Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens J. E. A. , atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1697-435/2007 pagal ieškovės R. A. P. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims J. E. A. , O. Č. , J. P. K. teisių perėmėjai N. K. , Kauno apskrities viršininko administracijai dėl pažeistų teisių ir sprendimų panaikinimo, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. P. K. teisių perėmėjos N. K. ieškinį dėl pažeistų teisių ir sprendimų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniu skundu (b.l. 4-8, t.3) tretysis asmuo J. E. A. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. sprendimą: panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria yra patenkintas ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimas, bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį ir trečiojo asmens ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, teismas, nagrinėdamas šią bylą, pažeidė teismingumo taisykles, dėl ko teismo sprendimas yra visiškai neteisėtas. Ši byla yra teisminga Kauno apygardos administraciniam teismui. Ieškiniais buvo ginčijami individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai, bei prašoma įpareigoti administravimo subjektą atlikti konkretų veiksmą. Ieškinių turinys patvirtina, jog šie reikalavimai pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymą, yra teismingi tik administraciniam teismui. Tai yra absoliu­tus teismo sprendimo panaikinimo pagrindas (LR CPK 329 str.) Kauno miesto apylinkės teismas visiškai netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, kurios reglamentuoja detalųjį planavimą ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą. Teismas netinkamai taikė ir aiškino LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo nuostatas. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra įrašytas į LR respublikinės ir vietinės reikšmės istorijos ir kultūros paminklų sąrašą. Tokiems objektams taikoma nekilnojamųjų kultūros vertybių pradinė apsauga. Griežtesnis apsaugos režimas nustatomas tik objektams, paskelbtiems saugomais. Tuo tarpu namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra paskelbtas saugomu. Be to E. D. valdyta teritorija sudarė 7000 kv.m. metrų, kuri jau seniai yra išdalinta, ir teritorija yra apstatyta kitų savininkų namais. Kauno miesto apylinkės teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad 2001-10-09 ginčijamas sprendimas yra ydingas vien dėl to, kad sprendimu buvo padalintas 2196 kv.m. plotas, nes buvo nuspręsta tik ateityje siūlyti Kauno apskrities viršininkui spręsti klausimą dėl 196 kv.m. valstybinės žemės pardavimo ir prijungimo prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune. Teismas, kalbėdamas apie sprendimo ydingumą, nenurodė jokios teisės normos, kurią toks sprendimas pažeistų. Dar labiau teismo sprendimo nepagrįstumą patvirtina tai, jog pats teismas sprendime nurodė, kad ši klaida buvo ištaisyta, priimant 2002-04-09 sprendimą. Teismas nurodė, jog J.E. A. nesinaudojo 196 kv.m. žemės sklypo plotu, ir šis plotas galėjo būti parduotas ieškovei, kad prijungti valstybinę žemę buvo galima tik suplanavus ir įregistravus valstybinės žemės sklypą ir tik prie suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo. Apeliantės nuomone, teisės aktų, draudžiančių tai daryti, nėra. Teismas akivaizdžiai netinkamai aiškino ir taikė 1999-06-02 LR Vyriausybės nutarimo Nr.692 nuostatas 5, 7.1, 7.2 punktų reikalavimus. Pagal tokį teismo išaiškinimą, reikštų, jog asmuo privalo vykdyti dvigubą teritorijų planavimą, kas užimtų žymiai daugiau laiko, ir tai pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Tik savivaldybės turi teisę vykdyti teritorijų detalų planavimą, ir tik suformavus žemės sklypo ribas detaliuoju planu, spręstinas klausimas dėl konkrečios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Kauno miesto savivaldybė turėjo teisę miesto teritorijoje spręsti klausimą dėl laisvo žemės sklypo pardavimo 196 kv.m. ploto J.E. A. . Pirmos instancijos teismas netinkamai, pažeidžiant LR CPK 185 straipsnį vertino byloje esančius įrodymus. Byloje yra pateiktos sąlygos detaliesiems planams rengti, kurios yra pasirašytos ieškovės R. A. P. . Sąlygose yra nurodyti visi reikiami dalykai, vykdant planavimą. Byloje yra pateikta numatomo rengti detalaus plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvada, kuri taip pat pasirašyta ieškovės R. A. P., ir detalusis planas, kurie yra suderinti su ieškove, nurodant jog ieškovė R. A. P. sutinka su detaliuoju planu, bei patvirtinti ieškovės parašais. Šių oficialių rašytinių įrodymų analizė vienareikšmiškai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė ne tik, kad viską žinojo apie detalų planavimą, tačiau raštiškai įtvirtino sutarimą tarp šalių, pati pasirašė visuose dokumentuose ir sutiko su visomis sąlygomis, tame tarpe ir su detaliuoju planu. Todėl teismo motyvai, kad ieškovė atsakovų buvo kažkokiu tai būdu klaidinama, yra visiškai nepagrįsti. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo teismas netinkamai taikė ir aiškino LR statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymo Nr. 159 patvirtintas Detaliųjų planų taisyklių nuostatas. Visiškai nepagrįstas teismo motyvas, jog yra pažeistas minėtų taisyklių 12 punktas, nes nėra pateiktas žemės naudotojų ar valdytojų susitarimas kartu organizuoti planavimą. Byloje dalyvaujančių asmenų pasirašyti prašymai, kuriuose save jie įvardija kaip organizatoriai ar pareiškėjai, vienareikšmiškai patvirtina šalių susitarimą. Kitokie dokumentai ir negalėjo būti pateikti. Tas faktas, kad ieškovė visiškai niekuo nesirūpino, bet su viskuo sutiko, negali būti pagrindu ieškinio tenkinimui. Nepagrįstas teismo argumentas, jog ieškovei nebuvo pateikta išvada pagal taisyklių 28 punktą. Byloje pateikta išvada yra pasirašyta pačios ieškovės, todėl teismo argumentai yra absoliučiai nepagrįsti. Apeliantė teismo motyvą, kad viešas paskelbimas vietinėse visuomenės informavimo priemonėse negali būti laikomas pakankamu pranešimu užsienio valstybės piliečiui taip pat laiko nepagrįstu, neįrodytu, kadangi, priimant ginčijamus sprendimus, nebuvo teisiškai įtvirtinto reikalavimo skelbti visose valstybėse apie vieno sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, padalijimą. Teismas neišaiškino ieškovei teisės pakeisti byloje atsakovę, todėl atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo atlikti konkretų veiksmą tuo pagrindu, jog netinkamas atsakovas, pažeidė LR CPK 45 straipsnio nuostatas. Teismas netinkamai taikė ir aiškino ieškininę senatį reglamentuojančias teisės normas. Ginčyti sprendimą dėl detalaus plano yra numatytas vieno mėnesio terminas. Faktą, kad ieškovė žinojo apie detalaus plano patvirtinimą dar 2001m. spalio mėnesį, patvirtina jos parašai detaliajame plane. Šioje byloje pagrindinis reikalavimas buvo - administracinių aktų nuginčijimas, todėl, sprendžiant ieškinio senaties termino klausimą, taikytina Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis. Teismas nepasisakė dėl UAB „Statybos ekspertizė" atliktos statinio dalinės ekspertizės akto. Apeliantės nuomone, šis aktas yra niekinis, nes atliktas asmens, kuris neturi nei reikiamos kvalifikacijos tai atlikti, nei turintis atestatą tai atlikti. Todėl šio akto išvados yra visiškai nepagrįstos.