Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui Č. S., ieškovo atstovui advokatui Dmitrij Aleksandrov, atsakovei E. S., atsakovės atstovui advokatui Jonui Korsakui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Č. S. ieškinį atsakovei E. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei bendro turto padalijimo, trečiasis asmuo UAB „Daimanta“,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo 1990-04-14 Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. 1160 (b.l. 6).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 str. 2 d., sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje (tai – lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.61 str. 1 d., sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovės kaltės, kuri nebuvo lojali ieškovui, ieškovui praradus 60 proc. darbingumą nerėmė jo nei moraliai, nei materialiai. Atsakovė atsiliepime ir teismo posėdyje paaiškino, kad santuoka tarp šalių iširo ne dėl atsakovės kaltės, o priešingai dėl ieškovo kaltės, kadangi ieškovas pats pažeidė lojalumo pareigą, nebuvo ištikimas ir paliko šeimą dėl kitos moters. Tokios atsakovės nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai. Atsakovė iš pradžių tvirtino, kad ieškovas šeimą paliko 2009 lapkričio mėnesį, vėliau nurodė, kad ieškovas paliko šeimą po 2010 m. vasario mėnesį įvykusio eismo įvykio. Minėtų aplinkybių taip pat nepatvirtino liudytojų parodymai. Įvertinus visas bylos aplinkybes, pateiktų įrodymų bei šalių ir liudytojų paaiškinimų visetą, tai, kad šalys viena kitą kaltina dėl santuokos iširimo, teismas priėjo išvadą, kad abu sutuoktiniai pažeidė pareigą būti lojaliais, vienas kitą gerbti, moraliai bei materialiai remti (CK 3.27 str.), dėl ko bendras šalių gyvenimas tapo neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, santuoka tarp šalių nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str., 3.61 str.).

Atsižvelgiant į šalių prašymus, sutuoktinių pavardės paliktinos nepakeistos (CK 3.69 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys bendrų nepilnamečių vaikų, kuriems būtų reikalingas išlaikymas, neturi, šalys viena kitai išlaikymo neprašo.

Atsakovė be kita ko prašo priteisti jai iš ieškovo 3000 Lt neturtinės žalos. Pagal CK 3.70 str. 2 d., kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir į tai, kad atsakovė neįrodė neturtinės žalos atsiradimo faktą (CPK 178 str.), atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš ieškovo atmestinas (CK 3.70 str. 2 d.).

Vadovaujantis CK 3.82 str. ir 3.87 str., preziumuojama, kad visas santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu sutuoktiniai sutartimi nenustatė kitokio turto teisinio režimo. Šalių santuokos metu įgytas turtas, esantis sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nutraukiant santuoką turi būti padalintas (CK 3.88 str., 3.127 str.). Remiantis CK 3.117 str. nuostatomis preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 str., 3.123 str.). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovo vardu yra registruota negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 9540 Lt vertės, registracijos data 1995-11-30. Atsakovė garažo nurodytos vertės neginčija. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas turtas įgytas esant sutuoktiniams santuokoje ir nepateikta jokių tai paneigiančių įrodymų, minėtas turtas teismo pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.82 str. ir 3.87 str.). Duomenų apie kitą ieškovės ar atsakovo vardu registruotą ar turimą turtą teismui nepateikta. Remiantis išdėstytu, bendro dalintino turto vertė sudaro 9540 Lt, kuris dalintinas po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui.

CK 3.127 str. nustatyta, kad bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas padalijamas natūra, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, kiekviena iš šalių prašo priteisti garažą natūra jai. Įvertinęs bylos aplinkybes bei atsižvelgdamas į šalių išdėstytus argumentus, taip pat į ieškovo sveikatos būklę, kuriam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (b.l. 59), į tai, kad ieškovo vardu yra registruotas automobilis (b.l. 60), o atsakovės ne, bei kitas svarbias aplinkybes, teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), garažą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisia natūra ieškovui (CK 3.127 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai iš ieškovo atsakovės naudai priteistina kompensacija (CK 3.117 str. 3 d.). Priteisti atsakovei 4770 Lt dydžio kompensaciją už ieškovui priteistą turtą natūra.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad santuokos metu taip pat buvo įgytas automobilis Mercedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kuris atsakovei nežinant buvo parduotas, todėl prašė jai priteisti ½ dalį minėto automobilio vertės kompensaciją. VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo duomenimis nustatyta, kad 2004-04-20 ieškovo vardu buvo registruotas lengvasis automobilis Mercedes Benz 300, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l. 30), kuris bylos duomenimis 2010-10-25, t.y. šalims gyvenant skyrium, už 1000 Lt sumą buvo parduotas trečiajam asmeniui J. Š. (b.l. 40). Ieškovas fakto, kad minėtas automobilis priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, neginčija. Atsakovė ginčija minėto automobilio pardavimo kainą. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojo parodymus, teismas atmeta atsakovės argumentus, jog automobilis buvo parduotas už didesnę kainą nei nurodyta sutartyje, kadangi atsakovė šių aplinkybių neįrodė (CPK 178 str.). Teismo vertinimu automobilio kaina palyginus su vidutine rinkos kaina (b.l. 56-58) nelaikytina nepagrįstai maža (CK 1.5 str.), todėl teismas remiantis prikimo pardavimo sutartimi (b.l. 40) laiko, kad ginčo automobilio vertė yra 1000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas automobilis buvo parduotas be atsakovės žinios, iš ieškovo atsakovei priteistina ½ dalis, t.y. 500 Lt, automobilio vertės kompensacija.

