Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. K. nuteistas Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, BK 150 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, skirta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 2 (du) metai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia 2018 m. lapkričio 8 d., bausmės pabaiga 2020 m. lapkričio 7 d. Nuteistasis faktiškai atliko vieną trečiąja paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Neatlikta laisvės atėmimo dalis skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienos, t. y. 2019 m. rugsėjo 26 d. yra 1 (vieni) metai 1 (vienas) mėnuo 11 (vienuolika) dienų.

5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2019 m. rugsėjo 30 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam J. K..

5.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, nuteistajam netaikyti lygtinį paleidimą motyvavo tuo, kad nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, teismas rėmėsi ankstesniais nuteistojo teistumais, nors to joks įstatymas nenumato daryti. Apeliantas pažymi, jog tinkamai liko neįvertina nuteistojo asmenybė ir elgesys, bausmės atlikimo metu. Nuteistasis nurodo, jog bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį ir sąžiningą darbą buvo skatintas, drausminių nuobaudų neturi, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistojo požiūris į kriminalines subkultūras neigiamas, su įstaigos darbuotojais elgiasi mandagiai, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Išėjęs į laisvę turėtų kur gyventi ir tęstų darbinę veiklą.

5.2. Nuteistasis pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą jis nebus atleistas nuo paskirtos bausmės, kadangi pritaikius lygtinį paleidimą, jam bus paskirti apribojimai, kurie padės užtikrinti bausmės tikslus.

5.3. Nuteistasis nurodo, kad teismas atsisakydamas tvirtinti lygtinį paleidimą daro lygtinį paleidimą neįmanomą. Teismai spręsdami klausimus dėl lygtinio paleidimo neturi nieko bendro su asmens pataisos procesu ir nuteistajam taikomomis socialinės reabilitacijos priemonėmis bausmės atlikimo metu. Pažymi, kad nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo prasilenkia su bausmės individualizavimo, bausmių ekonomikos ir kitais baudžiamosios teisės principais.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo J. K. skundas atmestinas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

9. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos nuteistasis J. K. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (daugiau kaip du trečdalius paskirtos bausmės). Ši aplinkybė sudaro formalų pagrindą spręsti klausimą dėl probacijos nuteistajam taikymo. Tačiau, kaip pagrįstai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus J. K. elgesio rizikos vertinimą naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (46 balai), taip pat pažymėtina, kad nuo nuteistojo atvykimo, į bausmės atlikimo vietą, nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 13 balų, tačiau statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 14 balų, kuriuos kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Aplinkybės, jog nuteistasis dalyvauja pataisos procese, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos įstaigoje dirba teigiamai apibūdina nuteistąjį ir rodo jo norą pasitaisyti, tačiau pažymėtina, jog tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

10. Nuteistojo argumentą, jog apylinkės teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, negalėjo remtis buvusiais teistumais, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu, kadangi nors ir padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės nėra esminiai faktoriai tiesiogiai turintys įtakos teismo sprendimo taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis praeityje yra ne kartą teistas už nusikalstamą veiką numatytą BK 164 straipsnyje bei kartą už nusikalstamas veikas numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje, BK 236 straipsnio 1 dalyje ir BK 235 straipsnio 1 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad paskutiniu nuosprendžiu J. K. nuteistas už dviejų sunkių nusikalstamų veikų padarymą (BK 149 straipsnio 1 dalis, BK 150 straipsnio 1 dalis), kurias padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmos instancijos teismas, šias veikas jis padarė būdamas teistas, anksčiau jam buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, jis ir vėl padarė nusikaltimus susijusius su žmogaus seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga, be to, pažymėtina, kad nuteistasis privalo atlikti visą jam paskirtą bausmę.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo, laikėsi įstatymo nuostatų ir nei Lietuvos Respublikos, nei tarptautinės teisės normose įtvirtintų principų nepažeidė. Šiuo atveju vertinant nustatytus kintančius kriminogeninius veiksnius, nuteistojo asmenybę, jo mąstymo, požiūrio pokyčius, darytina išvada, kad jau šiuo metu paleisti J. K. lygtinai pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, dar nėra pagrindo. Nuteistojo J. K. skunde nurodomos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, tvirtinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai kad J. K. šiuo metu dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, t. y. jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atskirai pažymima, kad Komisijos nutarimas taikyti J. K. lygtinį paleidimą nebuvo priimtas vienbalsiai (iš 5 Komisijos narių už lygtinio paleidimo taikymą balsavo 4 nariai), o tai rodo, kad Komisijai taip pat kilo abejonių dėl galimybės jau šiuo metu nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

14. Nuteistasis J. K. 2019 m. gruodžio 2 d. Kauno apygardos teismui pateikė prašymą prie nagrinėjamos bylos prijungti papildomą dokumentą 2019 m. birželio 7 d. medicinos dokumentų išrašą/siuntimą. Teismas pažymi, jog įvertinus pateiktą dokumentą, teisinio pagrindo remiantis juo naikinti Kauno apylinkės teismo nutartį nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo J. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.