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus (b.l. 27-32, t. 3) ieškovė R. A. P. prašo apeliacinius skundus atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2007-02-13 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė mano, jog pirmos instancijos teismas 2007-02-13 sprendime padarė teisingą išvadą, kad ginčijamų sprendimų priėmimo metu teritorija, kurioje yra namas (duomenys neskelbtini), Kaune, negalėjo būti dalijama, nes pažeidė tuo metu galiojusį LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą. Byloje esančio Valstybinio žemės kadastro duomenų registro pažymėjimo 9 punkte nurodyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo apribojimai. Vienas iš apribojimų yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijų ir apsaugos zona 0,2 ha. Kadangi šie duomenys yra įregistruoti viešame registre, jie yra teisingi, kol nenuginčyti. Dėl bylos teismingumo, ieškovė mano, jog, vadovaujantis LR CPK 26 straipsnio 2 dalimi, ši byla yra teisminga apylinkės teismui, kadangi vienas iš reikalavimų buvo įpareigoti Kauno miesto savivaldybę atstatyti ieškovės pažeistas teises ir leisti išpirkti iš valstybės jai, kaip bendraturtei, tenkančią 196 kv.m. valstybinės žemės sklypo dalį, o kitas reikalavimas buvo susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu aktu. Dėl trečiojo asmens J.E. A. apeliacinio skundo argumento, kad teismas pažeidė LR CPK 45 straipsnio nuostatas, ieškovė nurodė, jog ji nesutiko, kad Kauno miesto savivaldybė būtų pakeista kitu asmeniu, todėl teismas nagrinėjo bylą iš esmės ir ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė mano, jog nėra praleidusi ieškinio senaties ginčyti Kauno miesto savivaldybės sprendimus. Ieškovė R.A. P. kreipėsi į atsakovę, prašydama panaikinti ginčijamus sprendimus, tačiau atsakovė tai padaryti atsisakė ir pasiūlė ieškovei kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą civilinio proceso tvarka. 2005-04-30 gavusi iš atsakovės atsakymą, kuriame nurodyta kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą civilinio proceso tvarka, ieškovė pareiškė ieškinį teismą 2005-05-30 nepraleidusi net ir vieno mėn. termino. Be to, nagrinėjant bylą bendrosios kompetencijos teisme, LR ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytas 1 mėn. terminas kreiptis į teismą dėl individualaus administracinio akto panaikinimo, kai sprendžiamas ginčas dėl civilinių teisių ir pareigų, susijusių su tuo individualiu administraciniu aktu, netaikomas. Apie tai yra pasisakęs LAT 2004-09-06 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-404/2004. Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. K. aplamai nebuvo informuotas nei apie ginčijamus sprendimus, nebuvo supažindintas ir su pačiu detaliuoju planu. Todėl jo reikalavimo atžvilgiu diskutuoti apie ieškinio senatį visiškai nėra jokio pagrindo. Ieškovės nuomone, Kauno miesto apylinkės teismas teisingai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias teritorijų planavimą bei detaliųjų planų rengimą, teisingai vertino įrodymus. Tiek atsakovės, tiek ir trečiojo asmens J.E. A. argumentas, kad laisvas valstybinės žemės sklypas ribojasi tik su J.E. A. sklypu yra teisiškai nepagrįstas, nes sklypas (duomenys neskelbtini) yra bendra dalinė J.E. A. ir R.A. P. nuosavybė, o naudojimosi tvarka žemės sklypu yra nenustatyta. Todėl atsakovė, priskirdama 196 kv.m. valstybinės žemės tik J.E. A. , pažeidė ne tik LR Vyriausybės nutarimus, bet ir LR Konstituciją bei LR CK 2.6 straipsnį, numatantį, kad savivaldybių institucijų ir pareigūnų aktai, kuriais apribojamas civilinis teisnumas ar veiksnumas, negalioja. Teismas teisingai konstatavo, kad buvo pažeistas 1995-09-27 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1278 „Dėl žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo". Šis nutarimas nustatė, kad žemės servitutų pagrindas yra apskrities valdytojo sprendimai ir žemės savininkų ir fizinių bei juridinių asmenų rašytinės sutartys, kuriose šalių tarpusavio susitarimu nustatyti žemės servitutai. Teismas nustatė, jog UAB „Ave Matrox" sutikimo dėl kelio servituto nebuvo. Ieškovės nuomone, apeliaciniai skundai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad buvo pažeistas LR Teritorijų planavimo įstatymas bei LR Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-15 įsakymu Nr. 159 patvirtintos detaliųjų planų taisyklės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 22-24, t.3) tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais N. K. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007-02-13 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti. Jos nuomone, Kauno miesto apylinkės teismas teisingai išnagrinėjo bylą, įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl naikinti 2007-02-13 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais N. K. teises ginčijami Kauno miesto savivaldybės sprendimai bei pats detalusis planas pažeidžia tuo aspektu, kad jie nebuvo suderinti su tuometiniu nekilnojamojo turto savininku J.P. K. , kurio materialinių ir procesinių teisių perėmėja yra N. K. . Detalusis planas privalėjo būti pasirašytas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) savininko J.P. K.. Tai patvirtina detalaus plano eksplikacijos „C" dalis. Teismas sprendime teisingai įvertino aplinkybes, kad J.P. K. aplamai nebuvo pranešta apie detalaus plano ruošimą bei ginčijamų Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimų priėmimą. Paskelbimas vietinėse visuomenės informavimo priemonėse ir nurodant dar ne pilną informaciją, negali būti laikomas pakankamu pranešimu užsienio valstybės piliečiui. Iš byloje esančios numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvados matyti, kad buvo numatyta detalųjį planą viešai svarstyti su visuomene supaprastinta tvarka. Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų 34.1 p. numatyta, kad „apie numatomą rengti projektą skelbiama vietinėse visuomenės informavimo priemonėse arba raštu pranešama žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkams, nurodant, kad viešas projekto svarstymas bus supaprastintas". Šis nuostatų punktas buvo pažeistas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Kolegijos vertinimu apylinkės teismas priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaicinių skundų motyvais nėra pagrindo. Kolegija bylą peržiūrėjo neperžengdama apeliaciniuose skunduose nustaytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinio skundo.

