Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų G. G. ir J. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 903,84 eurų (24 MGL) bauda.

Nukentėjusiųjų G. G. ir J. G. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies, jiems iš M. Š. atitinkamai priteisiant 6000 eurų ir 1000 eurų neturtinės žalos.

Nukentėjusiesiems G. G. ir J. G. iš nuteistojo M. Š. atitinkamai priteista 800 Eur ir 300 Eur turėtų išlaidų dėl advokato darbo apmokėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. Š. nuteistas už tai, kad jis vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvykio eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2016 m. lapkričio 27 d. apie 6.45 val., (duomenys neskelbtini), neatsargiai vairuodamas automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 30 p., reikalavimus nesilaikė eismo dalyviui privalomų taisyklių visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusią pėsčiąją G. G., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota pėsčioji G. G., kuriai dėl dešiniųjų šeivikaulio ir blauzdikaulio tolimųjų galų skeveldrinių lūžių, kairio klubakaulio, dešinės pusės kryžkaulio, abiejų gaktikaulių abiejų šakų, stuburo juosmeninio V-o slankstelio dešinės pusės skersinės ataugos lūžio, dešinės pusės III-o šonkaulio lūžio, veido sumušimo buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad M. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, įrodyta surinktų ir ištirtų įrodymų visetu. Teismas taip pat padarė išvadą, kad iš M. Š. priteistina G. G. 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 800 Eur už turėtas išlaidas dėl advokato darbo, o J. G. - 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 300 Eur už turėtas išlaidas dėl advokato darbo.Apeliaciniame skunde nukentėjusieji G. G. ir J. G. prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos dydžio ir išlaidų už advokato darbą atlyginimo, iš nuteistojo M. Š. priteisti G. G. 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1 500 Eur už turėtas išlaidas dėl advokato darbo, taip pat priteisti J. G. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Eur už turėtas išlaidas dėl advokato darbo.Skunde pažymima, kad nukentėjusioji dėl nuteistojo nusikalstamos veikos patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tai patvirtina byloje esantys medicinos dokumentai ir specialistų išvados. Dėl patirtų daugybinių kaulų lūžimų nukentėjusioji kentėjo didelius skausmus, sudėtingas operacijas, šiuo metu vaikšto tik su vaikštyne, šias kančias lydėjo nepatogumai, dvasinis skausmas, pablogėjusi emocinė ir psichologinė būklė. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiesiems nuosprendyje nustatyto dydžio neturtinę žalą, nepaisė teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai ji sukelta dėl BK 281 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo. Taip pat teismas priteisdamas neturtinės žalos ir išlaidu advokato pagalbai atlyginimo sumas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikos, nesilaikė taikytinų teisės aktų nuostatų, neišlaikė interesų pusiausvyros tarp nukentėjusiųjų ir nuteistojo. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje naikintinas.Skunde remiamasi LAT praktika bylose, kur kliudant pėsčiąjį, einantį per perėją, padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas su panašiais kaip ir šiuo atveju kaulų lūžiais, neskaitant draudimo išmokos, iš kaltininko priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo sumų dydžiai buvo nurodyti nuo 10 000 iki 34 000 Eur. pakartojama, kad nukentėjusiajai dėl nuteistojo nusikaltimo buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas su diagnozuotu kairiojo žastikaulio didžiojo gumburo lūžiu su poslinkiu ir lll-čio šonkaulio lūžiu, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžimu, kryžkaulio lūžimu iš dešinės, stuburo V juosmeninio slankstelio skersinės ataugos ir dešinės