [J. S.] paprašė paskaityti ir taip prasidėjo. Kai skaitė žinutes, T. telefoną turėjo savo rankose, tada atidavė telefoną E. ir susinervinęs, iš pykčio dėl perskaitytų žinučių, trenkė dešine ranka T. į smilkinio sritį, T. parkrito. Jie pamatė daugiau ateinančių žmonių, T. pradėjo bėgti link tų žmonių, o jis, E. ir E. pabėgo, S. pasiliko, nesekė paskui juos. T. nespardė. Telefoną turėjo E., tai žino, nes matė E. rankose telefoną. Nubėgę į stotelę, kartu važiavo autobusu iki Fabijoniškių, išlipę atsisveikino ir išsiskirstė. Kas vėliau atsitiko telefonui, nesidomėjo. Domėjosi dėl T., jo mama bandė su T. susisiekti, kad jis T. atsiprašytų. Po to laiko su S. nebendravo. Atsakydamas į nukentėjusiojo atstovės klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad jis pats yra nukentėjęs nuo vyresnio, jausmas buvo nekoks, supranta, kad dabar padarė panašiai. Apgailestauja, atsiprašo nukentėjusiojo motinos, nes ikiteisminio tyrimo metu atsiprašyti T. neturėjo galimybės. Atsakydamas į gynėjos klausimą, paaiškino, kad blogai vertina šį įvykį, kalbėjosi apie tai su savo tėvais, supranta, kad galima kitais būdais problemas spręsti.

Dėl nusikalstamos veikos vertinimo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Veika kėsinamasi į du savarankiškus objektus – sveikatą ir turtą. Abi veikos padaromos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, tuo pačiu metu kėsinantis į abu objektus, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkų sumanymas buvo išankstinis, ar kilo pradėjus vieną iš veiksmų.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y., iki kol bus pasiektas norimas rezultatas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio 2 dalimi, 242 straipsnio 3 dalimi, 276 straipsnio 2dalimi, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti nepilnamečio nukentėjusiojo T. G. bei nepilnamečių liudytojų S. Š. ir E. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo nepilnametis nukentėjusysis T. G. parodė, kad P. parke, maždaug nuo 15.00 val. iki 16.00 val., iš jo trys vyresni vaikinai pavogė telefoną ir trenkė į galvą. Jis ėjo iš mokyklos į muzikos mokyklą, jam buvo likusios dvi valandos iki pamokų pradžios, kai paskambino pažįstama septintokė S. Š., kuri pasiūlė pasikalbėti, jis sutiko. S. laukė už parduotuvės, kartu su ja buvo dar du vaikinai, kurių jis iki to nepažinojo. V. E. ir J. jam nieko neaiškinę, pasakė „einam pasikalbėti“, jis išsigando ir įbėgo į parduotuvę. Vaikinai ir toliau buvo, tik išėjus [iš parduotuvės] vaikinai iš karto tiesė rankas, prisistatė, atrodė linksmi ir draugiški, sakė, kad nori eiti pasitikti draugo prie stotelės. Vaikinai paaiškino, kad nori pasikalbėti dėl S., kadangi jis [nukentėjusysis] su ja lyg draugavo. Kai jis [nukentėjusysis] buvo įbėgęs į parduotuvę, S. taip pat atėjo į parduotuvę. Visi ėjo pasitikti draugo E., elgėsi draugiškai. Per įvykį E. nieko nedarė, tiks stovėjo šalia ir žiūrėjo, nebandė su juo kalbėtis. Daugiausiai kalbėjo E. Ėjo į P. parką, nes jam pakeliui į muzikos mokyklą, o E. sakė norintis atlikti gamtinius reikalus. Prieš einant jam pažadėjo, kad nei vienas jo nemuš. Jis [nukentėjusysis] sakė, kad nenori eiti, bijo, kad sumuš, jie pasakė, jog nepilnamečių nemuša. Visi juokavo, kalbėjosi. P. E. paprašė telefono, nes jam reikėjo paskambinti. E. pasakė, kad neduos. E. atsakė, kad pasibaigė jo sąskaita, gana piktai pasakė „duok greičiau tą telefoną“. E. telefoną davė, nes išsigando. E. paskambino, kažkam parašė žinutę, po to pasiliko telefoną, pasakęs palaukti, nes jam turi atrašyti. Tada jie pradėjo skaityti jo susirašinėjimą su S. – iš pradžių E., po to davė J. paskaityti, truputį skaitė garsiai. Jis tuo tarpu ramiai stovėjo, J. supyko perskaitęs žinutes ir greit įsidėjo telefoną į kišenę, tarpusavyje kažką pasikalbėjo. T. J. priėjo prie jo ir išsakė priekaištus dėl merginos ir trenkė jam į galvą (į kairį smilkinį). Skausmo nejautė, tiesiog apsvaigo galva ir pargriuvo ant žemės, kai atsistojo, tada dar kartą nestipriai trenkė (į kairį smilkinį) ir visi išėjo. Kai atsisėdo, matė, kad J. E. metė telefoną, tada telefonas pas E. buvo. Visi ramiai nuėjo į tą pusę, iš kurios buvo atėję. Jis pastovėjo ir nuėjo į priešingą pusę, nes matė, kad žmonės vedžioja šunį, pribėgęs prie tų žmonių paprašė, kad duotų paskambinti policijai (46 – 51 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nepilnametė liudytoja S. Š. parodė, kad įvykio dieną su J. ir E. susitiko prie mokyklos, kas kam siūlė susitikti, neatsimena. T. J. buvo jos vaikinas, o E. ir E. - draugai, T. - tiesiog pažįstamas, su juo retai bendraudavo. Kai susitarė susitikti su T., T. nežinojo, kad ji ateis su J. ir E. A. T. nenorėjo su jais būti, bet J. su E. pasikalbėjo su juo ir jie nusprendė eiti į miškelį. Prieš tai J. paklausė T., ar turi parūkyti, T. atsakė, kad turi, ir pasiūlė eiti į miškelį, pakeliui į muzikos mokyklą, parūkyti. Eidami link miškelio visi bendravo draugiškai. Miškelyje [berniukai] dėl jos sukonfliktavo, ji buvo paprašyta atsitraukti toliau, todėl kas toliau buvo, negirdėjo, bet matė, kad T. buvo nukritęs ant žemės, o J. su E. jau bėgo ir bėgdami ją paėmė (75 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nepilnametis liudytojas E. L. parodė, kad 2019 m. sausio 16 d. buvo susitaręs susitikti su J. ir E., apie 15.00 val. viešuoju transportu atvyko į Karoliniškes, išlipo sutartoje stotelėje. Išlipęs pamatė J., E., S. ir dar vieną nepažįstamą vaikiną. Susitikę visi apie pusvalandį vaikščiojo, bendravo, vėliau nuėjo į P. parką parūkyti, nepažįstamas vaikinas vaišino cigaretėmis. J. su E. ir tuo vaikinu nuėjo į šoną pasikalbėti, apie ką kalbėjo, negirdėjo. Vėliau pamatė, kad J. pradėjo iš vaikino atiminėti telefoną. Iš pradžių pagalvojo, kad jie tokiu būdu juokauja. J. turėjo telefoną, E. stovėjo šalia ir nieko nedarė. Vaikinas apsiverkė, tada S. pradėjo panikuoti, prašė J. atiduoti telefoną, jis palaikė S. T. J. trenkė vaikinui antausį, negali pasakyti, kiek kartų trenkė (vieną ar du). J. pasakė „bėgam“ ir jie visi pasišalino iš P. parko, o vaikinas bėgo pas žmones šaukdamasis pagalbos. Visi keturi – jis, J., E. ir S. - sėdo į autobusą, vaikino telefonas buvo pas J., paskui J. telefoną perdavė E. Kas nutiko su telefonu, nežino, girdėjo gandus, kad pardavė. Nežino, dėl ko tarp J. ir vaikino kilo konfliktas, lyg dėl to, kad vaikinas susirašinėjo su J. drauge S. (87 - 88 b. l.).