Su šiuo motyvu kolegija nesutinka, kadangi pirma, iš paminėto rašto (b.l. 11, t.1) seka, kad ginčo sklypas negali būti dalomas, kas yra svarbu nagrinėjant šią civilinę bylą. Rašte teigiama, kad pastatas, esantis ginčo žemės sklype, yra Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamosios kultūros vertybės objektas, neįrašytinas į LR Nekilnojomųjų Kultūros vertybių registrą. Toliau nurodoma, kad dėl ginčo žemės sklypo padalinimo bus galima nuspręsti tik nustačius galutinį šios nekilnojamosios kultūros vertybės paveldosauginį statusą. Antra, Pažymėjime apie ginčo žemės sklypo įregistravimą registre (b.l. 12, t.1) nurodyta, kad tai yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona yra 0,2ha. Duomenų apie nustatytą naudojimosi tvarką šiuo žemės sklypu nėra. Duomenys įregistruoti viešame registre yra teisingi tol, kol jie nėra nuginčyti. Todėl kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog ginčijamais sprendimais buvo pažeistas tuo metu galiojantis LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymas. Pažymėtina ta aplinkybė, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog KVAD Kauno skyriaus suderinimas dėl ginčo žemės sklypo yra niekinis, nes prieštarauja aukščiau paminėtiems dokumentams.