blauzdos abiejų kaulų lūžimais viršutiniame trečdalyje, dubens ir dešinio kelio skausmu (6-7 balai), galvos smegenų sukrėtimu, stebėtu nepastoviu horizontaliu nistagmu. Pabrėžiama, kad nukentėjusioji, būdama atidi ir drausminga, nukentėjo dėl neatsakingo ir nusikalstamo nuteistojo elgesio, kuriam skundžiamu nuosprendžiu net nebuvo atimta specialioji teisė vairuoti. Šio nusikaltimo padarinius nukentėjusioji jaučia iki dabar, nebegali vaikščioti, sunkiai gyja kaulai, suprastėjo psichologine būklė, ir toliau skauda sunkiai sužalotas kūno dalis. Jai buvo atliktos kelios sudėtingos medicininės operacijos, sudėtingas, komplikuotas ir dideles fizines bei dvasines kančias keliantis gydymas tęsiasi iki šiol ir tęsis ateityje neapibrėžtą laiko tarpą. Dėl padarytų sužalojimų G. G. nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, gydantys gydytojai konstatavo labai ryškius judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimus (reikalingas neįgaliojo vežimėlis), ką patvirtina byloje esantys dokumentai. Tvirtinama, kad teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra per mažas ir neadekvatus nukentėjusiosios patirtoms kančioms ir sveikatos sutrikdymo mastui. Nukentėjusiajai padarytai neturtinei žalai kompensuoti teisinga suma būtų 30 000 Eur.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie nukentėjusiajam priteisimą neturtinės žalos dydį, neįsigilino į jo individualią situaciją, nepagrįstai nurodydamas, kad buities ir švaros darbais reikia rūpintis ir dėl savo gerovės, dėl to priteisdamas tik 1 000 Eur. Nusikaltimas, kuriuo visam likusiam gyvenimui yra suluošinamas mylimas ir artimas žmogus, neabejotinai skaudina. Kaip nurodė teismo posėdžio metu J. G., nusikaltimo pasekmės negrįžtamai paveikė jo gyvenimo kokybę, bendrus planus kartu su sutuoktine nugyventi pilnavertį gyvenimą senatvėje. Nuteistajam suluošinus nukentėjusiąją J. G. patiria ir papildomus jos priežiūros ir slaugymo rūpesčius, kurie nėra būdingi tiems buities ir švaros rūpesčiams, kai šeimoje nėra slaugomi sunkūs ligoniai. Teismas nepagestai neįvertino šio skirtumo ir dėl to nepagrįstai sumažino neturtinė žalos dydį nuo 10 000 Eur iki 1 000 Eur.Skunde akcentuojama, kad teisė turėti advokatą yra absoliuti Ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Konstitucinio Teismo doktrinoje teisė turėti advokatą yra suprantama kaip viena iš žmogaus teisių apsaugos garantijų. Vadinasi, asmuo turi nebijoti samdyti advokatą ir būti užtikrintas, kad teismai priteis iš priešingos šalies patirtas išlaidas advokatams, ypač tokiu atveju, kai priešinga šalis jas sukėlė, padarydama nusikaltimą. Taip pat pažymima, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, sumažindamas priteistiną sumą už advokato pagalbą nuo 1 500 Eur iki 800 Eur, nukrypo nuo LAT praktikoje suformuotų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme priteistinų dydžių. Nurodoma, kad nukentėjusioji G. G. apmokėjo 1 500 Eur už savo atstovavimą, tame tarpe ir už civilinio ieškinio parengimą šioje byloje, nukentėjusysis J. G. apmokėjo 1000 eurų už savo atstovavimą, tame tarpe civilinio ieškinio parengimą. Paprastai teismai, priteisdami išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą, vadovaujasi nustatytais dydžiais, kurie įtvirtinti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 (toliau - ir Rekomendacijos). Maksimalus priteistinas dydis už ieškinio surašymą yra 2 096,75 Eur (pagal Rekomendacijų 8.2 p. 2,5 x 838,7 Eur), už dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, parengimą 335,48 Eur (pagal Rekomendacijų 8.16 p. 0.4 x 838,7 Eur), už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme ir pan. valandą – 83,87 Eur (pagal Rekomendacijų 8.19 ir 8.20 p. 0,1 x 838,7 Eur). Anot skundo autorių, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiųjų prašomos priteisti atitinkamai 1 500 Eur ir 1000 Eur sumos už jiems suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių ir nėra per didelės, ką nepagrįstai nurodė teismas. Todėl teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžius, neatsižvelgęs į teismų praktikoje suformuotus dydžius bei teisės aktų nuostatas.