Be kaltinamųjų E. K. ir J. S. prisipažinimo, nepilnamečių nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, E. K. ir J. S. kaltės įrodymais teismas taip pat pripažįsta ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis:

Policijos registruojamų įvykių registro duomenys patvirtina, kad 2019 m. sausio 16 d., 16.17 val., T. G. pranešė, jog apie 16.00 val., Vilniuje, P. parko teritorijoje, nepažįstami jaunuoliai paprašė nepilnamečio T. G. telefono paskambinti, paskambinus ir atidarius telefone susirašinėjimą, kurį perskaitė ir dėl kurio įvyko tolimesnis konfliktas, vienas iš vaikinų sudavė vieną smūgį kumščiu į kairį smilkinį, pagrobė 178 eurų vertės telefoną (19-21 b. l.).

Apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad 2019 m. sausio 17 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta P. parke, Vilniuje. (22-26 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. sausio 17 d. specialisto išvadoje G 225/2019 (01) konstatuota, kad T. G. sužalojimų, kurie galėtų būti padaryti užduotyje bei tiriamojo nurodytu laiku (2019-01-16), nenustatyta. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui (58 b. l.).

2019 m. vasario 14 d. kvito duomenys patvirtina, kad telefonas „X. R. S2“ (nurodomi IMEI) grąžintas E. G. (59 b. l.).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenys patvirtina, kad nepilnametės S. Š. įstatyminė atstovė (motina) J. Š. pateikė J., E. ir E. nuotraukas (66 - 70 b. l.).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenys patvirtina, kad A. M. pateikė telefoną „X. R. S2“( 82 b. l.).

Apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad 2019 m. vasario 12 d. buvo apžiūrėtas telefonas „X. R. S2“ (90 - 93 b. l.).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs BK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad E. K. ir J. S. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką (plėšimą). Teisme kaltinamieji E. K. ir J. S. prisipažino padarę jiems inkriminuotą nusikaltimą, paaiškino plėšimo aplinkybes, įvykių seką, įvardijo konkrečius vienas kito nusikalstamus veiksmus. Aplinkybes, kad nukentėjusysis, norėdamas išvengti gresiančio konflikto, vengdamas kontakto su kaltinamaisiais slėpėsi parduotuvėje, vėliau, kad jį iš ten išėjusį vedėsi iki P. parko, ten paprašė jo telefono, kuriuo E. K. pasinaudojo, o vėliau abu su J. S. skaitė nukentėjusiojo ir liudytojos S. Š. susirašinėjimą, kad J. S. smūgiavo nukentėjusiajam į veidą, kad nuo smūgio T. G. nukrito, o vėliau paliko nukentėjusįjį be priežiūros ir nešini jo telefonu, J. S., E. K. ir liudytojas E. L. pabėgo, patvirtino tiek patys kaltinamieji, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai E. L. ir S. Š.. Nusikalstama veika, pasireiškusi bendrais kaltinamųjų veiksmais panaudotu fiziniu smurtu (J. S. kelis kartus nukentėjusiajam smūgiavo, abu kaltinamieji neleido nukentėjusiajam atsitraukti, išvengti bendravimo su jais) ir aiškiai reiškiamu reikalavimu duoti telefoną bei telefono užvaldymu (jo negrąžinimu, nors telefoną nukentėjusiajam grąžinti buvo visos objektyvios galimybės, telefono realizavimu ir jį pardavus gautų pinigų panaudojimu asmeninėms reikmėms), tinkamai ir teisingai kvalifikuota kaip plėšimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamuosius E. K. ir J. S. charakterizuojančių aplinkybių, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo neteisėtų veiksmų gailėjosi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad veika padaryta bendrininkų grupėje.

Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo neteisėtų veiksmų gailėjosi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad veika padaryta bendrininkų grupėje.

E. K. administracine tvarka baustas, duomenų apie gydymąsi psichikos sveikatos centruose ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą baudžiamojoje byloje nėra.

J. S. administracine tvarka baustas, duomenų apie gydymąsi psichikos sveikatos centruose ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą baudžiamojoje byloje nėra.

Kaltinamųjų E. K. ir J. S. atžvilgiu taikytinos BK 93 straipsnio nuostatos ir abu nepilnamečiai atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi tiek J. S., tiek E. K. nusikalto pirmą kartą, savo kaltę dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamųjų E. K. ir J. S. teisiamajame posėdyje išsakytą poziciją, kad po įvykio tiek vienas, tiek kitas jaunuolis permąstė savo gyvenimą, elgesį, pasimokė ir padarė teigiamas išvadas, sprendžia, jog jau pats teismo procesas, dalyvavimas teismo posėdžių salėje kaltinamųjų statusu yra pakankama neigiama patirtis, turėsianti teigiamą edukacinę reikšmę, padėsiančią susivokti ir pamatyti tiesiogines savo elgesio pasekmes, bus gera brandumo, atsakingumo pamoka, skatinanti rastis gebėjimui suvokti ryšį tarp pasirinkto elgesio priežasties ir pasekmės.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamiesiems skirtina auklėjamojo pobūdžio priemonė - elgesio apribojimas, o konkrečiai, BK 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti įpareigojimai būti tam tikru metu namuose ir mokytis, tęsti mokslą, draudimas be institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą apibrėš aiškią nepilnamečių E. K. ir J. S. dienotvarkę, ribos galimybę burtis į abejotinos reputacijos kompanijas, tačiau neeliminuos galimybės mokytis ir taip sudarys sąlygas įrodyti, kad teisiamojo posėdžio metu teismui išsakyti pažadai toliau gyventi laikantis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių nėra tik tuščios deklaracijos ir kaltinamieji yra pasirengę savo doru elgesiu įrodyti, jog yra verti teismo pasitikėjimo.

Dėl kardomųjų priemonių tolesnio taikymo ir kitų klausimų

Kaltinamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamajam J. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas - naikintina paskelbus nuosprendį kaip nebetikslinga taikyti, kadangi 2019 m. lapkričio 25 d. prokuroro raštu buvo dokumentas grąžintas J. S..

Kita J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamieji laikinai sulaikyti nebuvo.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės bylai nagrinėti, nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytas nebuvo.

Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 80 straipsniu, 93 straipsnio 3 punktu, 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendė:

atleisti nepilnametį kaltinamąjį E. K. (E. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą E. K. nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirti E. K. auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą 3 (trims) mėnesiams įpareigojant a) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 19.00 val. iki 6.30 val., b) tęsti mokslą; c) uždraudžiant be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Atleisti nepilnametį kaltinamąjį J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą J. S. nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirti J. S. auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą 3 (trims) mėnesiams įpareigojant a) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 19.00 val. iki 6.30 val., b) tęsti mokslą; c) uždraudžiant be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso) paėmimą - panaikinti paskelbus nuosprendį.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.