Su šiais argumentais kolegija taip pat nesutinka. 2001 10 09 sprendimu Kauno miesto savivaldybės valdyba patvirtino detalųjį planą, kuriame padalintas 2000 kv.m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Tačiau pridėtame detaliajame plane tokio žemės sklypo – 1253 kv.m. nėra (b.l. 15, t.1), nes yra nurodomas 1449kv.m. žemės sklypas. Paminėtame sprendime kalbama apie sklypo padalijimą ir laisvo žemės ploto prijungimą. Tuo tarpu išduotose projektavimo sąlygose yra nurodyta, kad jos išduodamos žemės sklypo padalijimui į du atskirus žemės sklypus, o apie žemės sklypo ribų pakeitimą, laisvos žemės prijungimą nėra net kalbos. Planą braižė O.Čepaitienės įmonė, su kuria sutartį sudarė tik tretysis asmuo J.E. A. (b.l. 72, t.2). Todėl iš nurodyto akivaizdžiai matyti, kad ieškovė nuolat buvo klaidinama ir todėl ji negalėjo procedūrų metu reikšti savo pastabų ir pretenzijų. Kita vertus, akivaizdu, kad prisijungti laisvą žemės dalį ji taip pat turi teisę, nes yra ginčo žemės sklypo bendraturtė ir turi tokias pat teises kaip ir tretysis asmuo J.E. A. . Be to, šiuo metu ieškovė yra bendraturtė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) su trečiuoju asmeniu J.E. A. , o būtent šis žemės sklypas ir ribojasi su laisva valstybine žeme. Pažymėtina ta aplinkybė, kad pretenzijų ar nesutikimų nepareiškimas rengiant detalųjį planavimą neatima teisės reikšti ieškinį teisme.