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiųjų atstovas ir prokurorė pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas prašė skundą atmesti.Nukentėjusiųjų G. G. ir J. G. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau keliamas netinkamo civilinių ieškinių išsprendimo klausimas, teigiant, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos ir proceso išlaidų, patirtų dėl advokato teisinės pagalbos, dydis keistinas, juos padidinant, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Neturinę žalą Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju kaltais M. Š. veiksmais G. G. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs dešiniųjų šeivikaulio ir blauzdikaulio tolimųjų galų skeveldriniais lūžiais, kairio klubakaulio, dešinės pusės kryžkaulio, abiejų gaktikaulių abiejų šakų, stuburo juosmeninio V-o slankstelio dešinės pusės skersinės ataugos lūžiais, dešinės pusės III-o šonkaulio lūžiu, veido sumušimu, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, (t. 1, b. l. 51-52, 56-57). Kaip ieškiniuose ir teisiamojo posėdžio metu nurodė nukentėjusieji G. G. ir J. G., dėl G. G. padarytų sužalojimų, ji juto skausmą, buvo operuota, ji gydoma ir šiuo metu, iki šiol jos judėjimas apribotas, ji priklausoma nuo artimųjų, o tai neabejotinai nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą bei atitinkamus dvasinius išgyvenimus, dėl šio įvykio tiek ji, tiek J. G., kurį su nukentėjusiąja sieja artimi ryšiai, patyrė psichologinį stresą ir nepatogumus, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad bylos duomenys patvirtina, jog dalį nukentėjusios patirtos neturtinės žalos – 5 000 Eur, atlygino draudimo bendrovė, o nukentėjusiajam J. G. dalis atsiradusių papildomų buitinių darbų (skalbimas, maisto ruoša) reikalingi atlikti ir dėl jo paties asmeninės gerovės, tuo tarpu nuteistasis padarė neatsargų nusikaltimą, pasireiškusį neatidumu, nedėmesingumu, yra jauno amžiaus, darbingas, be to, bylos duomenys rodo, kad jis nevengia atsakomybės, nuo pat įvykio pradžios stengėsi padėti nukentėjusiajai, domėjosi jos sveikata, siūlė pagalbą. Tokiu būdu, įvertinus nukentėjusiosios patirtus sužalojimus bei jų pasekmes, nukentėjusiajam atsiradusių papildomų darbų pobūdį, dalies neturtinės žalos padengimą, nuteistojo kaltę ir jo asmenybę, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sumažino G. G. ir J. G. civilinius ieškinius šioje dalyje ir atitinkamai priteisė jų naudai 6 000 Eur (vietoje prašytų 30 000 Eur) ir 1 000 Eur (vietoje prašytų 10 000 Eur) neturtinės žalos atlyginimui. Didinti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Tokia suma nukentėjusiųjų patirtai neturtinei žalai atlyginti, teisėjų kolegijos įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus, BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.Nukentėjusieji taip pat ginčija priteistų proceso išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydį.BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sumažino prašomų priteisti proceso išlaidų už advokato pagalbą nuo 1 500 Eur iki 800 Eur G. G. atveju ir nuo 1 000 Eur iki 300 Eur J. G. atveju. Tokį sprendimą teismas grindė bylos apimti ir nagrinėjimo trukme, nukentėjusiųjų atstovo atliktais procesiniais veiksmais, kurie dalyje sutapo atstovaujant abu nukentėjusiuosius, surašytų civilinių ieškinių turiniu. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas atsižvelgė į visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai sumažino proceso išlaidas, todėl jų dydis paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiųjų G. G. ir J. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.