Teismas nutraukdamas santuoką bei išspręsdamas turto padalinimo klausimą, taip pat išsprendžia visus klausimus susijusius su bendrų sutuoktinių prievolių vykdymu. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2007 m. susitarė su trečiuoju asmeniu UAB „Daimanta“, kad trečiasis asmuo įsigys krovininį šaldytuvą Schmitz SKO24L, o ieškovas naudodamasis šiuo įrenginiu, padengs trečiojo asmens lizingo išlaidas ir išmokėjus visą prekės kainą, įgys šaldytuvą nuosavybės teise. Nurodė, kad 2007 m. lizingo sutartimi, sudaryta su UAB „SEB banko lizingas“ susitarė dėl minėto krovininio automobilio išperkamosios nuomos. Nurodė, kad minėtas susitarimas buvo sudarytas šeimos poreikiams tenkinti, todėl prašė pripažinti, kad šalių atsakomybė pagal minėtą prievolę yra solidari. Pagal CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pažymėtina, kad ieškovas savo reikalavimui pagrįsti nepateikė jokių objektyvių minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Ieškovas teismui nepateikė nei lizingo sutarties sudarytos tarp UAB „SEB banko lizingas“ ir UAB „Daimanta“ dėl minėto sunkvežimio išperkamosios nuomos, nei sutarties sudarytos tarp ieškovo ir UAB „Daimanta“, kuria UAB „Daimanta“ įsipareigojo ieškovo pavedimu sudaryti minėtą lizingo sutartį, taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis mokėjo lizingo įmokas bankui pagal lizingo sutartį arba, kad ieškovas kompensavo trečiojo asmens sumokėtas lizingo įmokas. CK 3.109 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė apie minėtą sandorį žinojo arba, kad vėliau šiam sandoriui pritarė. Atsakovė gi nurodė, kad apie minėtą sandorį nieko nežinojo, pritarimo tokiam sandoriui davusi nebuvo. Ieškovo pateiktas mokėjimų grafikas (b.l. 11-12) neįrodo fakto, kad būtent ieškovas sumokėjo minėtas lizingo įmokas. Teismui pateiktas 2011-01-27 aktas pasirašytas tarp ieškovo ir trečiojo asmens (b.l. 10), atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertintinas kritiškai, kadangi jis surašytas prieš pat bylos iškėlimą, o nepateikus aukščiau nurodytų įrodymų, toks įrodymas vertinamas byloje pateiktų, tame tarpe ir liudytojų parodymų, visumoje. Įvertinęs bylos aplinkybes ir pateiktų įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė minėto sandorio, turimos prievolės, egzistavimo faktą (CPK 178 str.). Remiantis išdėstytu, ieškovo reikalavimas pripažinti solidarią šalių atsakomybę pagal minėtą prievolę atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidos teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas viso patyrė 1778 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 278 Lt (134 Lt neturtinis reikalavimas, 144 Lt turtinis reikalavimas) žyminis mokestis (b.l. 4-5) ir 1500 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l. 65). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė viso patyrė 1517,96 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1500 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l. 34) ir 17,96 Lt išlaidos, susijusios su duomenų iš VĮ „Regitra“ gavimu (b.l. 64).

Nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad teismas patenkino ieškovo neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo tik iš dalies (50 proc. patenkintų neturinių reikalavimų), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 67 Lt jo sumokėto žyminio mokesčio. Taip pat, įvertinus bylos aplinkybes ir patenkintų ir atmestų reikalavimų visumą, teismo vertinimu, buvo patenkinta 50 proc. ieškovo turtinių reikalavimų (reikalavimas dėl garažo priteisimo natūra ir kompensacijos atsakovei priteisimo išspręstas ieškovo naudai (100 proc.), reikalavimas dėl kompensacijos už parduotą automobilį, iš dalies atsakovės naudai (25 proc.), reikalavimas dėl prievolės pripažinimo solidaria šalių prievole, atsakovės naudai (100 proc.)). Atsižvelgiant į tai, kad šalių išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra tapačios (po 1500 Lt), o patenkintų reikalavimų proporcija sudaro 50 proc. x 50 proc., teismas šių išlaidų šalims nepaskirsto ir palieka jas šalims. Remiantis CPK 93 str. 2 d., ieškovui iš atsakovės priteistina 72 Lt jo sumokėto žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą, o atsakovei iš ieškovo priteistina 8,98 Lt išlaidų, susijusių su duomenų iš VĮ „Regitra“ gavimu. Pritaikius įskaitymą ieškovui iš atsakovės priteistina 130,02 Lt (139 Lt - 8,98 Lt) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).

Viso atsakovės naudai priteista 5270 Lt dydžio piniginė kompensacija. Remiantis CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 96 str., iš atsakovės valstybės naudai priteistina 158 Lt žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 270 str., teismas,-

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 1990-04-14 Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. 1160) tarp ieškovo Č. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Palikti ieškovui pavardę S., atsakovei pavardę S..

Priteisti ieškovui Č. S., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti atsakovei E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Č. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 4770 Lt dydžio kompensaciją už ieškovui priteistą didesnės vertės turtą natūra bei 500 Lt kompensaciją už parduotą automobilį, viso 5270 Lt (penkis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt Lt) dydžio kompensaciją.

Ieškinio dalį dėl prievolės pagal išperkamosios nuomos sutartį pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole atmesti.

Priteisti ieškovui Č. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 130,02 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 158 Lt žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjusį sprendimo nuorašą nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.