Apeliantė nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad buvo pažeisti trečiojo asmens K. interesai ir teisės. Ji nurodo, kad aplinkybė, jog buvo pažeistos detalųjį teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, tame tarpe ir visuomenės informavimo tvarka, neturi įtakos P. K. asmeniniams interesams, todėl negali būti pagrindu tenkinti jo ieškinį.

Su šiuo argumentu kolegija taip pat nesutinka, nes Teritorijų planavimo įstatymo 3str. nustato, kad, nustatant konkrečius teritorijų planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į jų ypatumus, techninius, gamtosaugos ir kitus reikalavimus, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų teises, o tai reiškia, kad detalųjį planą būtina derinti su kitais gretimų sklypų naudotojais. Reikalavimas detalųjį planą derinti su P. K. buvo numatytas ir svarstant detaliojo plano rengimą Kauno miesto savivaldybės tarybos miesto plėtros ir ekologijos komiteto posėdyje. Pagrindu tenkinti trečiojo asmens K. ieškinį buvo sprendime nurodyti įstatymo ir vyriausybės nutarimų pažeidimai, kurie tuo pačiu pažeidžia tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens K. teises.

Apeliantė nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepasisakė dėl ekspertizės akto.

Kadangi apeliantė nenurodo, kokią reikšmę turi ekspertizės aktas, o pati nurodo, kad tas aktas yra niekinis, o apylinkės teismas juo nesivadovavo, tai kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tuo pačiu nepažeidė ir civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą. Kolegija dėl šio motyvo pažymi tai, kad ekspertizė buvo atlikta ne teismo pavedimu, bet ieškovės užsakymu, todėl šis aktas negali būti vertinamas kaip ekspertizės išvada. Eksperto išvada gali būti laikoma tinkamu įrodymu, kai ji yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t.y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Antra, paminėtoas ekspertizės aktas neprieštarauja skundžiamam sprendimui. Trečia, akivaizdu, kad ekspertizės išvados nepagrindžia nei vieno apeliacinio skundo argumento. Kolegija pažymi tą aplinkybę, kad Statinių projektuotojų, statybos rangovų, projektų ar statinių ekspertizės rangovų atestavimo komisija 2007 01 26 paminėtą ekspertizės aktą pripažino neteisėtu, kadangi buvo vykdoma neteisėta veikla (b.l. 9-10, t.3).

Apeliantė taip pat nurodo, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, nes jis turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kai ieškovė turėjo ir galėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę. Šioje byloje ieškovė ginčijo jos atžvilgiu priimtus individualius administracinius aktus, todėl turėjo būti taikomas LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio nurodytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas, kurį ieškovė yra praleidusi. Atstovė nurodė, kad jis turi būti skaičiuojamas nuo 2004 metų spalio mėn., kai nuvo siųstas pranešimas per notarą.

Kolegija su šiuo argumentu nesutinka. R. A. P. pareiškimas (b.l. 49, t.1) patvirtina tai, kad ieškovė 2004 11 08 informavo J. E. A. , kad ji nesutinka su savivaldybės sprendimu Nr. 320 ir paruoštu detaliuoju planu. Iš sprendimo Nr. 320 (b.l. 13, t.1) ir detalaus plano (b.l. 15, t.1) matyti, kad sprendimu patvirtinto detaliajame plane žemės sklypo 1253 kv.m. nėra. Įrodymų apie tai, kad jai buvo pateikti ginčijami sprendimai nėra. Įrodymų, kad ieškovei ginčijamų sprendimų turinys buvo žinomas į bylą nepateikta. Iš į bylą pateiktų dokumentų seka, kad ieškovę Kauno miesto savivaldybė 2005 04 28 raštu informavo, jog nenaikins pati savo 2001 10 09 ir 2002 04 09 priimtų sprendimų. Ieškovė į teismą kreipėsi 2005 05 30 (b.l. 2-3, t.1). Todėl nėra praleistas ir atsakovės nurodomas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas. Kita vetus, ši byla yra nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuojamas pagal civilinio proceso taisykles ( LR Aukščiausiojo Teismo 2004 09 06 nutaertis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2004).

