Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovei A. J. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

LR Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. buvo įtvirtinta prezumpcija, kad turtas sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. numato, kad Civilinio kodekso (toliau - LR CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p. numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Su Č. C. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), iki tol kartu negyveno pora metų. (duomenys neskelbtini)pastarasis mirė, jis testamento nepaliko, jo palikimą priėmė dukra A. Ž..

LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p. numato, kad asmenine sutuoktiniu nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Ieškovė akcentuoja, kad su Č. C. nuo 1998 metų gyveno skyriumi, nevedė bendro ūkio, o ginčo buto įsigijimo laikotarpiu buvo įvykęs mūsų santuokos nutraukimo procesas. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo už asmenines lėšas, gautas pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 1994-11-25, t. y. dar iki santuokos su Č. C. sudarymo (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). Butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė 1999-03-08 už 80 000 Lt (aštuoniasdešimt tūkstančių litų), pridėjo savo asmeninių lėšų ir 1999-03-16 už 100000 Lt (šimtą tūkstančių litų) įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Č. C. pinigų mano buto įsigijimui nemokėjo, pasirašant buto pirkimo-pardavimo sutartį nedalyvavo, ginčo bute niekada negyveno, pretenzijų dėl jo niekados nereiškė. Prašo ieškinį tenkinti, nes butas yra ieškovės asmeninė nuosavybė.

Atsakovė A. J. ieškinį pripažįsta, pripažįsta aplinkybę, kad butas (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Teismas pagal bylos medžiagą, nustatė, kad A. P. ir Č. C. santuoka, kuri buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimu ( 1964 m. LR CPK 223 str. 1 d., 318 str. 1 d. ). Nutraukiant santuoką jų bendras turtas oficialiai nebuvo dalinamas. Santuokos nutraukimo metu galiojęs LR Santuokos ir šeimos kodekso 40 str. numatė, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini), todėl ši data oficialiai laikoma santuokos nutraukimo data. Pagal mirties išrašą Č. C. mirė (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateiktų notaro patvirtintų pirkimo – pardavimo sutarčių nustatyta, kad ieškovė iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) įsigijo butą (duomenys neskelbtini), kurį 1999-03-08 pardavė. 1999-03-16 ieškovė įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovė, teismui tenkinus ieškinį dėl santuokos nutraukimo, sudarė buto, įgyto iki santuokos sudarymo, pardavimo sandorį ir po 8 kalendorinių dienų įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Iš 1999-09-28 Č. C. testamento nustatyta, kad jis sudarė testamentą tik dėl buto (duomenys neskelbtini), palikimo dukrai A. J. (Ž.), 2005-02-02 išduotame paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime ginčo butas neminimas. Atsakovė A. J. ieškinį pripažįsta, nurodo, kad neginčija, kaip Č. C. palikimo paveldėtoja, ieškovės nuosavybės teisės į butą (duomenys neskelbtini). Ieškovė butą įgijo teismui priėmus sprendimą dėl santuokos nutraukimo, už lėšas gautas padavus kitą asmeninėje nuosavybėje priklausantį butą, sandorius skiria 8 kalendorinės dienos. Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p., 4.47 str.1 p., ieškinį tenkina.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus, todėl sprendžiant ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą, reikalinga vadovautis 2000 m. CK nuostatomis. Materialinės teisės normos (CK 3.82 str., 3.87 str. 1 d.) įtvirtina įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 str. 2 d.). Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Pažymėtina, kad ši prezumpcija buvo įtvirtinta ir Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) (21 straipsnis), kurio galiojimo metu buvo įgytas ginčo turtas. Po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Taigi, net ir už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Sprendžiant klausimą dėl to, ar sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn buvo aiškiai išreikšta, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo ūdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Remiantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika ir apibendrinant išdėstytus argumentus, pažymėtina, kad, sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė), pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2008). Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovė pardavė butą įgytą asmeninės nuosavybės teise ir įsigijo kitą butą, kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo. Buvęs sutuoktinis Č. C. jokia forma nebuvo pareiškęs turtinių reikalavimų į ieškovės įgytą butą, nebuvo sandorio dalyvis įgyjant butą (duomenys neskelbtini). Atsakovė A. J., Č. C. turto ir turtinių teisių paveldėtoja, pripažįsta faktinę aplinkybę, kad ieškovei butas priklauso asmeninės nuosavybės teise, turtinio ginčo tarp šalių nėra. Teismas, vadovaudamasis LR CK 1.138 str. 1 p., ieškinį tenkina.

Ieškovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 96 str. 5 ir 7 dalimis atleidžia atsakovę nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, vadovaudamasis LR CK 1.5 str. 4 d. ir atsižvelgdamas į kilusį ginčą. Ieškovė negali disponuoti nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, nes įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo neįregistravo civilinės metrikacijos skyriuje prieš sudarant buto pirkimo sandorį, o buvęs sutuoktinis neginčijo, kaip ir jo teisių paveldėtoja atsakovė neginčija ieškovės nuosavybės teisės. Byloje nėra ginčo dėl nuosavybės teisės, todėl priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kad nereiškia turtinių teisių į prieš 27 metus ieškovės įgytą jos vardu nuosavybės teisę į butą yra teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą 1999-03-16 Pirkimo-pardavimo sutartimi (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atleisti A. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.