Dėl trečiojo asmens J. E. A. apeliacinio skundo.

Pirma, apeliantė nurodo, kad šis ginčas yra teismingas Kauno apygardos administraciniam teismui. Ieškiniais buvo ginčijami individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai, bei prašoma įpareigoti administravimo subjektą atlikti konkretų veiksmą. Ieškinių turinys patvirtina, jog šie reikalavimai pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymą yra teismingi tik administraciniam teismui. Tai yra absoliu­tus teismo sprendimo panaikinimo pagrindas (LR CPK 329 str.).

Kolegija su šiais argumentais nesutinka. Ieškovė pareiškė du reikalvimus: pripažinti negaliojančiais individualius administracinmius aktus ir prašė atstatyti jos pažeistas teises ir leisti išsipirkti iš valstybės jai kaip bendraturtei tenkančią 196 kv.m. valstybinės žemės sklypo dalį. Tokiu būdu šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl civilinių teisių ir pareigų, susijusių su tuo individualiu administraciniu aktu, todėl byla pagal teismingumo taisykles pagrįstai buvo išnagrinėta bendrosios kompetencijos teisme.

Antra, apeliantė nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai taikė ir aiškino LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo nuostatas, kadangi namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra įrašytas į LR respublikinės ir vietinės reikšmės istorijos ir kultūros paminklų sąrašą. Tokiems objektams taikoma nekilnojamųjų kultūros vertybių pradinė apsauga, namas nėra paskelbtas saugomu. Be to E. D. valdyta teritorija sudarė 7000 kv.m. metrų, kuri jau seniai yra išdalinta, ir teritorija yra apstatyta kitų savininkų namais.

Kolegija su šiais argumentais nesutinka, nes pirma, jie prieštarauja vienas kitam, o antra, kaip jau paminėta aukščiau Pažymėjime apie ginčo žemės sklypo įregistravimą registre (b.l. 12, t.1) nurodyta, kad tai yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona yra nustatyta 0,2ha. Duomenys įregistruoti viešame registre yra teisingi tol kol jie nėra nuginčyti. Be to, iš 2005 04 12 rašto (b.l. 11, t.1) seka, kad ginčo sklypas negali būti dalomas, kas yra svarbu nagrinėjant šią civilinę bylą. Rašte teigiama, kad pastatas, esantis ginčo žemės sklype, yra Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamosios kultūros vertybės objektas, neįrašytinas į LR Nekilnojomųjų Kultūros vertybių registrą, kad dėl ginčo žemės sklypo padalinimo bus galima nuspręsti tik nustačius galutinį šios nekilnojamosios kultūros vertybės paveldosauginį statusą. Duomenys apie tai, kad jau išspręstas paveldosauginis statusas į bylą nepateikti.

Apeliantė teigia, kad Kauno miesto apylinkės teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad 2001-10-09 ginčijamas sprendimas yra ydingas vien dėl to, kad sprendimu buvo padalintas 2196 kv.m. plotas, nes buvo nuspręsta tik ateityje siūlyti Kauno apskrities viršininkui spręsti klausimą dėl 196 kv.m. valstybinės žemės pardavimo ir prijungimo prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, nes nenurodė jokios teisės normos, kurią toks sprendimas pažeistų. Dar labiau teismo sprendimo nepagrįstumą patvirtina tai, jog pats teismas sprendime nurodė, kad ši klaida buvo ištaisyta, priimant 2002-04-09 sprendimą. Teismas akivaizdžiai netinkamai aiškino ir taikė 1999-06-02 LR Vyriausybės nutarimo Nr.692 nuostatas 5, 7.1, 7.2 punktų reikalavimus. Pagal tokį teismo išaiškinimą, reikštų, jog asmuo privalo vykdyti dvigubą teritorijų planavimą, kas užimtų žymiai daugiau laiko, ir tai pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Tik savivaldybės turi teisę vykdyti teritorijų detalų planavimą, ir tik suformavus žemės sklypo ribas detaliuoju planu, spręstinas klausimas dėl konkrečios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Kauno miesto savivaldybė turėjo teisę miesto teritorijoje spręsti klausimą dėl laisvo žemės sklypo pardavimo 196 kv.m. ploto J.E. A. .

Kolegija su šiais argumentais nesutinka. Kauno miesto apylinkės teismas teisingai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias teritorijų planavimą bei detaliųjų planų rengimą, teisingai vertino įrodymus. Tiek atsakovės, tiek ir trečiojo asmens J.E. A. argumentas, kad laisvas valstybinės žemės sklypas ribojasi tik su J.E. A. sklypu yra teisiškai nepagrįstas, nes sklypas (duomenys neskelbtini) yra bendra dalinė J.E. A. ir R.A. P. nuosavybė, o naudojimosi tvarka žemės sklypu yra nenustatyta. Todėl atsakovė, priskirdama 196 kv.m. valstybinės žemės tik J.E. A. , pažeidė ne tik LR Vyriausybės nutarimus, bet ir LR Konstituciją bei LR CK 2.6 straipsnį, numatantį, kad savivaldybių institucijų ir pareigūnų aktai, kuriais apribojamas civilinis teisnumas yra negaliojantys. Apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė 1999 06 02 LR Vyriausybės nutarimo Nr.692 nuostatas 5, 7.1, 7.2 punktų reikalavimus. Pagal šį Vyriausybės nutarimą spręsti klausimą dėl laisvo žemės ploto prijungimo ir pardavimo atsakovė neturi teisės. Paminėto nutarimo p. 5 nustato, kad parduodamų sklypų plotai nustatomi pagal detalųjį planą, p. 7.1 nustato, kad yra parengiamas žemės sklypo detalusis planas, o p.7.2 – kad pagal detalųjį planą yra parengiamas žemės sklypo planas. Išduotose sąlygose dėl detalaus plano rengimo nėra numatytas laisvos žemės prijungimas prie esamo ginčo žemės sklypo.

Trečia, J.E. A. nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai, pažeidžiant LR CPK 185 straipsnį vertino byloje esančius įrodymus, nes byloje yra pateiktos sąlygos detaliesiems planams rengti, kurios yra pasirašytos ieškovės R. A. P. . Sąlygose yra nurodyti visi reikiami dalykai, numatomo rengti detalaus plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvada, kuri taip pat pasirašyta ieškovės R. A. P. , ir detalusis planas, kurie yra suderinti su ieškove, nurodant jog ieškovė R. A. P. sutinka su detaliuoju planu, bei patvirtinti ieškovės parašais. Šių oficialių rašytinių įrodymų analizė vienareikšmiškai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė ne tik, kad viską žinojo apie detalų planavimą, tačiau raštiškai sutiko su visomis sąlygomis, tame tarpe ir su detaliuoju planu. Todėl teismo motyvai, kad ieškovė atsakovų buvo kažkokiu tai būdu klaidinama, yra visiškai nepagrįsti.

Kolegija su šiais motyvais nesutinka, nes detalaus planavimo sąlygose vienareikšmiškai yra nurodyta, jog planuojamas žemės sklypo padalinimas į du atskirus sklypus (duomenys neskelbtini). Su plano rengėja O.Čepaitiene bendravo tik J.E. A. . Tik J.E. A. mokėjo pinigus. Iš parengto detalaus plano matyti, kad jis neatitinka išduotų sąlygų, nes yra platesnės apimties. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovė paminėtus dokumentus pasirašė namuose, per du katus. Šias aplinkybes apylinkės teismas įvertino tinkamai, nustatydamas, kad ieškovė buvo klaidinama.

Ketvirta, apeliantė nurodo, kad dėl netinkamo įrodymų vertinimo teismas netinkamai taikė ir aiškino LR statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu Nr. 159 patvirtintas Detaliųjų planų taisyklių nuostatas. Visiškai nepagrįstas teismo motyvas, jog yra pažeistas minėtų taisyklių 12 punktas, nes nėra pateiktas žemės naudotojų ar valdytojų susitarimas kartu organizuoti planavimą, nes byloje dalyvaujančių asmenų pasirašyti prašymai, kuriuose save jie įvardija kaip organizatoriai ar pareiškėjai, vienareikšmiškai patvirtina šalių susitarimą.

Kolegija su šiuo argumentu nesutinka, nes J.E. A. negalėjo būti ne jos naudojamo ar valdomo valstybinio žemės sklypo planavimo organizatoriumi pagal pamonėtų taisyklių 12 p. .

Penkta, J.E. A. nurodo, kad yra nepagrįstas teismo argumentas, jog ieškovei nebuvo pateikta išvada pagal taisyklių 28 punktą. Byloje pateikta išvada yra pasirašyta pačios ieškovės, todėl teismo argumentai yra absoliučiai nepagrįsti. Apeliantė teismo motyvą, kad viešas paskelbimas vietinėse visuomenės informavimo priemonėse negali būti laikomas pakankamu pranešimu užsienio valstybės piliečiui taip pat laiko nepagrįstu, neįrodytu, kadangi, priimant ginčijamus sprendimus, nebuvo teisiškai įtvirtinto reikalavimo skelbti visose valstybėse apie vieno sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, padalijimą.

Kolegija su šiais motyvais nesutinka. Detalusis planas privalėjo būti pasirašytas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) savininko J.P. K. . Tai patvirtina detalaus plano eksplikacijos „C" dalis. Teismas sprendime teisingai įvertino aplinkybes, kad J.P. K. aplamai nebuvo pranešta apie detalaus plano ruošimą bei ginčijamų Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimų priėmimą. Paskelbimas vietinėse visuomenės informavimo priemonėse nurodant ne pilną informaciją, negali būti laikomas pakankamu pranešimu užsienio valstybės piliečiui. Iš byloje esančios numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvados matyti, kad buvo numatyta detalųjį planą viešai svarstyti su visuomene supaprastinta tvarka. Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų 34.1 p. numatyta, kad „apie numatomą rengti projektą skelbiama vietinėse visuomenės informavimo priemonėse arba raštu pranešama žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkams, nurodant, kad viešas projekto svarstymas bus supaprastintas". Šis nuostatų punktas buvo pažeistas.

Šešta, apeliantė nurodo, kad teismas neišaiškino ieškovei teisės pakeisti byloje atsakovę, todėl atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo atlikti konkretų veiksmą tuo pagrindu, jog netinkamas atsakovas, pažeidė LR CPK 45 straipsnio nuostatas.

Kolegija su šiuo motyvu nesutinka, nes ieškovė atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, jog ji nesutiko, kad Kauno miesto savivaldybė būtų pakeista kitu asmeniu. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 45 str. 3 d. nagrinėjo bylą iš esmės. Ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies.

Septinta, L.E. A. nuomone ginčyti sprendimą dėl detalaus plano yra numatytas vieno mėnesio terminas. Faktą, kad ieškovė žinojo apie detalaus plano patvirtinimą dar 2001m. spalio mėnesį, patvirtina jos parašai detaliajame plane. Šioje byloje pagrindinis reikalavimas buvo - administracinių aktų nuginčijimas, todėl, sprendžiant ieškinio senaties termino klausimą, taikytina Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis.

Kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Analogišką motyvą nurodė ir atsakovė Kauno miesto savivaldybė. Kolegija dėl šio motyvo pasisakė aukščiau, todėl nesikartoja.

Aštunta, apeliantė nutrodo, kad teismas nepasisakė dėl UAB „Statybos ekspertizė" atliktos statinio dalinės ekspertizės akto. Apeliantės nuomone, šis aktas yra niekinis, nes atliktas asmens, kuris neturi nei reikiamos kvalifikacijos tai atlikti, nei turintis atestatą tai atlikti. Todėl šio akto išvados yra visiškai nepagrįstos.

Kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas nuostatas dėl šio akto, bei į tai, kad apylinkės teismas juo nesivadovavo, sprendžia, kad šis argumentas yra teisiškai nereikšmingas. Kolegija pažymi tą aplinkybę, kad Statinių projektuotojų, statybos rangovų, projektų ar statinių ekspertizės rangovų atestavimo komisija 2007 01 26 paminėtą ekspertizės aktą pripažino neteisėtu, kadangi buvo vykdoma neteisėta veikla (b.l. 9-10, t.3).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.